Veiklioji terbisilio medžiaga terbinafinas yra alilamino grupės sisteminio poveikio priešgrybelinis preparatas. Jo veikimas platus. Vaistas, slopindamas grybelių ląstelės membranoje skvaleno epoksidazę, trikdo sterolio sintezę, todėl ląstelėje kaupiasi skvaleno ir grybelio ląstelė žūva. Citochromo P-450 fermentų sistemos terbinafinas neveikia, todėl šios sistemos metabolizuojamų hormonų bei kitų vaistų metabolizmui poveikio nedaro. Maža terbinafino koncentracija daro fungicidinį poveikį dermatomicetams, pelėsiniams bei kai kuriems dimorfiniams grybeliams. Mieliagrybiams pvz., balkšvagrybiams (Candida), preparatas daro fungicidinį arba fungistazinį poveikį (priklauso nuo grybelio rūšies). Jei vaisto geriama, fungicidinį poveikį sukelianti terbinafino koncentracija atsiranda odoje, naguose ir plaukuose. Išgėrus vienkartinę 250 mg terbinafino dozę, vidutinė, t.y. 0,97 mikrogramai/ml, koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 1-2 valandas. Biologinis terbinafino prieinamumas yra apie 80 proc. Maistas biologinio prieinamumo nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 99 proc. terbinafino. Vaistas, greitai prasiskverbęs per audinius, patenka į dermą ir nagus. Terbinafinas sekretuojamas į riebalus, todėl plaukų folikuluose, plaukuose bei riebalingoje odoje atsiranda didelė jo koncentracija. Į nago plokštelę vaisto patenka per pirmąsias gydymo savaites. Terbinafinas metabolizuojamas kepenyse į neveiklius metabolitus, kurie išskiriami daugiausiai su šlapimu (71 proc.) bei išmatomis (22 proc.). Pusinis eliminacijos laikas yra 17 valandų. Kad vaisto organizme kauptųsi, duomenų nėra. Nuo amžiaus priklausomų farmakokinetikos pokyčių taip pat nepastebėta, tačiau inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumu sergančių žmonių organizme eliminacija gali būti lėtesnė, todėl terbinafino koncentracija kraujo plazmoje gali būti didesnė. Lokaliai pavartoto terbinafino rezorbuojama mažiau nei 5 proc. dozės, todėl į organizmą jo patenka labai mažai.
Tabletės Veiklioji medžiaga. Vienoje terbisilio tabletėje yra 125 mg arba 250 mg terbinafino (atitinka 140,625 mg ir 281,25 mg terbinafino hidrochlorido). Pagalbinės medžiagos. Mikrokristalinė celiuliozė 101, mikrokristalinė celiuliozė 102, karboksimetilkrakmolo natris (A tipo), koloidinis bevandenis silicio dioksidas, hipromeliozė, magnio stearatas.
Tabletės ( Dermatomicetų sukelta onichomikozė. ( Plaukagrybių (pvz., Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes, Trichophyton verrucosum, Trichophyton violaceum), saburoditų (pvz., Microsporum canis, Microsporum gypseum) arba Epidermpyton floccosum grybelių sukeltos odos ligos. ( Sunki, išplitusi viso kūno, blauzdų, arba pėdų mikozė, balkšvagrybių (Candida) sukeltos odos ligos. PASTABA. Geriamieji terbisilio preparatai, priešingai negu lokalaus poveikio, Malassezia furfur grybelių sukeltos įvairiaspalvės dedervinės neveikia.
Terbisilio negalima vartoti žmonėms, kurių organizmo jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai kitai sudedamajai daliai yra padidėjęs. Šiuo medikamentu nepatariama gydyti jaunesnių nei 2 metų vaikų, kadangi gydymo patirties nėra. Santykinės kontraindikacijos. Nėštumas, žindymo laikotarpis (žr. „Atsargumo priemonės”). Vaikų gydymo terbisilio kremu patirtis yra labai maža, todėl jiems šio vaisto galima vartoti tik tiksliai nustačius gydymo naudos ir galimos rizikos santykį.
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo rūšies. Tabletės Suaugusiems žmonėms Suaugusiems žmonėms reikia gydytis 250 mg tebisilio tabletėmis. Jiems rekomenduojama dienos dozė yra 1 tabletė. Onichomikozė. Rankų ir kojų nagų grybelių sukeltą ligą paprastai reikia gydyti 6-12 savaičių. Kojų pirštų, ypač didžiojo, nagų pažeidimą būtina gydyti 12 savaičių. Kai kuriems žmonėms, ypač kurių nagai auga lėtai, vaisto gali reikėti vartoti ilgiau. Gydymo trukmė priklauso nuo ligonio amžiaus, gretutinių ligų ir nagų būklės prieš gydymą. Terapinis poveikis tampa visiškai aiškus tik praėjus keliems mėnesiams po gydymo, t. y. tada, kai atauga sveikas nagas. Infekcinės odos ligos. Paprastai pėdų mikozę (tarpupirščių, padų) reikia gydyti 2-6 savaites, blauzdų ar viso kūno(2-4 savaites, balkšvagrybių sukeltas ligas(2-4 savaites. Galvos mikozė (ja paprastai serga vaikai) gydoma 4 savaites, tačiau tuo atveju, jeigu ligos sukėlėjas yra Microsporum canis, vaisto gali reikėti vartoti ilgiau. Kad liga neatsinaujintų, terbisilio būtina vartoti reguliariai ir tiek laiko, kiek reikia. Rekomenduojama atlikti mikrobiologinius tyrimus. Visi ligos požymiai gali išnykti tik praėjus kelioms savaitėms po to, kai minėtų tyrimų rezultatai tampa neigiami.
Vaikams Vaikų galvos mikozę patariama gydyti 125 mg terbisilio tabletėmis. Jaunesni nei 2 metų (arba sveriantys mažiau nei 12 kg) vaikai šiuo medikamentu negydyti, todėl jiems jo vartoti negalima. Dozavimas. Sveriantiems mažiau nei 20 kg vaikams reikia gerti po pusę 125 mg terbisilio tabletės (t. y. po 62,5 mg) 1 kartą per dieną, sveriantiems 20-40 kg vaikams(po vieną 125 mg tabletę (t. y. po 125 mg) 1 kartą per dieną, sveriantiems daugiau nei 40kg vaikams(po dvi 125 mg tabletes arba po vieną 250 mg tabletę 1 kartą per dieną. Senyviems žmonėms Kad pagyvenusiems žmonėms reikėtų vartoti kitokią dozę arba kad jiems pasireikštų kitoks nepageidaujamas vaisto poveikis negu jaunesniems žmonėms, duomenų nėra. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad senyvų žmonių inkstų ir kepenų funkcija gali būti susilpnėjusi (žr. „Atsargumo priemonės”). Įprastinė gydymo trukmė Blauzdų ar viso kūno mikozę reikia gydyti 1 savaitę, pėdų mikozę(1-2 savaites), odos kandidamikozę (1 savaitę), įvairiaspalvę dedervinę(2 savaites). Grybelių sukeltos ligos simptomai paprastai pradeda silpnėti po kelių gydymo dienų. Jeigu vaisto vartojama nereguliariai arba gydymas nutraukiamas prieš laiką, liga gali atsinaujinti.
Terbisilio tabletės Terbisilio tabletes ligoniai toleruoja gerai. Nepageidaujamas jų poveikis paprastai būna silpnas ir laikinas. Dažniausiai atsiranda virškinamojo trakto veiklos sutrikimo simptomų: pilnumo pojūtis, pykinimas, apetito stoka, nestiprus pilvo skausmas, viduriavimas. Pavieniais atvejais (0,1-1 proc. žmonių) gali sutrikti skonio pojūtis. Galima odos reakcija: išbėrimas, egzantema, dilgėlinė, edema, rečiau-daugiaformė eritema. Kartu su šia reakcija gali atsirasti ir kaulų bei raumenų sistemos pažeidimo simptomų. Pavieniais atvejais galimas sunkus odos pažeidimas (pvz., Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermolizė). Labai retai (mažiau nei 0,01 proc. ligonių) galima sunki anafilaktoidinė reakcija. Jei pasireiškia sunki odos arba anafilaksinė reakcija, gydymą terbisiliu būtina nutraukti. Gali atsirasti silpno nervų sistemos sutrikimo simptomų, pvz., galvos skausmas ir svaigimas. Retai galimas sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, įskaitant geltą, tulžies stazę ir hepatitą, tačiau ar minėti pokyčiai atsiranda dėl terbisilio poveikio, nenustatyta. Jeigu kepenų funkcija sutrinka, terbisilio vartojimą reikia nutraukti. Pavieniais atvejais gali slinkti plaukai, pasireikšti neutropenija, trombocitopenija ar agranulocitozė, tačiau tiesioginis minėtų pokyčių ryšys su vaisto vartojimu kol kas neįrodytas.
Terbisilio tabletės. Tyrimų in vitro bei su sveikais savanoriais rezultatai rodo, jog vaistų, metabolizuojamų citochromo P-450 sistemos (pvz., ciklosporino, tolbutamido, terfenadino, triazolamo, geriamųjų kontraceptikų), klirensą terbinafinas slopina arba didina mažai, tačiau metabolizmą indukuojantys medikamentai, pvz., rifampicinas, terbinafino klirensą plazmoje gali greitinti, o slopinantys citochromą P-450 (pvz., cimetidinas)(lėtinti. Jeigu minėtų preparatų kartu vartoti būtina, reikia atitinkamai koreguoti terbisilio tablečių dozę.
Ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama (kreatinino klirensas mažesnis nei 50 ml/min arba kreatinino kiekis serume didesnis nei 300 µmol/l), reikia vartoti mažesnę terbisilio tablečių dozę (dažniausiai pusę įprastinės dozės). Ligoniams, kurie serga stabiliu lėtiniu kepenų funkcijos nepakankamumu, reikia vartoti pusę įprastinės dozės. Be to, gydymo metu būtina reguliariai matuoti kepenų fermentų kiekį. Jei pasireiškia simptominis kepenų ir tulžies organų funkcijos sutrikimas (pasikartoja dėl neaiškių priežasčių pasireiškęs pykinimas, atsiranda apetito stoka, nuovargis ar gelta, šlapimas tampa tamsus arba išmatos tampa šviesios) terbisilio vartojimą būtina nutraukti.
Nėštumo metu terbisilio vartoti nereikėtų. Nėščios moterys šiuo medikamentu negydytos, todėl nėštumo laikotarpiu jo galima vartoti tik įsitikinus, jog gydymo nauda viršys galimą riziką. Terbinafino patenka į motinos pieną, todėl žindyvėms terbisilio tablečių gerti draudžiama. Terbisilio kremu patepus odą, terbinafino rezorbuojama mažai, todėl poveikio žindomam kūdikiui neturėtų pasireikšti.
Gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus terbinafinas poveikio nedaro. Terbisilio kremas vartojamas tik iš išorės. Reikia saugotis, kad jo nepatektų į akis. Jei patenka, jas reikia praplauti dideliu vandens kiekiu, prireikus(kreiptis į akių gydytoją.
Perdozavimas Kadangi žinoma, kokį nepageidaujamą poveikį vaistas sukelia žmogui, todėl ūmiai jo perdozavus turėtų atsirasti virškinamojo trakto sutrikimo simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas. Gydymas. Apsinuodijusiam ligoniui reikia išplauti skrandį, duoti gerti aktyvuotos anglies. Gali prireikti simptominio bei palaikomojo gydymo.
Tabletės. Reikia laikyti 15 laipsnių C -30 laipsnių C temperatūroje ir saugoti nuo šviesos.
250 mg terbisilio tabletės. Dėžutė, kurioje yra 14 tablečių.
