Truxal tabletės: 5 mg, 15 mg, 25 mg, 50 mg, 100 mg Tabletėje yra: 5 mg 15 mg 25 mg 50 mg 100 mg Chlorprotikseno hidrochlorido Bulvių krakmolo Laktozės Povidono Sorbitolio Želatinos Talko Magnio stearato Tabletės branduolio masė 61 mg 90 mg 120 mg 131 mg 205 mg Tabletės dangale yra: 5 mg 15 mg 25 mg 50 mg 100 mg Želatinos 0.4 mg 0.3 mg 0.3 mg 0.7 mg 0.7 mg Cukraus 29 mg 34 mg 43 mg 60 mg 72 mg Cukraus pudros 12 mg 10 mg 31 mg 48 mg 37 mg Juodojo geležies oksido 0,1 mg 0,2 mg 0,2 mg 0,2 mg 0,4 mg Raudonojo geležies oksido 0,1 mg 0,2 mg 0,2 mg 0,2 mg 0,4 mg Tabletė dengta: Capol 1295 – Cera Alba (baltojo vaško) ir karnaubo vaško mišinys. Vienos cukrumi dengtos tabletės masė: 5 mg 15 mg 25 mg 50 mg 100 mg 102 mg 135 mg 195 mg 240 mg 315 mg Truxal injekcijos 50 mg/ml. Viename mililitre yra: chlorprotikseno – 50 mg, koncentruotos acto rūgšties – 17,9 mg, natrio edeto – 0,013 mg, vandens injekcijoms iki 1 ml
Veikimo mechanizmas Farmakodinamika. Cheminis pavadinimas. (Z)-3-(2-chlorotioksanteniliden-(9))-N,N-dimetilpropilaminas. Molekulinė formulė. C18H18NSCl. Molekulinė masė. 315.87. Išvaizda. Gelsvi, silpno kvapo, šiek tiek kartoki kristalai. Tirpumas. Labai gerai tirpsta chloroforme, tirpsta eteryje, blogai tirpsta etanolyje (96%), praktiškai netirpsta vandenyje. Neuroleptikų antipsichozinis poveikis yra susijęs su jų sukeliama dopamino receptorių blokada, bet galbt įtakos turi ir 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokada. Įprastinių elgesio tyrimų metu, kai buvo vertinamas neuroleptikų (dopamino receptorių blokavimo) aktyvumas, t.y. dopamino antagonistų (metilfenidato, amfetamino, apomorfino) graužikams sukeltas priešingas stereotipiniam elgesys, antiemetinis ir antistereotipinis poveikis šunims ir sąlyginių refleksų slopinimas, paaiškėjo, kad chlorprotiksenas veikia kaip neuroleptikas, kurį galima vartoti didelėmis dozėmis. Chlorprotiksenas, kaip ir dauguma neuroleptikų, gali blokuoti centrinius ir periferinius alfa1 adrenoreceptorius. Manoma, kas dėl šių periferinių alfa1-adrenoreceptorių blokavimo sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla – pasireiškia ortostatinė hipotenzija ir tachikardija. Slopinamas judėjimo aktyvumas ir stiprinamas alkoholio bei barbitratų sukeltas miegas rodo, kad chlorprotiksenas veikia raminamai. Kaip ir dauguma kitų neuroleptikų, chlorprotiksenas didina prolaktino kiekį serume. Farmakokinetika. Farmakokinetinis poveikis žmogui mažai ištirtas. Peroraliai pavartoto vaisto didžiausia koncentracija kraujyje, serume ar/ir plazmoje bna po 3 valandų (1-4 valandų). Vidutinis peroralinis biologinis įsisavinimas yra apie 41% (23-64%) lyginant su intravenine injekcija. Dėl to injekcijas keičiant tabletėmis, reikia praktiškai padvigubinti chlorprotikseno paros dozę. Chlorprotiksenas pasiskirsto organizme kaip ir kiti neuroleptikai. Didžiausia vaisto ir metabolitų koncentracija bna kepenyse, plaučiuose ir inkstuose, o mažesnė – smegenyse, raumenyse, blužnyje, riebaliniuose audiniuose ir kraujyje. Vidutinis tariamasis pasiskirstymo tris (Vd)č yra 15.5 l/kg (10.5-22.7 l/kg) ir priklauso nuo audinių lokalizacijos. Daugiau kaip 99% vaisto jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Pusinės eliminacijos periodas yra apie 9,4 valandos (8,0-11.8 valandos). Vidutinis sisteminis klirensas – apie 1,2 l/min (0,97-1,48 l/min). Kontrolinės grupės tiriamiesiems ir alkoholikams (tuo metu buvusiems blaiviems ar labai intoksikuotiems) nenustatyta koncentracijos plazmoje ir eliminacijos periodo skirtumų. Dėl 9-12 valandų pusinės eliminacijos periodo ir gana greitos absorbcijos chlorprotikseno turi bti skiriama tris kartus per parą. Po dviejų dienų gydymo pasiekiama pastovi koncentracija kraujyje. Gydomoji koncentracija serume yra 0,04-0,3 ig/ml (127-950 nmol/l). Chlorprotiksenas praeina pro placentos barjerą. Nedaug vaisto patenka į motinos pieną. Koncentracijos piene ir koncentracijos kraujyje santykis yra 1,2-2,6. Chlorprotiksenas metabolizuojamas sulfoksidinant, N-dealkilinant šoninę grandinę. Chlorprotikseno sulfoksido koncentracija kraujo plazmoje yra beveik dvigubai didesnė negu chlorprotikseno koncentracija, o N-desmetilchlorprotikseno koncentracija yra dvigubai mažesnė. Metabolitų koncentracija motinos piene yra panaši į jų koncentraciją kraujo serume. Žiedo hidroksilinimas ir N-oksidacija vyksta silpnai. Taigi, priešingai negu zuklopentiksolis ir cis (Z)-fliupentiksolis, chlorprotiksenas sudaro fenolinius metabolitus, bet daug mažiau, negu fenotiazinų grupės neuroleptikai. Fenolinių metabolitų kiekis, išsiskiriantis su šlapimu, sudaro 5% chlorprotikseno paros dozės (120-400 mg), skiriamos nuolat vaistą vartojantiems pacientams. N-desmetilchlorprotiksenas ir sulfoksidas yra labai mažai farmakologiškai aktyvs ir neveikia neuroleptiškai. Chlorprotikseno nustatyta tulžyje. Tai rodo, kad vyksta tam tikra jo enterohepatinė apytaka. Daugiausia chlorprotikseno išsiskiria su išmatomis ir su šlapimu.
Schizofrenija ir kitos psichozės, iš jų ir manija su psichomotoriniu sujaudinimu, ažitacija ir nerimu. Nutraukimo sindromas ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų. Epilepsija ir oligofrenija susijusi su psichikos sutrikimais – priešiškumu, ažitacija, nepastovia nuotaika ir elgesio pakitimais. Depresijos sindromai, neurozės, psichosomatiniai sutrikimai, susiję su nerimu, įtampa, neramumu, nemiga, sutrikusiu miegu. Lėtinio skausmo sindromas (kartu su analgetikais). Senyviems žmonėms: padidėjęs aktyvumas, susijaudinimas, susierzinimas, sumišimas, nerimas, elgesio pakitimai ir sutrikęs miegas. Vaikams: elgesio pakitimai ir sutrikęs miegas. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas tioksantenams. Kraujotakos kolapsas, bet kokios kilmės centrinės nervų sistemos slopinimas, koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.
Pašaliniai reiškiniai paprastai yra neryšks ir dažniausiai priklauso nuo dozės. Centrinės nervų sistemos sutrikimai. Mieguistumas, galvos svaigimas, alpimas. Reti ekstrapiramidiniai simptomai. Nedažnai pasitaikė traukuliai į juos linkusiems pacientams. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Tachikardija. Ortostatinė hipotenzija, ypač po injekcijos į raumenis. Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. Burnos dživimas. Nosies užgulimas. Retai – akomodacijos sutrikimai, šlapimo susilaikymas ir vidurių užkietėjimas. Endokrininiai sutrikimai. Kno masės pokyčiai. Retai – laikina galaktorėja, sutrikusios menstruacijos ir sumažėjęs lytinis potraukis. Kepenys. Retkarčiais – laikini neryšks kepenų funkcijos pokyčiai. Pasitaikė keli geltos atvejai. Oda. Odos reakcijos (bėrimas, eritema) pasitaikė retai. Žinomi keli padidėjusio jautrumo šviesai atvejai. Kraujas. Retai – laikina neryški leukopenija.
Truxal nėščiosioms gali būti skiriama tik tada, kai laukiama nauda pacientei yra didesnė už galimą žalą vaisiui. Tiriant gyvūnus, nenustatyta dažnesnių vaisiaus pažeidimų ar kitų žalingų poveikių reprodukcijai. Chlorprotikseno koncentracija motinos piene bna labai nedidelė, todėl mažai tikėtina, kad vartojamos gydomosios jo dozės veiktų kūdikį. Tačiau krūtimi maitinančioms moterims Truxal reikėtų skirti atsargiau.
Truxal gali stiprinti raminamąjį alkoholio bei barbitratų ir kitų CNS depresantų poveikį. Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį. Taip pat susilpnėja guanetidino ir panašiai veikiančių vaistų antihipertenzinis efektas. Kai neuroleptikų vartojama kartu su ličiu, didėja neurotoksiškumo rizika. Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vieni kitų metabolizmą. Truxal gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų, bei stiprinti anticholinerginių vaistų poveikį. Vartojant kartu metoklopramidą ir piperaziną, didėja ekstrapiramidinių simptomų pavojus.
Dozę reikia parinkti individualiai atsižvelgiant į paciento bklę. Paprastai iš pradžių skiriama maža dozė, paskui kuo greičiau didinama iki optimalios atsižvelgiant į gydomąjį poveikį. Kai yra ryški sujaudinimo bsena, galima iš karto didelę pradinę dozę švirkšti į raumenis. Suaugusiesiems Schizofrenija ir kitos psichozės. Manija Parenteraliai. 25-100 mg į raumenis 2-4 kartus per parą atsižvelgiant į paciento būklę. Laipsniškai pereinama prie peroralinio gydymo. Peroralinė dozė turi būti du kartus didesnė už švirkščiamą į raumenis dozę. Peroraliai. Iš pradžių skiriama 50-100 mg per parą, paskui dozė laipsniškai didinama tol, kol pasiekiamas optimalus poveikis. Dažniausiai optimali dozė yra 300 mg per parą, tačiau gali tekti skirti iki 1200 mg per parą. Palaikomoji dozė paprastai yra 100-200 mg per parą. Dėl ryškaus raminamojo vaisto veikimo rytą reikėtų skirti mažesnę, o vakare – didesnę dozę. Nutraukimo sindromas ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų Parenteraliai. Simptomams greitai palengvinti pirmąsias dvi dienas skiriama 25-50 mg į raumenis kas 6 valandas. Toliau vaisto duodama peroraliai. Peroralinė dozė turi bti du kartus didesnė už švirkščiamą į raumenis dozę. Peroraliai. 500 mg per parą per kelis kartus iki 7 dienų. Ūminiam abstinencijos laikotarpiui pasibaigus, dozė laipsniškai mažinama. Palaikomoji 15+30+45 mg (1+2+3 tabletės po15 mg) dozė gali stabilizuoti bklę ir sumažinti recidyvo riziką. Dozė toliau mažinama. Epilepsija ir oligofrenija Peroraliai. Po 15 mg 3 kartus per parą dozę didinant iki 90-120 mg per parą. Sergantieji epilepsija turi vartoti atitinkamą prieštraukulinių vaistų dozę. Depresijos sindromai, neurozės, psichosomatiniai sutrikimai Peroraliai. 30 mg per parą per tris kartus (5+10+15 mg 1+2+3 tabletės po 15 mg). Sunkesniais atvejais – iki 150 mg per parą. Miego sutrikimai Peroraliai. 15-30 mg 1 valandą prieš miegą. Lėtinis skausmas Peroraliai (kartu su analgetikais): 15+30+45 mg per parą (1+2+3 tabletės po15 mg) didinant iki 200-300 mg per parą. Senyviems žmonėms Peroraliai. Individualios dozės nuo 15 mg iki 90 mg per parą. Vaikams 0,5-2 mg/kg kno masės. Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Dozė nuo 2,5 g iki 4 g gali bti mirtina, vaikams – apie 4 mg/kg. Suaugusieji išliko gyvi po 10 g dozės, 3 metų vaikas – po 1000 mg dozės. Simptomai: mieguistumas, koma, miozė, hipotenzija, tachikardija, traukuliai, EKG pokyčiai, šokas, hipertermija ar hipotermija, inkstų pažeidimas. Gydymas. Gydymas simptominis ir palaikomasis. Jei vaistas vartotas peroraliai, reikia kuo skubiau išplauti skrandį, duoti aktyvuotos anglies, taikyti kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą palaikančias priemones. Negalima vartoti epinefrino (adrenalino), nes gali dar labiau sumažėti kraujospdis. Traukuliams šalinti skiriama diazepamo, o ekstrapiramidiniams reiškiniams – biperideno.
Ypatingos atsargumo priemonės. Truxal, kaip ir kitų neuroleptikų, atsargiai skiriama pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukuliais pasireiškiančios ligos, įsisenėjęs hepatitas bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, taip pat didžioji miastenija, prostatos hipertrofija ar uždaro kampo glaukoma. Vyresni pacientai ypač jautrūs padėties hipotenzijai. Vartojant bet kuriuos neuroleptikus, yra piktybinio neurolepsijos sindromo (hipertermija, rigidiškumas, nepastovi sąmonė, nestabili vegetacinė nervų sistema) pavojus. Mirtis dažniau ištinka pacientus, kuriems yra organinis smegenų sindromas, psichikos retardacija, taip pat piktnaudžiaujantys alkoholiu ar opiatais. Gydymas. Nebevartoti neuroleptikų, gydyti simptomiškai. Gali bti efektyvus dantrolenas.
Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Dėl raminamojo poveikio, Truxal gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti kitas mašinas. Apie tai pacientus reikia įspėti, ypač kol nežinoma paciento reakcija į gydymą.
Tinkamumo laikas. 60 mėn. Laikymo sąlygos.
50 mg 50 tablečių.
