injekcinis tirpalas
1 ml tirpalo yra 250 mg testosterono undekanoato, atitinkančio 157,9 mg testosterono. Vienoje ampulėje, turinčioje 4 ml injekcinio tirpalo, yra 1000 mg testosterono undekanoato. Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
Injekcinis tirpalas. Skaidrus, gelsvas, aliejingas tirpalas.
Testosterono pakeičiamoji terapija vyrams esant hipogonadizmui, kai testosterono trkumą patvirtina klinikiniai simptomai ir biocheminiai mėginiai (žr. 4. 4 Specials įspėjimai ir atsargumo priemonės).
Vartoti į raumenis. Suaugę ir senyvo amžiaus vyrai Po vieną ampulę Nebido (atitinkančio 1000 mg testosterono undekanoato) švirkščiama kas 10-14 savaičių. Švirkščiant vaistus tokiu dažnumu išlaikoma pakankama testosterono koncentracija, jis nesikaupia. Injekcijos turi bti atliekamos labai lėtai. Reikia stengtis švirkšti Nebido giliai į sėdmenų raumenis, laikantis įprastinių injekcijų į raumenis atsargumo priemonių. Ypač reikia saugotis, kad nebtų sušvirkšta į kraujagyslę. Ampulės turinys turi bti suleidžiamas į raumenį iš karto, kai tik ampulė atidaroma. – Gydymo pradžia Testosterono koncentraciją kraujo serume reikia tirti prieš pradedant gydyti ir gydymo pradžioje. Atsižvelgiant į testosterono koncentraciją kraujo serume ir klinikinius simptomus, intervalas tarp pirmųjų injekcijų gali bti sumažintas iki 6 savaičių vietoje palaikomajam gydymui rekomenduojamo 10-14 savaičių intervalo. Sušvirkštus šią įsotinamąją dozę, gali bti greičiau pasiekta pakankama pastovioji testosterono koncentracija. – Palaikomasis gydymas ir jo individualizavimas Intervalas tarp injekcijų, kaip rekomenduojama, turi bti 10-14 savaičių. Gydymo metu reikia atidžiai stebėti testosterono koncentraciją kraujo serume. Patariama ją tirti reguliariai. Matuoti reikia interavalo tarp injekcijų pabaigoje ir atsižvelgti į klinikinius simptomus. Koncentracija kraujo serume turi bti normos ribų apatiniame trečdalyje. Jei koncentracija kraujo serume mažesnė už normalią, reikia trumpinti intervalą tarp injekcijų. Jei koncentracija kraujoserume didelė, galbt intervalą tarp in jekcijų reikia ilginti.
Vaikai ir paaugliai Nebido nėra skirtas vaikams ir paaugliams gydyti; klinikinis jo poveikis vyriškosios lyties paaugliams iki 18 metų nebuvo įvertintas.
Nebido neskiriama, kai yra nuo androgenų priklausoma prostatos arba vyrų krtų karcinoma; buvo ar yra kepenų auglių; padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kuriai iš pagalbinių medžiagų.
Nebido nerekomenduojama skirti vaikams ir paaugliams. Nebido turi bti vartojamas tik patvirtinus hipogonadizmą (hipergonadotropinį ir hipogonadotropinį) ir iki gydymo paneigus kitas priežastis, sukeliančias ligos simptomus. Turi bti aiškių klinikinių testosterono nepakankamumo požymių (antrinių lytinių požymių regresija, kno sandaros pasikeitimas, astenija, sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai ir kt.), be to, testosterono nepakankamumas turi bti patvirtintas dviem atskirais kraujo tyrimais. Nebido vartojimo vyresniems kaip 65 metų pacientams gydyti patirtis maža. Šiuo metu nėra vienodos nuomonės dėl amžiui specifinių bazinių testosterono reikšmių. Tačiau reikia atsižvelgti, kad fiziologiškai testosterono koncentracija kraujo plazmoje senstant mažėja. Medicininis ištyrimas Prieš skiriant testosterono, visus pacientus reikia nuodugniai ištirti, kad btų paneigta prostatos vėžio rizika. Reikia nuolat kruopščiai stebėti prostatą ir krtis, taikant rekomenduojamus metodus: priešinės liaukos apčiuopą pirštu pro tiesiąją žarną bei PSA (prostatos specifinio antigeno) koncentracijos tyrimą kraujo serume. Testosteronu gydomi pacientai tiriami mažiausiai kartą per metus, o vyresni bei rizikos grupės pacientai (dėl klinikinių ar paveldimų veiksnių) – du kartus per metus. Kartu su testosterono koncentracijos laboratoriniais tyrimais, pacientams, kuriems taikoma ilgalaikė androgenų terapija, periodiškai reikia tikrinti hemoglobiną, hematokritą bei kepenų funkcijos rodiklius. Kadangi laboratorinių tyrimų rezultatai nevienodi, visi testosterono kocentracijos matavimai turi bti atliekami toje pačioje laboratorijoje. Augliai Androgenai gali paspartinti subklinikinio prostatos vėžio ir gerybinės prostatos hiperplazijos progresavimą. Nebido turi bti atsargiai vartojamas vėžiu sergantiems pacientams, kuriems dėl metastazių kauluose yra hiperkalcemijos (ir su ja susijusios hiperkalciurijos) rizika. Šiems pacientams patariama dažnai tirti kalcio koncentraciją kraujo serume. Retai pacientams, kuriems taikoma pakaitinė testosterono terapija, atsiranda gerybinių ar piktybinių kepenų auglių. Kitos būklės Pacientams, kuriems yra sunkus širdies, kepenų ar inkstų nepakankamumas arba išeminė širdies liga, gydymas testosteronu gali sukelti sunkių komplikacijų, pvz., pabrinkimų su staziniu širdies nepakankamumu ar be jo. Tokiu atveju gydymą btina nedelsiant nutraukti. Nėra atliktų tyrimų, kurių rezultatai parodytų šio vaistinio preparato efektyvumą ir saugumą pacientams, kurių sutrikusi kepenų arba inkstų funkcija. Todėl tokiems pacientams pakaitinė testosterono terapija turi būti taikoma atsargiai. Paprastai vaisto švirkštimą į raumenis reikalaujama riboti pacientams, kuriems yra įgytų arba paveldėtų kraujo krešėjimo sutrikimų. Nebido atsargiai skirti pacientams, sergantiems epilepsija, migrena, nes gali pablogėti šių pacientų būklė. Gydant androgenais gali pagerėti jautrumas insulinui, kai pakaitinės terapijos metu pasiekiama normali testosterono koncentracija plazmoje. Kai kurie klinikiniai požymiai – dirglumas, nervingumas, antsvoris, ilgai trunkančios arba dažnos erekcijos – gali rodyti pernelyg didelį androgenų kiekį; tuomet btina koreguoti preparato dozavimą. Gali stipriau pasireikšti iki tol buvusi miego apnėja. Sportininkai, kuriems dėl pirminio ar antrinio hipogonadizmo taikoma pakaitinė testosterono terapija, turi žinoti, kad dėl šio vaistinio preparato veikliosios medžiagos dopingo testas gali bti teigiamas. Androgenai nėra tinkama priemonė sveikų asmenų raumenų augimui didinti ar fizinei galiai gerinti. Nebido turi bti atsisakyta, jeigu laikantis rekomenduojamo dozavimo režimo pernelyg didelio androgenų kiekio sukeliami simptomai išlieka ar vėl atsiranda gydymo metu. Vartojimas Nebido švirkščiama į raumenis. Patirtis rodo, kad švirkščiant aliejinio tirpalo ar ką tik jo sušvirkštus galimos trumpalaikės reakcijos (priverstinis kosulys, kosulio priepuoliai, kvėpavimo distresas). Šių reakcijų galima išvengti preparato švirkščiant labai lėtai.
Geriamieji antikoaguliantai Testosteronas ir jo dariniai didina geriamųjų antikoaguliantų aktyvumą. Pacientus, vartojančius tokių antikoaguliantų, reikia atidžiai stebėti, ypač androgenų terapijos taikymo pradžioje arba pabaigoje. Rekomenduojama dažniau tirti protrombino laiką ir nustatyti tarptautinį normalizuotą santykį (INR). Kitos sąveikos Testosterono vartojimas kartu su AKTH arba kortikosteroidais gali paskatinti atsirasti edemų. Todėl šias veikliąsias medžiagas kartu reikia vartoti atsargiai, ypač kai sergama širdies ar kepenų ligomis arba yra polinkis atsirasti pabrinkimams. Poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams: androgenai gali sumažinti tiroksiną jungiančio globulino koncentraciją, todėl sumažėja bendra T4 koncentracija serume ir padidėja dervos sugeriamas T3 ir T4 kiekis. Laisvo skydliaukės hormono koncentracija lieka nepakitusi, ir nėra klinikinių skydliaukės funkcijos sutrikimo požymių.
Nebido nėra skirtas moterims, taigi jo negalima vartoti nėščioms ir krtimi maitinančioms moterims.
Nebido nedaro įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti kitus mechanizmus.
Dažniausiai pastebimas nepageidaujamas poveikis – injekcijos vietos skausmas (10 %). Šios nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos klinikinių tyrimų metu; manoma, kad jos susijusios su Nebido vartojimu (pagal HARTS kno sistemų bei žodyno terminų sistemą): Organų sistema Dažni* (>1/100, < 1/10 ) Virškinimo sistema Viduriavimas Raumenų ir griaučių sistema Kojų skausmas, sąnarių skausmas (artralgija) Nervų sistema Svaigulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas.
Kvėpavimo organų sistema Kvėpavimo sutrikimas Oda ir jos priedai Spuogai, krtų skausmas, krtų padidėjimas (ginekomastija), niežėjimas, odos sutrikimai. Šlapimo ir lyties organai Sėklidžių skausmas, prostatos sutrikimai. Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Poodžio hematoma preparato įšvirkštimo vietoje. * Dėl mažo tyriamųjų skaičiaus kiekvienas užregistruotas nepageidaujamas reiškinys su tikėtinu priežastiniu ryšiu patenka į dažnų grupę (>1/100). Literatroje pateikiami šios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant preparatų, kurių sudėtyje buvo testosterono: Kno sistema Nepageidaujamos reakcijos Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Reti policitemijos (eritrocitozės) atvejai Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Svorio didėjimas, elektrolitų pusiausvyros pokyčiai (natrio, chloridų, kalio, kalcio, neorganinių fosfatų ir vandens susilaikymas) dėl didelės dozės ir (arba) ilgalaikio gydymo Raumenų ir griaučių sistema Mėšlungis Nervų sistema Nervingumas, priešiškumas, depresija Kvėpavimo sistema Miego apnėja Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai Labai retai – gelta ir kepenų funkcijų sutrikimai Oda ir jos priedai Gali bti įvairių odos reakcijų: spuogai, seborėja, plikimas. Lytinės sistemos ir krtų sutrikimai Lytinio potraukio pokyčiai, padažnėjusi erekcija; gydymas didelėmis testosterono preparatų dozėmis dažnai laikinai sutrikdo ar sumažina spermatogenezę, dėl to sumažėja sėklidės; pakaitinė testosterono terapija retai gali sukelti nuolatinę, skausmingą erekciją (priapizmą), prostatos sutrikimus, prostatos vėžį**, šlapimo susilaikymą. Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Kai vartojamos didelės testosterono dozės ar vaisto vartojama ilgai, organizme kartais gali susilaikyti skysčiai ir atsirasti pabrinkimų. Galimos padidėjusio jautrumo reakcijos. ** Duomenys apie prostatos vėžio riziką, susijusią su testosterono terapija, yra negalutiniai. Perdozavimas Perdozavus specifinių gydymo priemonių nėra, išskyrus preparato vartojimo nutraukimą arba dozės sumažinimą.
Farmakodinaminės savybės Farmakoterapinė grupė – androgenai, 3-oksoandrosteno (4) dariniai , ATC kodas – G03B A03 Testosterono undekanoatas yra natralaus androgeno testosterono esteris. Veiklioji forma testosteronas susidaro atskylant šoninei grandinei. Testosteronas – svarbiausias vyro androgenas, jo daugiausia susidaro sėklidėse ir truputis antinksčių žievėje. Testosteronas lemia vyriškų savybių pasireiškimą embriogenezės laikotarpiu, ankstyvoje vaikystėje ir lytinio brendimo laikotarpiu, vėliau – vyriškąjį fenotipą ir nuo androgenų priklausomas funkcijas (pvz., spermatogenezę, priedines lytines liaukas). Jis taip pat veikia odoje, raumenyse, griaučiuose, inkstuose, kepenyse, kaulų čiulpuose, centrinėje nervų sistemoje ir kitur. Priklausomai nuo veikiamojo organo testosterono veikla daugiausia yra androgeninė (pvz., prostata, sėklinės pslelės, antsėklidis) arba baltymų anabolinė (raumenys, kaulai, kraujodara, inkstai, kepenys). Testosterono poveikis kai kuriems organams pasireiškia po testosterono virtimo estradioliu; pastarasis vėliau jungiasi su estrogeno receptoriais veikiamų ląstelių branduoliuose, pvz., hipofizėje, riebaluose, smegenyse, kauluose ir sėklidžių Leidigo ląstelėse. Farmakokinetinės savybės – Absorbcija Nebido yra į raumenis švirkščiamas testosterono undekanoato depo preparatas ir dėl to išvengia pirmojo prasiskverbimo poveikio. Sušvirkštas į raumenis aliejinis testosterono undekanoatas palaipsniui išlaisvinamas iš „saugyklos” ir kraujo plazmos esterazė jį beveik visiškai suskaido į testosteroną ir undekano rgštį. Testosterono koncentracijos serume padidėjimą (palyginti su pradine) galima pastebėti praėjus parai po įšvirkštimo. Pastoviosios būklės sąlygos Po pirmosios 1000 mg testosterono undekanoato injekcijos į raumenis hipogonadizmu sergančiam vyrui vidutinė Cmax (38 nmol/l, arba 11 ng/ml) susidaro po 7 parų. Po antros dozės, įšvirkštos praėjus 6 savaitėms po pirmosios, didžiausia testosterono koncentracija buvo maždaug 50 nmol/l (15 ng/ml). Kitas tris injekcijas atliekant reguliariai kas 10 savaičių pastovioji koncentracija pasiekiama tarp trečiosios ir penktosios injekcijos. Vidutinės testosterono Cmax ir C min vertės pastoviosios bklės sąlygomis yra atitinkamai apie 37 nmol/l (11 ng/ml) ir 16 nmol/l (5 ng/ml). To paties asmens (intraindividualus) vidurinis Cmin vertės svyravimas (svyravimo koeficientas %) yra 22 % (nuo 9 iki 28 %), o atskirų asmenų (interindividualus) – 34 % (nuo 25 iki 48 %). – Pasiskirstymas Vyrų serume maždaug 98 % cirkuliuojančio testosterono yra susijungusio su lytinius hormonus jungiančiu globulinu (SHBG) ir albuminu. Tik laisva testosterono frakcija laikoma biologiškai aktyvia. Atliekant intraveninę testosterono infuziją senyviems vyrams, testosterono pusinės eliminacijos periodas yra maždaug viena valanda, o tariamasis pasiskirstymo tris – maždaug 1,0 l/kg. – Metabolizmas Testosteronas, kuris susidaro atskilus esteriui iš testosterono undekanoato, yra metabolizuojamas ir išskiriamas tuo pačiu bdu kaip ir endogeninis testosteronas. Undekano rgšties metabolizmas vyksta č-oksidacijos bdu, taip pat kaip ir kitų alifatinių karboksirgščių. Pagrindiniai aktyvs testosterono metabolitai yra estradiolis ir dihidrotestosteronas. – Pašalinimas Testosterono metabolizmas – ekstensyvus hepatinis ir ekstrahepatinis. Pavartojus radionuklidais žymėtojo testosterono, maždaug 90 % radioaktyviosios medžiagos išsiskiria su šlapimu kaip gliukurono ir sieros rgšties junginiai ir 6 % išsiskiria su išmatomis po enterohepatinės cirkuliacijos. Šlapime taip pat bna androsterono ir etiocholanolono. Įšvirkštus šio depo preparato į raumenis, testosterono pusinės eliminacijos periodas yra 90-40 dienų. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys Toksikologiniai tyrimai neparodė kitų poveikių, išskyrus tuos, kurie gali bti paaiškinti atsižvelgiant į Nebido hormonų pobdį. Testosteronas neveikia mutageniškai in vitro naudojant grįžtamosios mutacijos modelį (Ames testą) arba tiriant žiurkėno kiaušidžių ląsteles. Ryšys tarp gydymo androgenais ir tam tikro vėžio buvo atrastas tiriant laboratorinius gyvnus. Eksperimentuojant su žiurkėmis paaiškėjo, kad po testosterono vartojimo padažnėdavo prostatos vėžio atvejų. Yra žinoma, kad lytiniai hormonai skatina tam tikrų kancerogeninių veiksnių sukeliamų auglių raidą. Šio reiškinio klinikinė svarba nežinoma. Graužikų ir primatų vaisingumo tyrimai parodė, kad gydymas testosteronu gali sumažinti vaisingumą, nes slopinama spermatogenezė; šis poveikis priklauso nuo preparato dozės.
Pagalbinių medžiagų sąrašas Benzilbenzoatas, rafinuotas ricinų aliejus.
Nesuderinamumas Kadangi nėra atlikta suderinamumo tyrimų, šis vaistinis preparatas neturi bti maišomas kartu su kitais preparatais.
Tinkamumo laikas 3 metai. Vaistinis preparatas turi būti vartojamas nedelsiant, kai tik atidaroma ampulė.
Specialios laikymo sąlygos Specialių laikymo sąlygų nereikia.
5 ml talpos geltonos spalvos stiklo (I tipo) ampulės, kuriose yra 4 ml skysčio. Pakuotės dydis: 1 x 4 ml.
Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija Į raumenis švirkščiamą tirpalą prieš vartojant reikia apžirėti; galima švirkšti tik skaidrų tirpalą, kuriame nėra priemaišų. Tai vienkartinio vartojimo vaistinis preparatas. Nepanaudotą tirpalą išmesti.
REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS Schering AG, D-13342 Berlin, Vokietija
