Nobel biocare

ZINACEF (CEFUROXIME), IR TIRPIKLIS INJEKCINIAM TIRPALUI 750MG + 6ML N1, Glaxo UK-Wellcome

Zinacef 750 mg
Cefuroximum
ATC kodas: J01DA06
Gamintojas: Glaxo Wellcome
Registracijos numeris: 94/474/5, 94/475/5, 94/476/5
Vaisto tipas: Receptinis
Farmacinė vaisto forma: Injekcijos
Farmakoterapinė grupė: Antibiotikas
Sudėtis, dozės

Zinacef išleidžiamas flakonuose, kuriuose yra 250 mg, 750mg arba 1.5 g cefuroksimo natrio druskos.

Farmakologinės savybės
Veikimo mechanizmas
Farmakodinamika. Zinacef – tai baktericidiškai veikiantis cefalosporinų
grupės antibiotikas, kuris yra atsparus daugumai beta-laktamazių ir veikia
daugybę gram-teigiamų ir gram-neigiamų bakterijų. Juo gydomos infekcinės
ligos, kurias sukėlė cefuroksimui jautrios bakterijos, ar iki jautrumo antibiotikams nustatymo. Vaistą galima efektyviai vartoti pooperacinių infekcijų profilaktikai. Paprastai ir vienu Zinacef gaunamas reikiamas terapinis efektas. Reikalui esant, jį galima derinti su aminoglikozidų grupės antibiotikais arba su metronidazoliu (per os, injekcijomis arba žvakutėmis). Gydant mišrią – aerobinę ir anaerobinę infekciją (peritonitą, aspiracinę pneumoniją, plaučių, mažojo dubens arba smegenų abscesus), o taip pat jos profilaktikai (storosios ir plonosios žarnos ir ginekologinių operacijų metu) rekomenduojama Zinacef vartoti kartu su metronidazoliu. Geriausias efektas gaunamas Zinacef vartojant intraveniškai (dozė – 750 mg) kartu su metronidazoliu (dozė – 500 mg/100 ml) kas 8 val. Sunkiais atvejais arba esant žinomai mišriai infekcijai, rekomenduojama skirti 1.5 g
Zinacef su 500 mg/100 ml metronidazolio kas 8 val. į veną.
Pooperacinės infekcijos proflaktikai (storosios ar tiesiosios žarnos ir
ginekologinės operacijos) injekuojama vieną kartą į veną 1.5 g Zinacef ir
500 mg/100 ml metronidazolio. Esant reikalui, galima dar 2 kartus injekuoti Zinacef ir metronidazolio derinį .
BAKTERIOLOGIJA. Zinacef labai efektyviai veikia: Staphylococcus aureus,
tarpe jų penicilinams (bet ne meticilinui) atsparius štamus;
Staphylococcus epidermidis, Haemophilus influenzae, Klebsiella;
Enterobacter, Streptococcus pyogenes, Escherichia coli, Streptococcus mitis (viridans grupę), Clostridium, Proteus mirabilis, Proteus rettgeri, Salmonella typhi, Salmonella typhimurium ir kitas jų rūšis, Shigella, Neisseria (jų tarpe Neisseria gonorrhoeae, produkuojančią betalaktamazę), Bordetella pertussis, Borrelia burgdorferi. Silpniau veikia Proteus vulgaris, Proteus morganii ir Bacteroides fragilis.
Cefuroksimui atsparūs šie mikroorganizmai:
Clostridium difficile, Pseudomonas, Campylobacter, Acinetobacter calcoaceticus, Listeria monocytogenes bei Legionella ir rezistentiški
meticilinui Staphylococcus aureus bei Staphylococcus epidermidis.
Atsparūs cefuroksimui yra ir kai kurie Enterococcus (Streptococcus)
faecalis, Morganella morganii, Proteus vulgaris, Enterobacter, Citrobacter
ir Serratia bei Bacteroides fragilis štamai.
Antimikrobinis efektas in vitro padidėja Zinacef derinant su aminoglikozidų grupės antibiotikais, o kartais yra net ryškiai sinergistinis.
Farmakokinetika. Injekavus preparatą į raumenis, maksimalus efektas
gaunamas po 30-45 min. Eliminacijos pusperiodis injekavus į raumenis ir
veną – 70 min. Kartu paskirtas probenecidas prailgina Zinacef ekskreciją
ir padidina jo koncentraciją serume. Nepakitusį Zinacef inkstai išskiria per 24 val. Didžiausias kiekis išskiriamas per pirmas 6 val. (50% jo sekretuojama į inkstų kanalėlius ir 50% filtruojama glomeruluose).
Cefuroksimo koncentracija kauluose, sinoviniame skystyje ir likvore gali
viršyti minimalias slopinančias koncentracijas, reikalingas dažniausiai
pasitaikantiems sukėlėjams paveikti. Sergantiems meningitu cefuroksimas
praeina hematoencefalinį barjerą. Kiekviename flakone su 750 mg Zinacef yra pridėta po 42 mg (1.8 mEq) natrio. Ištirpinus 750 mg tūris kinta vidutiniškai apie 0,53 ml.
Klinikinės savybės
Indikacijos
– Kvėpavimo sistemos infekciniai susirgimai, pvz.: ūmus ir lėtinis
bronchitas, bronchektazės, bakterinė pneumonija, plaučių abscesas, infekcinės komplikacijos po krūtinės ląstos operacijų.
– Ausų, nosies, gerklės infekciniai susirgimai, pvz.: sinusitas,
tonzilitas, faringitas, vidurinės ausies uždegimas.
– Šlapimo sistemos infekciniai susirgimai, pvz.: ūmus ir lėtinis
pielonefritas, cistitas, besimptominė bakteriurija.
– Minkštųjų audinių infekcija, pvz.: celiulitas, peritonitas, impetigo,
žaizdų infekcija.
– Kaulų ir sąnarių infekciniai susirgimai, pvz.: osteomielitas, septinis
artritas.
– Akušerinė ir ginekologinė infekcijos, pvz.: mažojo dubens uždegiminės
ligos.
– Gonorėja, ypač kai neefektyvūs penicilinai.
– Kita infekcija, pvz.: sepsis, meningitas.
– Pooperacinių infekcinių komplikacijų profilaktikai (po pilvo ir mažojo
dubens, o taip pat ortopedinių, širdies, plaučių, stemplės, kraujagyslių
operacijų), kai yra infekcijos grėsmė.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams.

Nepageidaujami reiškiniai
NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS būna retai, paprastai trumpalaikis ir nėra
ryškus. Kartais pasitaiko alerginės reakcijos: odos bėrimas, karščiavimas,
labai retai anafilaksija. Ilgalai vartojant cefuroksimą (kaip ir kitus
anibiotikus) gali vystytis atsparūs mikroorganizmai (pvz.: Candida). Virškinimo sistemos sutrikimai (labai retai simptomai būdingi pseudomembraniniam kolitui) gali pasitaikyti gydymo metu ar po jo. Kai kuriems ligoniams gali pakisti kraujo sudėtis: sumažėti hemoglobino koncentracija, atsirasti eozinofilija, leukopenija ir neutropenija. Kartais būna teigiama Coombs’o reakcija. Pacientams, sirgusiems kepenų ligomis, gali padidėti kepenų fermentų arba bilirubino kiekis serume (pakitimai yra trumpalaikiai).
Kepenų funkcijos nepakankamumo nepasitaikė. Gali būti kliniškai nereikšmingi biocheminio inkstų funkcijos tyrimo
rezultatų svyravimai. Inkstų funkciją reikia tirti profilaktiškai, ypač
jei ji buvo sutrikusi. Injekuojant į raumenis, gali skaudėti injekcijos
vietoje. Kuo didesnė dozė, tuo stipresnis skausmas. Injekuojant į veną, kartais gali vystytis tromboflebitas.

Dozavimo, vartojimo būdas
SUAUGUSIEMS gydant daugumą infekcinių ligų, Zinacef skiriamas po 750 mg į
raumenis arba į veną 3 kartus per dieną. Sunkesnės infekcinės ligos atveju
dozė padidinama iki 1,5 g į veną 3 kartus per dieną. Esant reikalui,
preparatą galima injekuoti į raumenis ir į veną dažniau – kas 6 val. Preparato paros dozė – 3-6 g.
KŪDIKIAMS IR VAIKAMS paros dozė yra 30-100 mg/kg. Dažniausiai terapinis
efektas gaunamas skiriant 60 mg/kg. Paros dozė padalijama į tris ar
keturias lygias dalis.
NAUJAGIMIAMS paros dozė yra 30-100 mg/kg, kuri padalijama į 2-3 lygias
dalis. Cefuroksimo eliminacijos pusperiodis naujagimių serume yra 2-3
kartus ilgesnis negu suaugusių.
KITOS REKOMENDACIJOS:
SERGANTIEMS GONORĖJA skiriama vienmomentė 1.5g Zinacef injekcija (po 750
mg injekuojama į dvi skirtingas vietas, pvz. atskirus sėdmenis).
SERGANTIEMS MENINGITU, kurį sukėlė cefuroksimui jautrūs mikroorganizmai,
tikslinga gydyti vienu cefuroksimu. Rekomenduojamos dozės:
Suaugusiems – 3 g kas 8 val. į veną.
Kūdikiams ir vaikams paros dozė 150-250 mg/kg padalinama į 3-4 lygias
dalis ir injekuojama į veną. Nurodyta dozė skiriama 3 dienas. Pasiekus
terapinį efektą, dozė sumažinama iki 100 mg/kg.
Naujagimiams pradinė dozė turi būti 100 mg/kg per parą į veną. Pasiekus
terapinį efektą, dozė mažinama iki 50 mg/kg per parą į veną.
Suaugusiems skiriama 3,0 g į veną kas 8 val. Kol kas nepakanka duomenų
kiek reikėtų leisti į nugaros kanalą.
PROFILAKTIKA. Atliekant pilvo ir mažojo dubens arba ortopedines
operacijas, įprasta profilaktinė dozė yra 1,5 g į veną įvadinės narkozės
metu. Esant reikalui, papildomai injekuojama du kartus po 750 mg Zinacef į
raumenis: pirma injekcija atliekama po 8 val., o antra – po 16 val. Atliekant širdies, plaučių, stemplės ir kraujagyslių operacijas, skiriama 1,5 g į veną įvadinės narkozės metu. Po operacijos injekuojama po 750 mg tris kartus per parą į raumenis 1-2 paras.
Sąnario transplantacijos metu, 1,5 g cefuroksimo miltelių gali būti
sumaišoma su kiekvienu pakeliu metilmetakrilato cemento polimero miltelių,
prieš pridedant skystą monomerą.
INKSTŲ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS. Cefuroksimas išsiskiria per inkstus.
Sutrikus inkstų funkcijai, jo ekskrecija mažėja. Jeigu kreatinino
klirensas mažiau 20 ml/min., būtina sumažinti cefuroksimo dozę.
Suaugusiems, kurių kreatinino klirensas yra 10-20 ml/min., rekomenduojama dozė yra 750 mg du kartus per dieną; esant kreatinino klirensui mažiau 10 ml/min., skiriama 750 mg dozė vieną kartą per dieną.
Atliekant pacientams dializę, jos pabaigoje dar skiriama po 750 mg
cefuroksimo. Nuolatinės peritoneumo dializės metu skiriame 750 mg du kartus per dieną.
VARTOJIMO BŪDAI. Injekcijoms į raumenis – 250 mg Zinacef sumaišoma su 1
ml, o 750 mg – su 3 ml injekcijoms skirto vandens ir gerai suplakama;
susidaro neskaidri suspensija.
Injekcijoms į veną – 250 mg ištirpinama 2 ml, 750 mg – 6 ml, o 1.5 g – 15
ml injekcijoms skirto vandens.
Paruoštus tirpalus galima injekuoti tiesiai į veną arba lašinės infuzijos
būdu. Ruošiant tirpalą trumpalaikei infuzijai, 1,5 g ištirpinama 50 ml
injekcijoms skirto vandens, lėtai (per 30 min.) injekuojama į veną.
Zinacef galima derinti su visais skysčiais, paruoštais parenteriniam
vartojimui.
Cefuroksimas yra išleidžiamas ir aksetilio esterio druskos pavidalu
(Zinnat), kuris vartojamas per os. Paskyrus cefuroksimą parenteraliai
(Zinacef), vėliau galima gydymą tęsti cefuroksimu per os, jeigu tam yra
indikacijos.
Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Didelės cefalosporinų dozės dirgina
centrinę nervų sistemą ir gali sukelti traukulius. Norint sumažinti
cefuroksimo koncentraciją serume, atliekama hemodializė arba peritoneumo
dializė.

Ypatingos atsargumo priemonės. Penicilinams alergiški pacientai gali
vartoti cefalosporinų grupės antibiotikus, nors kryžminės alerginės
reakcijos pasitaiko. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ligoniams,
kuriems buvo anafilaksinės reakcijos nuo penicilinų. Dideles cefalosporinų dozes reikia atsargiai vartoti kartu su stipriai veikiančiais diuretikais pvz.: furosemidu arba aminoglikozidais, kadangi šitoks derinys gali neigiamai veikti inkstų funkciją. Skiriant rekomenduojamas Zinacef dozes, minėtuose deriniuose žymesnių komplikacijų nepastebėta. Nėra embriotoksinį ar teratogeninį cefuroksimo veikimą patvirtinančių eksperimentinių duomenų, tačiau pirmaisiais nėštumo mėnesiais juos reikia skirti labai atsargiai, kaip ir kitus vaistus. Cefuroksimas skiriasi su motinos pienu, todėl jį reiktų atsargiai vartoti moterims, maitinančioms kūdikius krūtimi.
Gliukozurijos tyrimo rezultatai yra tikslūs tik tuomet, jeigu gliukozės
kiekis nustatomas fermentiniu būdu. Jeigu vartojantiems cefuroksimą reikia
nustatyti gliukozės kiekį kraujuje, tyrimas turi būti atliekamas gliukozės
oksidazės arba heksokinazės metodu, o kreatinino kiekį – šarminio pikrato metodu, nes tiriant šiais metodais, rezultatai būna tikslūs.
Gydant meningitą cefuroksimu, kaip ir kitais vaistais, pediatrinėje
praktikoje buvo stebėti keli klausos susilpnėjimo (nuo nežymaus iki
vidutinio) atvejai. Taip pat pažymėta, kad gydant cefuroksimu, kaip ir
kitais antibiotikais, pozityvios Haemophilus influenzae kultūros likvore išlieka 18-36 val. laikotarpyje. Šio reiškinio klinikinė vertė nežinoma.

Farmacinės savybės
Nesuderinamumas. Negalima maišyti Zinacef ir aminoglikozidų antibiotikų
tirpalų viename švirkšte.

Tinkamumo laikas. Paruoštus tirpalus ar suspensiją geriau vartoti iš
karto. Paruoštą tirpalą arba suspensiją galima laikyti ne ilgiau kaip 48
val. šaldytuve ir ne ilgiau kaip 5 val. kambario temperatūroje. Laikymui
Zinacef reikia tirpinti injekcijoms skirtame vandenyje arba viename šių tirpalų: steriliame 0,9% natrio chlorido tirpale, steriliame 5% dekstrozės tirpale, steriliame 0,18 % natrio chlorido ir 4% dekstrozės tirpalų mišinyje, steriliame Hartmano tirpale, steriliame 5% ksilito tirpale (į 1 jo mililitrą dedama 5 mg Zinacef). Ištirpinus 1,5 g Zinacef 15 ml injekcijoms skirto vandens, galima maišyti su injekcijai paruoštu metronidazolio (500 mg/100 ml) ar azlocilino (1g/15ml arba 5g/50ml) tirpalu. 2,74% natrio hidrokarbonato tirpalas pakeičia Zinacef tirpalo spalvą, todėl kaip tirpiklis nevartojamas. Tais atvejais, kada pacientui atliekama natrio hidrokarbonato infuzija, paruoštą Zinacef tirpalą galima suleisti per lašinės žarnelę.

Laikymo sąlygos. Zinacef flakonus reikia laikyti tamsoje ir žemesnėje nei
25oC temperatūroje.

Pakuotė (dydis, dozuotė, tipas). Tai baltos arba šviesiai gelsvos spalvos
milteliai. Prieš vartojimą jie ištirpinami vandenyje. Paruoštas preparatas
injekcijai į raumenis – baltos spalvos suspensija, o injekcijai į veną –
šviesiai gelsvas tirpalas. Preparato efektyvumas ir nekenksmingumas nepriklauso nuo jo spalvos intensyvumo.
Platintojas.

Zinacef turi prekės ženklą.
Registracijos Nr.:
Zinacef inj. 1,5 g – 94/474/5
Zinacef inj. 750 mg – 94/475/5
Zinacef inj. 250 mg – 94/476/5