Ditel

CISORDINOL (ZUKLOPENTIXOLUM), PLĖVELE DENGTOS TABLETĖS 25 MG N50, Lundbeck A/S

CISORDINOL 25mg

Sudėtis, dozės

Veiklioji medžiaga – zuklopentiksolio dihidrochloridas. Kokybinė sudėtis. Cukrumi dengtų tablečių: zuklopentiksolio dihidrochlorido, atitinkančio 2 mg, 10 mg ar 25 mg zuklopentiksolio. Cukrumi dengtos tabletės: bulvių krakmolas, laktozės monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, kopolividonas, glicerolis, talkas, hidrogenizuotas ricinos aliejus, magnio stearatas. Dangalo sudėtis: metilhidroksipropilceliuliozė, makrogolis 6000. Dažančiosios medžiagos: titano dioksidas (E 171), raudonasis geležies oksidas (E 172).

Farmakologinės savybės

Veikimo mechanizmas Farmakodinamika. Zuklopentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas. Neuroleptikų antipsichozinis poveikis yra susijęs su jų sukeliama dofamino receptorių blokada, bet galbt įtakos turi ir 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokada. In vitro zuklopentiksoliui bdingas afinitetas tiek dopamino D1, tiek D2 receptoriams, į alfa1 adreno-receptoriams ir 5-HT2 receptoriams, bet neturi afiniteto cholinerginiams muskarino receptoriams. Jis mažai giminingas histamino (H1) receptoriams ir neblokuoja į alfa2 adrenoreceptorių. In vivo zuklopentiksolis yra labiau giminingas D2 receptoriams negu D1 receptoriams. Jis visų neuroleptikų poveikio elgsenai tyrimų metu (dofamino receptorių blokavimo) veikė kaip stiprus neuroleptikas. Nustatyta koreliacija tarp tyrimų in vivo, afiniteto dofamino D2 receptoriams in vitro ir vidutinių peroralinių antipsichozinio vaisto paros dozių. Kad zuklopentiksolis veikia raminamai, rodo slopinamas psichomotorinis aktyvumas ir stiprinamas alkoholio bei barbitratų sukeltas miegas. Kaip ir dauguma kitų neuroleptikų, zuklopentiksolis didina prolaktino kiekį serume. Cisordinolis yra skirtas minių ir lėtinių psichozių gydymui. Jo taip pat skiriama protiškai atsilikusiems pacientams, kurie yra hiperaktyvs ir agresyvs, bei vyresniems pacientams, kuriems yra paranojinių minčių ir elgesio sutrikimų. Cisordinol ne tik ryškiai sumažina ar iš viso panaikina tokius schizofrenijos simptomus kaip haliucinacijas, kliedesius ir mąstymo sutrikimus, bet veikia ir kitus kartu esančius simptomus – priešiškumą, įtarumą, ažitaciją ir agresyvumą. Cisordinolis sukelia laikiną priklausančią nuo dozės sedaciją. Tokia pradinė sedacija yra naudinga minėje ligos fazėje. Nespecifiniam raminamajam poveikiui greitai išsivysto tolerancija. Farmakokinetika. Absorbcija Pavartojus vaistą peroraliai, didžiausia koncentracija serume bna po 4 val. Maistas absorbcijai įtakos neturi. Vidutinis peroralinis biologinis įsisavinimas yra apie 44%. Pasiskirstymas Tariamasis pasiskirstymo tris (Vd) č yra apie 20 l/kg. Apie 98-99% vaisto jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Biotransformacija Zuklopentiksolis metabolizuojamas trimis bdais – sulfoksidinant, N-dealkilinant šoninę grandinę ir konjuguojant su gliukurono rgštimi. Metabolitai neveikia psichofarmakologiškai. Zuklopentiksolio metabolitų bna smegenyse ir kituose audiniuose. Tyrimas in vivo parodė, kad kai kurios metabolizmo grandys priklauso nuo genetinio sparteino/debrisokvino oksidacijos polimorfizmo. Eliminacija Zuklopentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T½) yra apie 20 val., vidutinis sisteminis klirensas (Cls) – apie 0,86 l/min. Zuklopentiksolis didžiąja dalimi išsiskiria su išmatomis per žarnyną, bet taip pat dalis (10%) išsiskiria ir su šlapimu. Šlapime yra tik apie 0.1% nepakitusio vaisto, tai reiškia, kad vaisto poveikis inkstams yra nežymus. Nedaug vaisto išsiskiria į krtimi maitinančių motinų pieną. Moterų, gydytų peroraliai ar dekanoatu, vaisto koncentracijos piene santykis su koncentracija kraujyje buvo apie 0,29. Vaisto kinetika – linijinė. Pastovi vaisto koncentracija plazmoje bna po 3-5 dienų. Vidutinė mažiausia pastovi vaisto koncentracija, vartojant 20 mg zuklopentiksolio peroraliai vieną kartą per parą, buvo apie 25 nmol/L. Mažiausia (t.y. koncentracija prieš dozės paskyrimą) 2.8-12 ng/mL (7-30 nmol/L) koncentracija serume yra rekomenduojama palaikomajam pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ir lengva schizofrenija, gydymui. Vyresniems pacientams Farmakokinetiniai dydžiai nepriklauso nuo pacientų amžiaus. Kai susilpnėjusi inkstų funkcija Remiantis anksčiau aprašytomis eliminacijos savybėmis, galima teigti, kad sumažėjusi inkstų funkcija neturi didesnės įtakos vaisto koncentracijai serume. Kai susilpnėjusi kepenų funkcija Nėra informacijos. Ikiklinikinio saugumo duomenys Zuklopentiksolio minis toksiškumas yra neryškus. Tiriant lėtinį toksiškumą, nenustatyta jokių reiškinių, galinčių sukelti rpesčių gydant zuklopentiksoliu. Reprodukcijos toksiškumo tyrimai rodo, kad vaisingo amžiaus moterims nepavojinga skirti zuklopentiksolio. Tačiau žiurkėms, kurioms antrojoje nėštumo pusėje ir laktacijos laikotarpiu buvo skirta 5 ir 15 mg/kg paros dozė, buvo didesnis apsigimimų skaičius, sumažėjo palikuonių išgyvenamumas ir sulėtėjo raida. Klinikinė šių reiškinių svarba neaiški. Galbt šį poveikį žiurkių palikuonims sukėlė jų motinoms duodamas zuklopentiksolis. Zuklopentiksolis neveikia mutageniškai ir karcerogeniškai. Žiurkių patelėms, kurioms dvejis metus buvo duodama 30 mg/kg per parą vaisto, stebėtas statistiškai nereikšmingai padidėjęs krties adenokarcinomos, kasos salelių ląstelių adenomos ir karcinomos, bei skydliaukės parafolikulinės karcinomos skaičius. Šių navikų skaičių šiek tiek didina D2 antagonistai, kurie, paskirti žiurkėms, skatina išsiskirti daugiau prolaktino. Dėl fiziologinių žiurkių ir žmonių prolaktino apykaitos skirtumų, šių rezultatų klinikinė reikšmė neaiški, bet manoma, kad pacientams nėra onkogeninės rizikos. Švirkščiant vandeninį neuroleptikų, iš jų ir zuklopentiksolio, tirpalą, galima vietiškai pažeisti raumenis. Tai dažniau atsitinka vartojant vandeninį neuroleptikų tirpalą negu aliejinį zuklopentiksolio acetato ir zuklopentiksolio dekanoato tirpalą.

Klinikinės savybės

Indikacijos

Ūminė ir lėtinė schizofrenija bei kitos psichozės, ypač pasireiškiančios haliucinacijomis, kliedesiais ir sutrikusiu mąstymu, ažitacija, sujaudinimu, priešiškumu ir agresyvumu. Bipolinio afektinio sutrikimo manijos fazė. Protinis atsilikimas su psichomotoriniu sujaudinimu, ažitacija, agresyvumu ir kitais elgesio sutrikimais. Paranoidinis sindromas, sumišimas ir/ar dezorientacija bei elgesio sutrikimai, bdingi senatvinei demencijai.

Kontraindikacijos

Cisordinol negalima skirti pacientams, jautriems bet kuriai vaisto sudedamajai daliai. Jis nevartotinas, kai yra kraujotakos kolapsas, bet kokios kilmės centrinės nervų sistemos slopinimas (pvz., dėl intoksikacijos alkoholiu, barbitratais ar opioidais), koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

Nepageidaujami reiškiniai

Dauguma pašalinių reiškinių priklauso nuo dozės. Jie dažniausi ir ryškiausi gydymo pradžioje ir išnyksta toliau gydant. Klinikinių tyrimų metu (N=635) nustatytas toks pašalinių reiškinių dažnumas: Dažni (> arba 5-21%) Odos ir jos priedų pakitimai. Padidėjęs prakaitavimas (5%). Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Gali pasireikšti ekstrapiramidinių sutrikimų, ypač gydymo pradžioje. Juos galima susilpninti arba pašalinti mažinant vaisto dozę ir/ar paskiriant antiparkinsoninių vaistų. Antiparkinsoninių vaistų nerekomenduojama skirti šių reiškinių profilaktikai. Akatizijai pašalinti galima vartoti benzodiazepinų arba propranololį. Ilgai vaistą vartojusiems pacientams kartais bna vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nepalengvina vėlyvosios diskinezijos simptomų ir gali pabloginti būklę. Rekomenduojama sumažinti dozę, o jei įmanoma, vaisto nebevartoti. Buvo stebėta tokių ekstrapiramidinių reiškinių: tremoras ir hipertonija (po 18%), hiperkinezija (akatizija) (17%), hipokinezija (8%), distonija (6%), vėlyvoji diskinezija (2,5%), sutrikusi eisena (1,7%), minė diskinezija (0,5%) ir okulogirinė krizė (0,2%). Galvos svaigimas (10%), galvos skausmas (5%). Regos sutrikimai. Pakitusi akomodacija (7%). Psichiatriniai sutrikimai. Mieguistumas (21%), nemiga (15%), pablogėjusi koncentracija, depresija (po 10%), nerimas, nervingumas, ažitacija (po 9%), apsndimas (8%), apatija (6%). Virškinimo trakto veiklos sutrikimai. Burnos dživimas (14%), padidėjęs seilių išsiskyrimas (8%), vidurių užkietėjimas (7%). Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai. Padidėjusi kno masė (6%). Širdies susitraukimų dažnumo ir ritmo sutrikimai. Tachikardija (7%). Šlapimo sistemos sutrikimai. Sutrikęs šlapinimasis (5%). Moterų reprodukcijos sutrikimai. Sutrikusios menstruacijos (5%). Bendrieji. Astenija (17%). Retesni (1-4%) Odos ir jos priedų pakitimai. Padidėjęs jautrumas šviesai (1,4%), seborėja (1,3%), niežulys (1,1%), pakitusi oda (1,1%). Regos sutrikimai. Pakitęs regėjimas (2,8%). Psichiatriniai sutrikimai. Amnezija (4,4%), pakitęs miegas (4,3%), sumažėjęs lytinis potraukis (4,3%), anoreksija (3,1%), haliucinacijos (2,8%), sumišimas (2,4%). Virškinimo trakto veiklos sutrikimai. Vėmimas (4,3%), viduriavimas (1,7%), pykinimas (1,4%). Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai. Sumažėjusi kno masė (3.9%). Bendrieji širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Ortostatinė hipotenzija (2,0%), hipotenzija (1,4%). Vyrams reprodukcijos sutrikimai. Sutrikusi ejakuliacija (1,7%) ir erekcija (1,7%). Bendrieji. Bendras silpnumas (1,9%), skausmas (1,9%). Reti (<1%) Odos ir jos priedų pakitimai. Bėrimas (0,8%). Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Traukuliai (0,6%), sutrikusi kalba (0,6%), ataksija (0,3%). Regos sutrikimai. Midriazė (0,3%). Psichiatriniai sutrikimai. Padidėjęs apetitas (0,8%), padidėjęs lytinis potraukis (0,8%), melancholija (0,8%), paronirija (0,8%). Virškinimo trakto veiklos sutrikimai. Pilvo skausmas (0,6%). Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai. Troškulys (0,8%). Kvėpavimo sistemos sutrikimai. Nosies užgulimas (0,8%), dispnėja (0,6%). Vyrų reprodukciniai sutrikimai. Ginekomastija (0,3%). Moterų reprodukciniai sutrikimai. Laktacija negimdžiusioms moterims (0,7%), makšties sausumas (0,7%), anorgazmija (0,3%). Bendrieji. Apalpimas (0,9%), nuovargis (0,3%), karščio jutimas (0,3%), alerginės reakcijos (0,2%). Pranešimai patekus vaistui į rinką Užregistruota piktybinio neurolepsinio sindromo atvejų. Kai kuriems pacientams buvo laikinų neryškių kepenų funkcijos pokyčių, keliems – hepatitas ir/ar gelta, kuriems įtakos galėjo turėti zuklopentiksolis.

Ypatingi įspėjimai.

Vartojimas nėštumo ir maitinimo krtimi metu. Cisordinol nėščiosioms gali bti skiriama tik tada, kai laukiama nauda pacientei yra didesnė už galimą žalą vaisiui. Tiriant gyvnų reprodukciją, nenustatyta dažnesnių vaisiaus pažeidimų ar kitų žalingų poveikių reprodukcijai. Zuklopentiksolio koncentracija motinos piene bna labai maža, todėl mažai tikėtina, kad vartojamos gydomosios jo dozės veiktų kdikį, nes jis gauna mažiau kaip 1% atitinkamos motinos paros dozės (skaičiuojant mg/kg). Vartojančios Cisordinol gali toliau maitinti krūtimi, tačiau kūdikį reikia stebėti, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo.

Sąveika

Zuklopentiksolis gali stiprinti raminamąjį alkoholio bei barbitratų ir kitų CNS depresantų poveikį. Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį. Silpnėja guanetidino ir panašiai veikiančių vaistų hipotenzinis poveikis. Kai neuroleptikų vartojama kartu su ličiu, didėja neurotoksiškumo rizika. Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vieni kitų metabolizmą. Zuklopentiksolis gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį. Vartojant kartu metoklopramidą ir piperaziną, didėja ekstrapiramidinių reiškinių tikimybė.

Dozavimo, vartojimo būdas

Suaugusiesiems Dozę reikia parinkti individualiai atsižvelgiant į paciento bklę. Paprastai iš pradžių skiriama maža dozė, paskui kuo greičiau didinama iki optimalios pagal gydomąjį poveikį. Palaikomąją dozę galima skirti vieną kartą per parą vakare. Ūminei schizofrenijai ir kitoms minėms psichozėms, minėms sujaudinimo, maniakinėms bklėms gydyti. Paprastai skiriama 10-50 mg per parą. Sunkesniais atvejais pradinė 20 mg per parą dozė gali bti didinama po 10-20 mg kas 2-3 dienas iki 75 mg ir daugiau. Lėtinei schizofrenijai ir kitoms lėtinėms psichozėms gydyti Palaikomoji dozė paprastai yra 20-40 mg per parą. Elgesio sutrikimams dėl protinio atsilikimo gydyti 6-20 mg per parą, prireikus, dozė didinama iki 25-40 mg per parą. Pagyvenusių pacientų sujaudinimo ir sumišimo bsenoms gydyti 2-6 mg per parą, geriausiai vakare. Prireikus, dozė didinama iki 10-20 mg per parą. Kai susilpnėjusi inkstų funkcija Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, gali bti skiriama įprastinė dozė. Kai susilpnėjusi kepenų funkcija Pacientams, kuriems yra susilpnėjusi kepenų funkcija, rekomenduojama atidžiai dozuoti ir, jeigu įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume. Vaikams Dėl nepakankamos klinikinės patirties nerekomenduojama vartoti. Tabletės nurijamos užsigeriant vandeniu.

Perdozavimo, toksiniai reiškiniai

Simptomai. Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai reiškiniai, traukuliai, šokas, hipertermija ir hipotermija. Gydymas. Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikyti kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemą palaikančias priemones. Negalima vartoti epinefrino (adrenalino), nes gali dar labiau sumažėti kraujospdis. Traukuliams šalinti skiriama diazepamo, o ekstrapiramidiniams reiškiniams – biperideno. Ypatingos atsargumo priemonės. Zuklopentiksolio, kaip ir kitų neuroleptikų, atsargiai skiriama pacientams, kuriems yra organinės kilmės smegenų sindromas, traukuliais pasireiškianti liga, įsisenėjęs hepatitas, širdies bei kraujagyslių sistemos liga. Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, zuklopentiksolis gali pakeisti sergančiųjų diabetu insulino ir gliukozės koncentraciją. Ilgai vaistą, ypač didelę jo dozę, vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti ir periodiškai vertinti jų bklę, paskui spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę. Vartojantiesiems neuroleptikus yra piktybinio neurolepsinio sindromo (hipertermijos, rigidiškumo, nepastovios sąmonės, nestabilios autonominės nervų sistemos veiklos) rizika. Dažniau miršta pacientai, kuriems yra organinės kilmės smegenų sindromas, psichikos retardacija, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar opioidais. Gydymas. Nebevartoti neuroleptikų. Gydyti simptomiškai ir taikyti bendrąsias palaikomąsias priemones. Gali būti efektyvs dandrolenas ir bromokriptinas. Peroraliai vartojamų neuroleptikų sukelti simptomai gali išlikti ilgiau kaip savaitę, vartojamų depo formų – dar ilgiau.

Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Cisordinolis yra raminamasis vaistas. Pacientų, vartojančių psichotropinius vaistus, gali susilpnėti bendras dėmesys bei susitelkimas ir dėl pačios ligos, ir dėl vartojamo vaisto ar dėl abiejų priežasčių. Todėl pacientus reikia įspėti apie galimą poveikį jų gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Tinkamumo laikas

Galiojimo laikas nurodytas ant kiekvienos pakuotės. Cukrumi dengtos 25 mg tabletės tinka vartoti 5 metus.

Pakuotė (dydis, dozuotė, tipas)

Tabletės vartoti peroraliai. Cukrumi dengtos tabletės: 25 mg: 50 tablečių polipropileno pakuotėje. Tablečių apibūdinimas: 25 mg: apvalios, abipusiai išgaubtos, raudonai rudos spalvos, cukrumi dengtos, apie 7 mm skersmens, sveriančios 124 mg tabletės.