Staigūs vasaros – rudens orų pokyčiai yra tikras iššūkis žmogaus organizmo, o taip pat ir dantų, sveikatai. Juk nei vienas mūsų organas, nei viena kūno dalis nefunkcionuoja visiškai atskirai, „nekreipdama dėmesio“ į bendrą visų kitų organų bei jų sistemų būklę. Tad ne išimtis ir dantys – žmogaus sveikatos atspindys.
Nuolatiniai dantys, kaip ir bet kuri kita žmogaus kūno dalis, yra skirti naudotis būtent visam gyvenimui. Sveikų dantų tarnavimo žmogui trukmė didžiąja dalimi priklauso nuo visavertės mitybos. Net ir pati kokybiškiausia dantų priežiūra nepadės jų išsaugoti be visaverčio maisto, gausaus vitaminais ir mikroelementais.
Jodas
Jodas padeda vystytis dantims, todėl labai reikalingas vaikams ir paaugliams. Taip pat jodas padeda gyti pažeistiems dantims. Jodo trūkumas, kaip ir vitamino A trūkumas, gali sutrikdyti seilių gamybą, džiovinti burną, ir taip netiesiogiai sukelti dantų ėduonį bei periodontitą.
Pirmieji jodo trūkumo simptomai pasireiškia žandikaulio vystymosi bei seilių liaukų sutrikimais, kuriuos lengviausia pastebėti odontologui, o tuomet odontologas gali rekomenduoti kreiptis į konkrečios srities specialistą.
Pakankamas jodo kiekis yra ypač svarbus nėščioms moterims, nes nėštumo metu jodo reikia daugiau. Net mažas jodo trūkumas gali turėti pasekmių vaikui, o ypač – sukelti endokrininės sistemos sutrikimus su lengvai pastebimais simptomais: mažesni žandikauliai, džiūvanti burna, netaisyklingas sukandimas.
Tai tik akivaizdžiausi, odontologo pastebimi simptomai, o bendrai žala organizmui gali būti daug rimtesnė. Pavyzdžiui, jodo trūkumas motinos nėštumo metu yra dažniausia vaikų protinio atsilikimo priežastis. Kadangi jodo trūkumą ankstyvoje stadijoje lengviausia pastebėti odontologams, reguliarus profilaktinis apsilankymas gali padėti išvengti žymiai didesnių problemų ateityje.
Maistas su jodu: špinatai, česnakai, šparagai, kokoso riešutai, grybai, jūros gėrybės – nuo jūros dumblių iki vėžiagyvių, šviežias (nepasterizuotas!) pienas, jogurtas, bulvės, bananai.
Fluoras
Fluoras stiprina dantis ir padeda apsaugoti juos nuo ėduonies, taip pat yra reikalingas visų kaulų, tarp jų – ir žandikaulio bei dantų vystymuisi. Fluoro trūkumo pasekmė – dantų ėduonis. Fluorido perteklius taip pat gali būti labai žalingas.
Visavertės mitybos ir dantų pastos su fluoru visiškai pakanka reikiamam fluoro kiekiui žmogaus organizme (šiais laikais bene kiekviena dantų pasta turi papildomo fluoro). Todėl geriausia nevartoti jokių papildų ir kitaip nesistengti gauti papildomai fluoro, nebent rekomenduotų gydytojas.
Fluoro šaltiniai: arbata, greipfrutų sultys, bulvės, ryžiai, razinos, pupos, pupelės, morkos, špinatai, šparagai, pomidorai, krevetės, krabai, avižos.
Kalcis
Kalcis yra svarbus ir būtinas ne tik patiems dantims, o ypač – dantų emaliui, bet ir visiems kaulams, o taip pat ir žandikaulio formavimuisi ir augimui. Todėl gauti pakankamai kalcio yra ypač svarbu augantiems vaikams. Trūkstant kalcio, dažna sveikatos problema yra kaulų trapumas, arba osteoporozė. Kalcio trūkumas labai sumažina dantų atsparumą ėduoniui, kurio veiklos rezultatas – daugybė dantų ertmių, net laikantis tinkamos burnos higienos. Dėl ilgalaikio kalcio trūkumo laipsniškai mažėja žandikaulio kaulo tūris, plonėja ir silpnėja dantų emalis, o tuomet gali pradėti kristi dantys. Vaikams kalcio trūkumas gali pasireikšti sulėtėjusiu, pavėluotu dantų dygimu ir vystymusi.
Svarbu žinoti, kad žalingas yra ne tik kalcio trūkumas, bet ir perteklius. Dvi labiausiai paplitusios kalcio sukeliamos sveikatos problemos yra inkstų akmenys ir kraujagyslių kalkėjimas.. Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja suaugusiems žmonėms suvartoti ne daugiau 2,5 g kalcio per dieną.
Maistas su daug kalcio: pieno produktai, ypač varškė, sūriai, sardinės, lašišos, sojos produktai, avinžirniai. Kalcio papildus geriausia vartoti tik tuo atveju, jei juos paskiria gydytojas.
Magnis
Magnis yra būtinas praktiškai visoms gyvybinėms organizmo funkcijoms, tarp jų – ir kaulų bei dantų augimo skatinimui. Magnio trūkumas sukelia panašias dantų problemas, kaip ir trūkstant kalcio.
Verta įsidėmėti, kad magnis dalyvauja kalcio, kalio, fosforo ir natrio apykaitoje, t. y. trūkstant magnio, šių medžiagų organizmas negalės pilnai įsisavinti., nors jų su maistu gautume pakankamai.
Magnio šaltiniai: grūdai, žalios lapinės bei prieskoninės daržovės, jautiena, lašišos, kiaušiniai, pienas, ankštinės daržovės, bananai, kakava, šokoladas, juodoji arbata.
Fosforas
Fosforas yra būtinas kaulų bei dantų mineralizacijai ir visaverčiam jų formavimuisi, o tuo pačiu – neatsiejama šių kaulinių audinių dalis, užtikrinanti jų tvirtumą. Taip pat fosforas yra reikalingas visų organizmų ląstelių augimui, o ypač svarbus normalioms inkstų, kepenų bei centrinės nervų sistemos funkcijoms. Žmogaus organizme apie 80 % fosforo yra kalcio fosfato junginyje, tad natūralu, kad turi būti ir pakankamas kiekis kalcio. Fosforo atsargas organizmas kaupia kauluose ir dantyse.
Fosforo pakankamai yra kasdieniame maiste, todėl jo trūkumo beveik nepasitaiko. Svarbu, kad fosforo organizme nebūtų ženkliai daugiau nei kalcio. Juo labiau, kad fosforas geriau įsisavinamas iš mėsos produktų, nei iš augalinių, o mėsoje fosforo santykis su kalciu yra keliolika kartų didesnis, nei reikalingas organizmui. Įsidėmėtina, kad tiek kalciui, tiek fosforui įsisavinti yra būtinas magnis.
Fosforo šaltiniai: vištiena, žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušinio trynys, bulvės, riešutai, įvairios daržovės – ypač grūdinės ir ankštinės kultūros.
Verta įsidėmėti, kad visavertė mityba – tai tik viena būtiniausių sveikų dantų sąlygų. T. y. – be mitybos yra ir daugiau dantų praradimo priežasčių, dažniausiai kylančių dėl prastos burnos ertmės priežiūros. Norint išsaugoti nuolatinius dantis visą gyvenimą, būtina jais rūpintis ir kruopščiai prižiūrėti kaip ir bet kurią kitą savo kūno dalį. Vien tik visavertė mityba be dantų priežiūros, kaip ir dantų priežiūra be visavertės mitybos visų sveikų dantų visą žmogaus gyvenimą neišsaugos. Sveiki dantys reikalauja šių abiejų sąlygų nuolat.
www.angitia.lt
FB angitiaklinika
