Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad europiečiai kasdien sėdėdami praleidžia net 6–9 valandas. Vienas mokslinis darbas netgi apskaičiavo, kokią gyvenimo dalį sudaro sėdėjimas – paaiškėjo, kad net 41 % žmogaus gyvenimo praeina sėdint, naudojantis kompiuteriu, telefonu ar kitais ekraniniais įrenginiais. Tuo tarpu fizinei veiklai tenkantis laikas yra labai menkas – vos apie 0,7 %. Sergant storosios žarnos vėžiu svarbu kuo mažiau sėdėti ir daugiau judėti: net trumpi, reguliarūs pasivaikščiojimai gali pagerinti savijautą, mažinti nuovargį ir gerinti žarnyno veiklą.
Mityba – vienas svarbiausių rizikos veiksnių
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, o jos išsivystymui didelę įtaką turi mitybos įpročiai. Netaisyklinga mityba didina nutukimo riziką, o riebalinis audinys veikia kaip aktyvus hormoninis organas – jo išskiriami hormonai trikdo normalų ląstelių gyvenimo ciklą, o riebaluose besikaupiantys toksinai dar labiau apsunkina organizmą. Mokslininkai įrodė, kad nutukimas padidina įvairių vėžio formų tikimybę: krūties, gimdos, inkstų, stemplės, kasos, tulžies pūslės, kiaušidžių ir kitų. Tačiau stipriausia sąsaja nustatyta būtent su storosios žarnos vėžiu – nutukimas šios ligos riziką padidina net 40 %. Todėl sergantiems ar jau gydytiems pacientams itin svarbu formuoti naujus mitybos įpročius: mažinti riebalų, cukraus, perdirbtos mėsos kiekį ir rinktis antioksidantų turtingus augalinius produktus.
Papildomos priemonės sveikimui ir atkryčio rizikos mažinimui
Yra priemonių, kurios rekomenduojamos tiek ligos prevencijai, tiek sveikstant po gydymo. Po onkologinės ligos organizmui reikia ne tik atsistatyti, bet ir stiprinti imunitetą, kad būtų sumažinta atkryčio tikimybė. Chemoterapija ir spindulinė terapija neretai slopina kraujodarą – mažėja natūralūs apsauginiai ląstelių kiekiai (pvz., neutrofilai). Todėl knygose ir moksliniuose šaltiniuose vis dažniau minimos augalinės kilmės medžiagos, galinčios padėti organizmui atsistatyti: jos veikia imunomoduliuojančiai, antiseptiškai ir padeda kovoti su infekcijomis.
Tokiomis savybėmis pasižymi šie augalai:
- siauralapis gyslotis,
- didžioji ugniažolė,
- medetka.
Kodėl ypatinga didžioji ugniažolė?
Ugniažolė – vienas dažniausiai minėtų augalų onkologinių pacientų priežiūroje. Ji turi citotoksinį poveikį, t. y. veikia pakitusias, navikines ląsteles. Ugniažolėje esantys alkaloidai ir glikoproteinai padeda slopinti naviko augimą, gerina virškinimo sistemos veiklą, palaiko kepenų, tulžies ir kasos funkcijas. Ji taip pat naudinga nervų sistemai – padeda stabilizuoti emocinę būseną, mažina jautrumą, gerina miegą. Tai svarbu, nes vėžio gydymo metu pacientai dažnai susiduria su nerimu, nemiga, įtampa.
Ugniažolė geriausiai veikia mišiniuose su kitais augalais, pavyzdžiui:
- gyslotis stiprina imunitetą, gerina kepenų ir tulžies pūslės veiklą,
- medetka veikia kaip antioksidantas ir ramina virškinimo sistemą.
Toks derinys padeda atsigauti po chemoterapijos ar spindulinio gydymo ir prisideda prie atkryčio rizikos mažinimo.
Svarbus įspėjimas pacientamsUgniažolė yra stiprus augalas, todėl savarankiškai eksperimentuoti nereikėtų. Rinktis reikia tik vaistinėse parduodamus, dozuotus, mišiniuose paruoštus preparatus, kuriuose ugniažolės kiekis yra kontroliuojamas ir saugus.
