REXSAN

PHYSIOTENS (MOXONIDINUM), PLĖVELE DENGTOS TABLETĖS 0,2 MG N28, Solvay Pharmaceuticals B.V.

Physiotens 0.2

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ( plėvele ) dengtoje Physiotens 0.2 tabletėje yra 0.2 mg moksonidino

VAISTINĖ FORMA

( plėvele ) dengtos tabletės
KLINIKINIAI ASPEKTAI
Terapinės indikacijos

Esencinė arba pirminė arterinė hipertenzija.
Skyrimo būdas

Gydymas turėtų būti pradėtas mažiausiomis Physiotens dozėmis. Tai yra 0.2 mg moksonidino paros dozė, kurią atitinka viena Physiotens 0.2 tabletė
ryte. Jei terapinis poveikis yra nepakankamas, dozė po trijų savaičių gali būti padidinta iki 0.4 mg. Ši paros dozė gali būti skiriama vienkartinai ar du kartus per dieną.
Physiotens 0.3 ir 0.4 skirtos patogesniam vartojimui. Jei po kitų trijų
savaičių poveikis vis dar yra nepakankamas, paros dozę galima didinti iki maksimalios 0.6 mg moksonidino dozės. Paros 0.6 mg ir vienkartinė 0.4 mg dozė neturėtų būti viršytos. Ligoniams su vidutiniu inkstų funkcijos
nepakankamumu ( GFG tarp 30 ml/min ir 60 ml/min ) didžiausia vienkartinė
dozė yra 0.2 mg, o didžiausia paros – 0.4 mg.
Physiotens gali būti vartojamas prieš, po ar valgio metu, nes valgymas
neturi poveikio farmakokinetinėms moksonidino savybėms.
Physiotens neskirtinas jaunesniems nei 18 metų amžiaus ligoniams, nes
šiuo atveju nėra pakankamo klinikinio patyrimo.
Geriausia tabletes užgerti nedideliu skysčio kiekiu.
Kontraindikacijos

Physiotens nevartotinas šiais atvejais:
* padidėjęs jautrumas vienam iš sudėtinių tabletės komponentų;
* sinusinio mazgo silpnumo sindromas;
* sinoatrialinė blokada;
* antro ar trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada;
* didelė bradikardija;
* sunkus širdies nepakankamumas;
* sunkus vainikinės kraujotakos nepakankamumas;
* sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas ( GFG mažesnis už 30 ml/min,
serumo kreatinino koncentracija daugiau kaip 160 mkmol/l ).
Ypatingi vartojimo perspėjimai ir atsargumo priemonės

Jei Physiotens vartojamas su betablokeriais ir gydymas turi būti
nutrauktas, tai pirmiausia reikėtų liautis vartoti betablokerį ir tik po to – Physiotens.
Ligoniams su vidutiniu inkstų funkcijos nepakankamumu ( GFG daugiau kaip
30 ml/min, bet mažiau 60 ml/min, serumo kreatinino koncentracija daugiau kaip 105 mkmol/l, bet mažiau 160 mkmol/l ) būtina atidžiai stebėti, ypaę gydymo pradžioje, kraujospūdį mažinantį Physiotens poveikį.
Gydymo moksonidinu negalima nutraukti staiga.
Dėl terapinio patyrimo stokos moksonidino nevartoti su tricikliniais
antidepresantais ar alkoholiu.
Sąveika su kitais medikamentais
Tuo pat metu skiriant kitus kraujospūdį mažinančius preparatus sustiprėja hipotenzinis Physiotens poveikis.
Jei Physiotens vartojamas kartu su betablokeriais ir gydymas turi būti
nutrauktas, tada pirmiausia reikia liautis vartoti betablokerį ir tik po to – Physiotens.
Physiotens 0.2/0.3/0.4 gali sustiprinti alkoholio, raminamųjų ir migdomųjų
vaistų poveikį. Tuo pat metu skiriant benzodiazepinus gali sustiprėti
raminamasis pastarųjų poveikis.
Moklobemido – moksonidino pažintinės tarpusavio sąveikos tyrimas aiškai
rodo galimą papildomą raminamąjį monoaminooksidazės inhibitorių ( MAO inhibitorių ) poveikį.
Nėštumas ir laktacija

Dėl nepakankamų duomenų Physiotens neturėtų būti vartojamas nėštumo metu.
Physiotens nevartotinas laktacijos metu, nes moksonidinas išsiskiria į
motinos pieną.
Poveikis žmonėms, vairuojantiems automobilį ar dirbantiems su
mašinomis

Nėra duomenų, jog Physiotens neigiamai veikia gebėjimą vairuoti ar dirbti su mašinomis.
Paminėtini nuovargis ir galvos svaigimas. Juos reikėtų atsiminti,
atliekant šiuos darbus.
Nepageidaujamas poveikis

Pradedant gydymą dažnai stebimi burnos džiūvimas ir galvos skausmas, tuo
tarpu nuovargis, silpnumas, svaigulys, šleikštulys ir miego sutrikimai pasitaiko retai.
Gydant šių simptomų
dažnis ir stiprumas dažniausiai sumažėja.
Buvo pastebėti atskiri angioedemos atvejai.
Perdozavimas

Keletu atvejų peroralinės dozės iki 2.0 mg per dieną nesukėlė rimtų
šalutinių reakcijų.
Suaugusiems dėl farmakodinaminių Physiotens savybių galimi šie simptomai:
slopinimas, hipotenzija, ortostatinė disreguliacija, bradikardija, burnos džiūvimas.
Retai pasitaiko vėmimas ir paradoksinė hipertenzija.
Specifinis antidotas nežinomas. Tolazolinas ( Priscol ) yra alfablokeris
ir gali panaikinti dalį simptomų. Rekomenduotinos priemonės kardiovaskulinei cirkuliacijai palaikyti.
FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
Farmakodinaminės savybės
Skirtingais tyrimas su gyvūnais nustatyta, kad moksonidinas yra galinga
antihipertenzinė medžiaga. Gauti tyrimų duomenys leidžia galvoti, kad moksonidino antihipertenzinio poveikio vieta yra centrinė nervų sistema (CNS ). Pasirodė, kad smegenų kamiene moksonidinas pasirinktinai sąveikauja su I1-imidazolino receptoriais. Šie imidazolinui jautrūs receptoriai susikaupė didžiosios smegenų jungties snapo ventrolateralinėje dalyje,
kuri atsakinga už centrinę periferinės simpatinės nervų sistemos kontrolę. Ši sąveika su I1-imidazolino receptoriais sumažina simpatinių nervų aktyvumą ( įrodyta širdies, vidurių ir inkstų simpatiniams nervams ).
Moksonidinas išsiskiria iš kitų centrinio veikimo antihipertenzinių
preparatų, nes mažai giminingas centriniams alfa2-adrenoreceptoriams, lyginant su I1-imidazolino receptoriais;
alfa2-adrenoreceptoriai, manoma, yra molekulinis taikinys, dėl kurio
atsiranda slopinimas ir burnos džiūvimas – dažniausias nepageidaujams šalutinis pirmos kartos centrinio veikimo antihipertenzinių vaistų poveikis.
Žmonėms moksonidinas sumažina sisteminį kraujagyslių pasipriešinimą,
taigi ir arterinį kraujospūdį. Ribotame klinikiniame tyrime stebėta prieš tai buvusios kairiojo skilvelio hipertrofijos regresija (maždaug 20 procentų ) po šešių mėnesių gydymo.
Farmakokinetinės savybės
Peroralinis žiurkių ir šunų gydymas moksonidinu pasireiškė greita ir
beveik visiška absorbcija bei maksimalios koncentracijos plazmoje susidarymu per < 0.5 valandos.
Vidutinė koncentracija plazmoje po p.o. ir i.v. vaistų vartojimo buvo panaši
abejose rūšyse.
Radioaktyvaus ir nepakitusio mišinio išsiskyrimo pusperiodis apytikriai
buvo 1 – 3 valandos.
Moksonidinas ir du jo pagrindiniai metabolitai ( 4,5-dehidromoksonidinas
ir guanidino darinys ) daugiausia išsiskyrė su šlapimu. Lėtinio apsinuodijimo tyrimuose po 52 savaičių abejose rūšyse moksonidino kumuliacijos požymių nebuvo.
Žmonėms absorbavosi apie 90 procentų peroralinės moksonidino dozés; tai
nėra pirmos eilės metabolizmo objektas, jo biologinis tinkamumas yra 88 procentai.
Maisto vartojimas
netrukdo Physiotens 0.2/0.3/0.4. Moksonidinas metabolizuojamas 10 – 20
procentų, daugiausia į 4,5-dehidromoksonidiną ir guanidino darinį, atsidarant imidazolino žiedui. Kraujospūdį mažinantis 4,5-dehidromoksonidino poveikis sudaro tik 1/10, o guanidino darinio – mažiau 1/100 moksonidino poveikio. Suvartojus ( plėvele ) dengtą tabletę,
maksimali moksonidino koncentracija plazmoje susidaro per 30 – 60 minučių.
Tik apie 7 procentus moksonidino susijungia su žmogaus plazmos baltymais
( Vdss – 1.8 plius minus 0.4 l/kg ). Moksonidinas ir jo metabolitai daugiausia pašalinami per inkstus.
Daugiau nei 90 procentų dozės pašalinama per inkstus pirmą parą po
paskyrimo, o su išmatomis paalinama tik apie 1 procentą. Nepakitusio moksonidino bendra inkstų ekskrecija yra apie 50 – 75 procentus.
Vidutinis moksonidino išsiskyrimo iš plazmos pusperiodis yra 2.2 – 2.3
valandos, išsiskyrimo iš inkstų pusperiodis yra 2.6 – 2.8 valandos.
Senyvų žmonių moksonidino farmakokinetika
Sveikų senyvo amžiaus žmonių moksonidino farmakokinetinės savybės
nesiskiria nuo kitų suaugusiųjų.
Vaikų moksonidino farmakokinetika
Kadangi moksonidinas nerekomenduotinas vaikams, šioje subpopuliacijoje
farmakokinetiniai tyrinėjimai nabuvo atlikti.
Farmakokinetika esant sutrikusiai inkstų funkcijai
Esant vidutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui ( GFG 30 – 60 ml/min ),
nuolatinė moksonidino koncentracija plazmoje yra didesnė, tačiau kumuliacijos nebūna. Taigi dozę šiems pacientams reikėtų titruoti individualiai.
Toksikologinės savybės, mutageninis ir kancerogeninis potencialas
Ūmaus apsinuodijimo moksonidinu tyrimas parodė didesnį šunų ( LD50 > 10
mg/kg ) negu žiurkių (LD50 ~ 130 mg/kg ) ir pelių ( LD50 320 mg/kg ) jautrumą.
Ilgalaikis peroralinis žiurkių ( dozėmis nuo 0.12 iki 4 mg/kg ) ir šunų (dozėmis nuo 0.04 iki 0.4mg/kg) 52 savaičių gydymas atskleidė ženklų tik didžiausių moksonidino dozių poveikį. Gydant didelėmis dozėmis nedideli elektrolitų balanso sutrikimai ( sumažėjo kraujyje natrio ir padaugėjo kalio, kreatinino bei šlapalo ) buvo nustatyti žiurkėms, o vėmimas bei seilėtekis šunims. Be to, abiejose didelėmis dozėmis gydytų gyvūnų grupėse nežymiai padidėjo kepenų svoris.
Reprodukcinė toksikologija neparodė moksonidino poveikio žiurkių
vaisingumui bei embriono ir vaisiaus ystymuisi (vartotos iki 6.4 mg/kg
peroralinės dozės ). Nepastebėta embriotoksinio ir teratogeninio poveikio žiurkėms, vartojant dozes iki 4.9 mg/kg, nei poveikio peri- ir postnataliniam žiurkių vystymuisi, vartojant dozes iki 9 mg/kg.
Penki skirtingi tyrimai neatskleidė mutageninio ar genotoksinio
moksonidino poveikio. Be to, kancerogeniškumo tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis, vartojant peroraliai dozes nuo 0.1 iki 7.0 mg/kg, buvo neigiami.
FARMACINĖS DETALĖS
Vaisto sudėtis
Laktozė, povidonas, krospovidonas, magnio stearatas,
hidroksipropilmetilceliuliozė, etilceliuliozė, polietilenglikolis 6000, talkas, raudonasis trivalentės geležies oksidas ( E 172 ), titano dioksidas ( E 171 ).
Nesuderinamumas
Nežinomas
Vaisto galiojimo laikas
2 metai
Ypatingieji laikymo ir saugojimo nurodymai
Nėra
Pakuotė
PVC/PVDC/AI juostelés
Dydis
Originalas: 28 ( plėvele ) dengtos tabletės.

Nurodymai vartojimui
Nėra
MARKETINGO ĮGALIOJIMŲ SAVININKAS

Solvay Pharmaceuticals Gmbh
Hans-Boeckler-Alee 20
30173 Hannover / Germany