Flupentixolum
ATC kodas: N05AF01
Gamintojas: H.Lundbeck A/S
Vaisto tipas: Receptinis
Farmacinė vaisto forma: Injekcijos
Farmakoterapinė grupė: Neuroleptikas
Cis (Z) fliupentiksolio dekanoatas. Kiekviename mililitre yra 20 mg cis (Z) fliupentiksolio dekanoato ir vidutinės grandinės trigliceridų (pagal Europos farmakopėją iki vieno mililitro). Vidutinės grandinės trigliceridai atitinka frakcinį kokoso aliejų. Pagalbinės medžiagos: vidutinės grandinės trigliceridas (frakcinis kokoso aliejus).
Veikimo mechanizmas Farmakodinamika. Cis (Z) fliupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas. Antipsichozinis poveikis pasireiškia dėl dofaminerginių ir serotonerginių (5-HT hidroksitriptaminerginių) receptorių blokados. Cis (Z) fliupentiksolis blokuoja dopaminerginių D1 ir D2 receptorius in vivo ir in vitro. Taip veikia ir antipsichozinis vaistas klozapinas. Cis (Z) fliupentiksolis veikia silpniau nei chlorprotiksenas ar didelės fenotiazinų bei klozapino dozės alfa1 – adrenoreceptorius ir serotoninerginius receptorius. Jis neveikia cholinerginių muskarino receptorių, alfa2 -adrenoreceptorių ir silpnai blokuoja histamininius receptorius. Cis (Z) fliupentiksolio gydomosios dozės sukelia ryškią neurolepsiją bandymuose in vivo ir in vitro. D1 receptorių jaudinimas ar D2 receptorių blokavimas sukelia perioralinius judesius žiurkėms. Cis (Z) fliupentiksolis apsaugo nuo šių judesių atsiradimo. Tyrimai su bezdžionėmis patvirtino D1 receptorių svarbą oralinės hiperkinezės atsiradimui ir parodė, kad šių receptorių jaudinimas gali skatinti diskinezijos reiškinius žmogui. Jai gydyti yra svarbi D1 receptorių blokada. Fliupentiksolis, kaip ir kiti neuroleptikai, padidina prolaktino koncentraciją serume. Cis (Z) fliuopentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neuroleptiškai nei peroraliai vartojamas fliupentiksolis. Didelės vaisto dozės ilgina barbitūratais sukeltą pelių miegą. Šią sąveiką reikia įvertinti ligoniams, kurie vartoja ilgo poveikio preparatus kartu su anestetikais. Fliupentiksolio dekanoatas tinka gydyti lėtines psichines ligas. Antipsichozinis poveikis sustiprėja padidinant vaisto dozę. Mažos ir vidutinės dozės (100 mg per dvi savaites) nesukelia sedacinio poveikio, kuris atsiranda padidinus dozę. Fliupentiksolio dekanoatas tinka gydyti ligonius, kurie yra apatiški, depresiški, blogos nuotaikos. Vaistas padeda išvengti ligos recidyvų ir tinka vartoti ilgą laiką ligoniams, kuriems negalima skirti vaistų peroraliai. Farmakokinetika. Absorbcija Cis (Z) fliupentiksolio dekanoatas yra esterinis cis (Z) fliupentiksolio ir dekano rūgšties lipofilinis junginys. Aliejinis vaisto tirpalas, sušvirkštus jį į raumenis, lėtai patenka į organizmo audinių skysčius, hidrolizuojasi ir atpalaiduoja aktyvųjį cis (Z) fliupentiksolį. Maksimali vaisto koncentracija serume susidaro per 3-7 dienas, pastovus kiekis – po trijų gydymo mėnesių. Pasiskirstymo lygis (Vd)č – apie 14,1 L/kg. Plazmos baltymai sujungia apie 99 proc. vaisto. Biotransformacija vyksta trimis būdais: sulfoksidinimo, šoninės grandinės N-dealkilinimu ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Cis (Z) fliupentiksolio metabolitų yra smegenyse ir kituose audiniuose. Eliminacija. Pusinės eliminacijos laikas (T½č) – apie 35 val., bendras vaisto klirensas (ClS) – apie 0,29 L/min. Cis (Z) fliupentiksolio daugiausia išsiskiria su išmatomis, mažesnė dalis – su šlapimu. Išskiriamojo vaisto kiekis išmatose yra apie keturis kartus didesnis. Krūtimi maitinanti moteris cis (Z) fliupentiksolio nedidelį kiekį išskiria ir su pienu, kuriame (lyginant su serumu) koncentracijos santykis 1:3. Vaisto kinetika – linijinė. Pastovi vaisto koncentracija vartojant 40 mg cis (Z) fliupentiksolio dekanoato kas dvi savaites yra apie 6 nmol/L. Vaisto farmakokinetika vyresnio amžiaus ligoniams nebuvo tikrinta, tačiau tioksanteno grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetiniai parametrai nepriklausė nuo ligonių amžiaus. Sumažėjusi kepenų funkcija nėra pakankamai ištirta, tačiau galima tikėtis lėtesnės vaisto eliminacijos. Sumažėjusi inkstų funkcija neturėjo didesnio poveikio vaisto koncentracijai serume. Ikiklinikiniai tyrimai Ūminis fliupentiksolio toksiškumas mažas. Lėtinio toksiškumo tyrimai nerodė pavojaus vartoti vaistą gydymui. Vaisto poveikis reprodukcinei funkcijai nėra žalingas, todėl vartoti šį vaistą moteriai galima. Vaistas nekelia karcerogeninio pavojaus. Ligoniai gerai toleruoja lokalią vaisto injekciją. Cis (Z) fliupentiksolio dekanoato aliejinio tirpalo injekcija į raumenis triušiams sukėlė nedidelę kraujosrūvą ir patinimą.
Šizofrenija ir psichozės, kuriomis sergant, būna haliucinacijos, kliedesys, depresija, apatija, abejingumas.
Padidėjęs organizmo jautrumas tioksantenų dariniams, kraujotakos nepakankamumas (kolapsas), depresija dėl apsinuodijimo alkoholiniais gėrimais, barbitūratais, opijaus preparatais, koma, feochromocitoma.
Šalutinis poveikis dažniau būna gydymo pradžioje, vėliau jis išnyksta. Dažniausios (>arba 5 proc.) reakcijos pakenkia centrinę nervų ir periferinę nervų sistemas. Gali atsirasti ekstrapiramidinių pakenkimų, kurie dažniau būna per pirmasias penkias dienas po vaisto injekcijos. Šiuos pakenkimus galima susilpninti arba panaikinti, mažinant vaisto dozę ir/ar paskiriant antiparkinsoninių vaistų. Nerekomenduojama skirti antiparkinsoninių vaistų šių reakcijų profilaktikai. Akatizijai pašalinti galima vartoti benzodiazepino darinius arba propranololį. Dažniausios šalutinio poveikio reakcijos: parkinsonizmas (18 proc.), drebulys (16 proc.), hiperkinezė (akatizija – 12 proc.), distonija (7 proc.), diskinezija (2 proc.), okuliogirinė krizė (1 proc.), bendras silpnumas (5 proc.) Mažiau dažnos (1-4 proc.) reakcijos: kalbos sutrikimas (1,5 proc.),padidėjęs seilėtekis (2 proc.), depresija ( 4 proc.), nemiga (4 proc.), sujaudinimas, hipotenzija (1 proc.), astenija (2 proc.). Nemiga atsiranda dažniau ligoniams, kurie nutraukdavo vartoti sedacinio poveikio neuroleptikus. Retos (<1 proc.) reakcijos: dermatitas, galvos sukimosi jutimas, akomodacijos sutrikimas, anoreksija, agresyvumas, vidurių užkietėjimas, svorio padidėjimas. Aprašyti piktybinio neurolepsinio sindromo atvejai. Ilgalaikis gydymas gali sukelti vėlyvąją diskineziją. Antiparkinsoniniai vaistai negydo šių pažeidimų, tačiau gali juos susilpninti. Šalutinio poveikio reakcijas reikia gydyti mažinant vaisto dozę arba gydymą nutraukiant.
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu. Eksperimentai su gyvuliais nerodė fliupentiksolio dekanoato žalingo poveikio nėščiajai ir vaisiui, tačiau jo nerekomenduojama vartoti nėščiai moteriai, jeigu nėra ypatingo būtinumo. Nedidelis vaisto kiekis apie (0,5 proc. pavartotos dozės) patenka į motinos pieną, todėl krūtimi maitinanti moteris gali vartoti vaistą, tačiau reikia stebėti naujagimį,ypač per pirmas keturias savaites po gimdymo.
Fliupentiksolis, kaip ir kiti neuroleptikai, gali sustiprinti barbitūratų, alkoholinių gėrimų ir centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų; sustiprinti ar susilpninti kraujospūdį mažinančių guanetidino darinių ir jiems giminingų vaistų poveikį. Ličio druskos sustiprina neuroleptikų neurotoksinį poveikį. Tricikliniai antidepresantai ir neuroleptikai abipusiai slopina metabolizmo reakcijas. Fliupentiksolio dekanoatas susilpnina levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį. Metaklopramidas ir piperazinas didina neuroleptikų ekstrapiramidinių reakcijų pavojų.
Vaistą reikia dozuoti individualiai, atsižvelgiant į gydomąjį ir šalutinį jo poveikį. Vidutinė gydomoji vaisto dozė suaugusiajam – 20-40 mg (1-2 ml) kas dvi-keturias savaites. Kai kuriems ligoniams reikia padidinti vaisto dozę ar sutrumpinti intervalą tarp pakartotino vartojimo. 20 mg/ml fliupentiksolio dekanoato dozė netinka ligoniams, kuriuos reikia raminti. Vartojant injekcijai daugiau nei du mililitrus, vaistą reikia injekuoti į dvi skirtingas injekcines vietas arba rekomenduojama vartoti didesnės koncentracijos (100 mg/ml arba 200 mg/ml) fliupentiksolio dekanoato tirpalus. Ūminiam ligos priepuoliui gydyti galima injekuoti vienkartinę 400 mg vaisto dozę kas dvi savaites, o ypatingais atvejais, trumpą laikotarpį – kas savaitę. 100 mg/ml ir 200 mg/ml fliupentiksolio dekanoatas yra dozuojamas nuo 50 mg (0,25 ml) iki 300 mg (3 ml) kas dvi ar keturias savaites, tačiau kai kuriems ligoniams tenka vartoti iki 400 mg (4 ml) kartą per savaitę. Švirkščiant daugiau nei 2 ml, reikia injekuoti į dvi injekcines vietas. Sergantiems sunkiomis ligos formomis vaistą reikia vartoti iki 4-6 mėnesių, mažinant po truputį vaisto dozę. Keičiant fliupentiksolio peroralų vartojimą injekcijomis jo dekanoatu, vartotą palaikomąją peroralią paros dozę reikia padauginti iš keturių ir injekuoti ją kas dvi savaites, arba padauginti iš aštuonių ir injekuoti kas keturias savaites. Pirmąją savaitę po pirmosios injekcijos reikia tęsti peroralų fliupentiksolio vartojimą mažesne doze. Keičiant kitais ilgo veikimo preparatais 40 mg fliupentiksolio dekanoatas atitinka 25 mg fliufenazino dekanoato, 200 mg zuklopentiksolio dekanoato arba 50 mg kaloperidolio dekanoato dozes. Vaisto dozes ir injekcijų dažnį reikia parinkti individualiai pagal gydomąjį poveikį. Sumažėjusi inkstų funkcija leidžia vartoti fliupentiksolio dekanoatą įprastinėmis dozėmis. Sergantiems kepenų ligomis reikia tikrinti vaisto koncentraciją serume. Nerekomenduojama vaisto vartoti vaikams, nes nėra pakankamai ištirtas jų klinikinis poveikis. Vaisto vartojimas Fliupentiksolio dekanoatą reikia švirkšti į sėdmens raumenis. Didesnį nei 2 ml kiekį reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Lokali vaisto tolerancija gera. Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Didelės vaisto dozės gali sukelti mieguistumą, komą, ekstrapiramidinius simptomus, traukulius, šoką, hiper- ar hipotermiją. Ligoniui reikia skirti simptominius vaistus, gerinančius kraujotaką ir kvėpavimą. Nerekomenduojama vartoti epinefrino (adrenalino), nes jis gali mažinti kraujospūdį. Diazepamas rekomenduojamas gydyti traukuliams, biperidenas – ekstrapiramidiniams simptomams. Ypatingos atsargumo priemonės. Fliupentiksolio dekanoatą, kaip ir kitus neuroleptikus, reikia atsargiai vartoti ligoniams, sergantiems organiniu smegenų pažeidimu, traukulinėmis ir kepenų ligomis. Mažos vaisto dozės nerekomenduojamos sujaudintiems ligoniams, nes jų sveikata gali pablogėti. Ilgai vartojamas dideles vaisto dozes sumažinti iki individualiai efektyvių. Neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą, kuris pasireiškia hipertermija, rigidiškumu, sąmonės praradimu, autonominės nervų sistemos reakcijomis. Organinis smegenų pažeidimas, atminties sutrikimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais ir opijatais didina pavojų ligonio gyvybei. Atsiradusius pakenkimus reikia gydyti nutraukiant neuroleptikų vartojimą ir paskiriant simptominio veikimo vaistus. Tikslinga vartoti dantroleną ir bromokriptiną. Nutraukus peroralų neuroleptikų vartojimą, pakenkimo simptomai gali išlikti iki savaitės ir ilgiau. Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Mažos ir vidutinės vaisto dozės neveikia slopinančiai, tačiau reikia prisiminti, kad psichotropiniai vaistai ir ligos dėl kurių šie vaistai yra vartojami, gali bloginti dėmesio koncentraciją ir keisti psichinės reakcijos greitį.
Nesuderinamumas. Fliupentiksolio dekanoatą galima maišyti su zuklopentiksolio acetatu arba zuklopentiksolio dekanoatu ir tirpinti kokoso aliejuje. Fliupentiksolio dekanoato negalima maišyti su sezamo aliejumi, nes gali pakisti vaisto farmakokinetinės savybės.
Vaisto galiojimo laikas nurodytas ant pakuotės. Vaistą reikia saugoti nuo šviesos. 20 mg/ml ampulės tinka vartoti ketverius metus laikant jį iki 25oC ir penkerius metus – iki 15oC temperatūroje; švirkštai – dvejus metus laikant iki 25oC; flakonai – trejus metus laikant iki 25 oC ir ketverius metus – iki 15oC temperatūroje. Flakone esantį vaistą galima vartoti keturioliką dienų po flakono atidarymo, nes ilgiau vartojant yra mikrobiologinio užterštumo pavojus.
20 mg/ml: bespalvio stiklo ampulės po 1 mililitrus.
Registracijos Nr.: FLUANXOL DEPOT 20 mg/ml – 98/5661/5
H.Lundbeck A/S, DK-2500 Kopenhaga, Danija
