Baneocin tepalas 20 g
Bacitracinum zincum. Neomycini sulfas
ATC kodas: D06AX25
Gamintojas: Siegfried Pharma
Registracijos numeris: 95/2635/2. 95/2636/2
Vaisto tipas: Receptinis
Farmacinė vaisto forma: Tepalas
Farmakoterapinė grupė: Antibiotikai vietiniam vartojimui
Sudėtis, dozės
Bacitracinum zincum. Neomycini sulfas
ATC kodas: D06AX25
Gamintojas: Siegfried Pharma
Registracijos numeris: 95/2635/2. 95/2636/2
Vaisto tipas: Receptinis
Farmacinė vaisto forma: Tepalas
Farmakoterapinė grupė: Antibiotikai vietiniam vartojimui
Sudėtis, dozės
Viename grame baneocino tepalo yra 250 TV
bacitracino cinko ir 5000 TV neomicino sulfato.
Pagalbinės medžiagos
Baneocino tepalas. 1 g tepalo yra 0,11 g lanolino ir 0,877785 g baltojo
minkštojo parafino.
Farmakologinės savybės
Veikimo mechanizmas
Farmakodinamika. Baneocinas yra kombinuotasis antibiotikų preparatas,
skirtas vartoti tik iš išorės. Jo sudėtyje yra dviejų stipriai veikiančių
antibakterinių preparatų, t. y. neomicino ir bacitracino, sukeliančių
sinergetinį baktericidinį poveikį.
Bacitracinas veikia daugiausiai gramteigiamus mikroorganizmus, pvz.,
hemolizinius streptokokus, stafilokokus, klostridijas, Corynebacterium
diphtheriae, Treponema pallidum ir kai kurias gramneigiamas bakterijas,
pvz., neiserijas, Haemophilus influenzae.
Jam jautrūs yra ir aktinomicetai bei fuzobakterijos.
Bacitracinui atsparių mikroorganizmų štamų atsiranda labai retai.
Neomicinas veikia ir gramteigiamus, ir gramneigiamus mikroorganizmus,
pvz., stafilokokus, protėjas, Enterobacter aerogenes, Klebsiella
pneumoniae, salmoneles, šigeles, Haemophilus influenzae, pasterėles,
Neisseria mengitidis, Vibrio cholerae, Bordetella pertussis, Bacillus anthracis, Corynebacterium diphtheriae, Streptococcus fecalis, Listeria monocytogenes, Escherichia coli, Mycobacterium tuberculosis. Jis slopina ir borėlijas bei Leptospira interrogans (L.icterohemorrhagicae).
Kartu vartojamų bacitracino ir neomicino antimikrobinis poveikis yra
platus, tačiau pseudomonų, nokardijų, grybelių ir virusų jie neveikia.
Farmakokinetika. Enteriniu arba parenteraliniu būdu bacitracinas ir
neomicinas paprastai nevartojami. Vartojant lokaliai baneocino pabarstų
arba tepalo, organizmo įjautrinimo antibiotikams, kurie paprastai
vartojami sisteminiam poveikiui sukelti, rizika gerokai sumažėja.
Baneocinas toleruojamas gerai. Audiniai jį toleruoja puikiai, sekreto,
kraujo ar audinių komponentai veikliųjų medžiagų neinaktyvina. Jeigu
vaistu gydomas didelio odos ploto pažeidimas, reikia nepamiršti galimos
rezorbcijos ir galimo nepageidaujamo sisteminio poveikio.
Klinikinės savybės
Indikacijos
bacitracino cinko ir 5000 TV neomicino sulfato.
Pagalbinės medžiagos
Baneocino tepalas. 1 g tepalo yra 0,11 g lanolino ir 0,877785 g baltojo
minkštojo parafino.
Farmakologinės savybės
Veikimo mechanizmas
Farmakodinamika. Baneocinas yra kombinuotasis antibiotikų preparatas,
skirtas vartoti tik iš išorės. Jo sudėtyje yra dviejų stipriai veikiančių
antibakterinių preparatų, t. y. neomicino ir bacitracino, sukeliančių
sinergetinį baktericidinį poveikį.
Bacitracinas veikia daugiausiai gramteigiamus mikroorganizmus, pvz.,
hemolizinius streptokokus, stafilokokus, klostridijas, Corynebacterium
diphtheriae, Treponema pallidum ir kai kurias gramneigiamas bakterijas,
pvz., neiserijas, Haemophilus influenzae.
Jam jautrūs yra ir aktinomicetai bei fuzobakterijos.
Bacitracinui atsparių mikroorganizmų štamų atsiranda labai retai.
Neomicinas veikia ir gramteigiamus, ir gramneigiamus mikroorganizmus,
pvz., stafilokokus, protėjas, Enterobacter aerogenes, Klebsiella
pneumoniae, salmoneles, šigeles, Haemophilus influenzae, pasterėles,
Neisseria mengitidis, Vibrio cholerae, Bordetella pertussis, Bacillus anthracis, Corynebacterium diphtheriae, Streptococcus fecalis, Listeria monocytogenes, Escherichia coli, Mycobacterium tuberculosis. Jis slopina ir borėlijas bei Leptospira interrogans (L.icterohemorrhagicae).
Kartu vartojamų bacitracino ir neomicino antimikrobinis poveikis yra
platus, tačiau pseudomonų, nokardijų, grybelių ir virusų jie neveikia.
Farmakokinetika. Enteriniu arba parenteraliniu būdu bacitracinas ir
neomicinas paprastai nevartojami. Vartojant lokaliai baneocino pabarstų
arba tepalo, organizmo įjautrinimo antibiotikams, kurie paprastai
vartojami sisteminiam poveikiui sukelti, rizika gerokai sumažėja.
Baneocinas toleruojamas gerai. Audiniai jį toleruoja puikiai, sekreto,
kraujo ar audinių komponentai veikliųjų medžiagų neinaktyvina. Jeigu
vaistu gydomas didelio odos ploto pažeidimas, reikia nepamiršti galimos
rezorbcijos ir galimo nepageidaujamo sisteminio poveikio.
Klinikinės savybės
Indikacijos
Baneocinu galima gydyti infekcines ligas, sukeltas neomicinui
arba (ir) bacitracinui jautrių mikroorganizmų. Baneocino tepalo poveikis
sustiprėja, jeigu patepta odos vieta užrišama tvarsčiu.
Baneocino tepalo indikacijos
Židininė odos infekcija, pvz., po furunkulo arba karbunkulo operacijos,
barzdos srities folikulitas, gilusis folikulitas, pūlinis hidradenitas,
periporitas, paronichozė.
Ribotai išplitusi odos bakterijų infekcija, pvz., užkrečiamoji impetiga,
užkrėsta blauzdų opa, antrinė egzemos, plėštinės žaizdos, pjūvio,
nudegimo, įskaitant garais bei skysčiu, infekcija, bei infekcija po
kosmetinės operacijos ar odos persodinimo (vaistas tinka ir gydymui, ir profilaktikai, juo galima patepti tvarsčius).
Odos pažeidimas po didesnės arba mažesnės chirurginės procedūros
(baneocino tepalas vartojamas kaip pagalbinis vaistas).
Užkrėstos žaizdos arba kūno ertmės (beneocino tepalu suteptą tamponą
galima įdėti į užkrėstą ertmę, pvz., į išorinį ausies kanalą, uždėti ant
žaizdos ar operacijos vietos rando).
arba (ir) bacitracinui jautrių mikroorganizmų. Baneocino tepalo poveikis
sustiprėja, jeigu patepta odos vieta užrišama tvarsčiu.
Baneocino tepalo indikacijos
Židininė odos infekcija, pvz., po furunkulo arba karbunkulo operacijos,
barzdos srities folikulitas, gilusis folikulitas, pūlinis hidradenitas,
periporitas, paronichozė.
Ribotai išplitusi odos bakterijų infekcija, pvz., užkrečiamoji impetiga,
užkrėsta blauzdų opa, antrinė egzemos, plėštinės žaizdos, pjūvio,
nudegimo, įskaitant garais bei skysčiu, infekcija, bei infekcija po
kosmetinės operacijos ar odos persodinimo (vaistas tinka ir gydymui, ir profilaktikai, juo galima patepti tvarsčius).
Odos pažeidimas po didesnės arba mažesnės chirurginės procedūros
(baneocino tepalas vartojamas kaip pagalbinis vaistas).
Užkrėstos žaizdos arba kūno ertmės (beneocino tepalu suteptą tamponą
galima įdėti į užkrėstą ertmę, pvz., į išorinį ausies kanalą, uždėti ant
žaizdos ar operacijos vietos rando).
Kontraindikacijos
Baneocino negalima vartoti žmonėms, kurie yra alergiški
bacitracinui, neomicinui arba kitiems aminoglikozidams. Juo negalima
gydyti, jeigu yra sunkus didelio odos ploto pažeidimas, kadangi
veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti toksinį poveikį klausai, t. y. kurtumą. Jeigu dėl širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumo sutrikusi ekskrecija arba pažeistas prieangis ir (arba) sraigė ir veikliųjų medžiagų rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma, baneocino vartoti negalima. Jei trūkęs ausies būgnelis, vaistu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą. Pabarstų negalima berti į akis.
bacitracinui, neomicinui arba kitiems aminoglikozidams. Juo negalima
gydyti, jeigu yra sunkus didelio odos ploto pažeidimas, kadangi
veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti toksinį poveikį klausai, t. y. kurtumą. Jeigu dėl širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumo sutrikusi ekskrecija arba pažeistas prieangis ir (arba) sraigė ir veikliųjų medžiagų rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma, baneocino vartoti negalima. Jei trūkęs ausies būgnelis, vaistu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą. Pabarstų negalima berti į akis.
Nepageidaujami reiškiniai
Pavartotas ant odos, gleivinės arba į žaizdą,
baneocinas toleruojamas gerai. Vaisto vartojant ilgai, gali pasireikšti
alerginė reakcija: odos paraudimas, džiūvimas, išbėrimas, niežulys. Gydant
lėtinę dermatozę (pvz., susijusią su kraujo sąstoviu) arba lėtinį vidurinės ausies uždegimą, baneocinas sukelia jos įjautrinimą kitiems vaistams, įskaitant neomiciną. Dėl to preparato veiksmingumas gali susilpnėti. Alergija beneocinui paprastai pasireiškia kontaktine egzema, tačiau toks poveikis yra retas. Alergija neomicinui nėra labai būdinga: apie 50 jo sukeltos alerginės reakcijos atvejų būna susiję su kryžmine alergija kitiems aminoglikozidams.
Reikia nepamiršti, kad gydant baneocinu didelio odos ploto pažeidimą
veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti prieangio ir sraigės
pažeidimą, toksinį poveikį inkstams bei nervų ir raumenų sinapsių blokadą.
baneocinas toleruojamas gerai. Vaisto vartojant ilgai, gali pasireikšti
alerginė reakcija: odos paraudimas, džiūvimas, išbėrimas, niežulys. Gydant
lėtinę dermatozę (pvz., susijusią su kraujo sąstoviu) arba lėtinį vidurinės ausies uždegimą, baneocinas sukelia jos įjautrinimą kitiems vaistams, įskaitant neomiciną. Dėl to preparato veiksmingumas gali susilpnėti. Alergija beneocinui paprastai pasireiškia kontaktine egzema, tačiau toks poveikis yra retas. Alergija neomicinui nėra labai būdinga: apie 50 jo sukeltos alerginės reakcijos atvejų būna susiję su kryžmine alergija kitiems aminoglikozidams.
Reikia nepamiršti, kad gydant baneocinu didelio odos ploto pažeidimą
veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti prieangio ir sraigės
pažeidimą, toksinį poveikį inkstams bei nervų ir raumenų sinapsių blokadą.
Ypatingi įspėjimai.
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu
Nėščioms ir kūdikį krūtimi maitinančioms moterims, kurioms veikliųjų baneocino medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai. Neomicino, kaip ir kitų
aminoglikozidinių antibiotikų, per placentos barjerą prasiskverbia. Jeigu motinos kraujyje aminoglikozidų koncentracija didelė, galimas vaisiaus sraigės pažeidimas.
aminoglikozidinių antibiotikų, per placentos barjerą prasiskverbia. Jeigu motinos kraujyje aminoglikozidų koncentracija didelė, galimas vaisiaus sraigės pažeidimas.
Sąveika
Jeigu gydant kitais aminoglikozidais arba cefalosporinų kartu su
baneocinu, veikliosios pastarojo preparato medžiagos rezorbuojamos, gali
stiprėti toksinis poveikis inkstams. Toks poveikis klausai ir inkstams
gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu kartu su baneocinu vartojama diuretikų, pvz., etakrino rūgšties ar furosemido. Rezorbuotos veikliosios baneocino mdžiagos gali stiprinti narkotikų, anestetikų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų sukeliamą nervų ir raumenų sinapsių blokadą.
baneocinu, veikliosios pastarojo preparato medžiagos rezorbuojamos, gali
stiprėti toksinis poveikis inkstams. Toks poveikis klausai ir inkstams
gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu kartu su baneocinu vartojama diuretikų, pvz., etakrino rūgšties ar furosemido. Rezorbuotos veikliosios baneocino mdžiagos gali stiprinti narkotikų, anestetikų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų sukeliamą nervų ir raumenų sinapsių blokadą.
Dozavimo, vartojimo būdas
Dozavimas
Suaugusiems žmonėms ir vaikams baneocino pabarstais pažeistą vietą reikia
pabarstyti 2-4 kartus per dieną, o tepalu reikia tepti 2-3 kartus per dieną.
Jeigu nudegė daugiau negu 20 kūno paviršiaus, baneocino pabarstais galima
barstyti ne dažniau kaip 1 kartą per dieną, ypač ligoniams, kurių inkstų
funkcija nepakankama, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis.
Lokaliai neomicino negalima vartoti daugiau negu po 1 g (tai atitinka 200 g baneocino pabarstų arba tepalo) per parą. Ilgiau nei 7 dienas tokia doze gydyti negalima. Vaisto vartojant pakartotinai, didžiausią paros dozę reikia mažinti perpus.
Vartojimo būdas
Pažeistą vietą reikia pabarstyti baneocino pabarstais arba patepti tepalu
ir, jei reikia, užrišti tvarsčiu.
Suaugusiems žmonėms ir vaikams baneocino pabarstais pažeistą vietą reikia
pabarstyti 2-4 kartus per dieną, o tepalu reikia tepti 2-3 kartus per dieną.
Jeigu nudegė daugiau negu 20 kūno paviršiaus, baneocino pabarstais galima
barstyti ne dažniau kaip 1 kartą per dieną, ypač ligoniams, kurių inkstų
funkcija nepakankama, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis.
Lokaliai neomicino negalima vartoti daugiau negu po 1 g (tai atitinka 200 g baneocino pabarstų arba tepalo) per parą. Ilgiau nei 7 dienas tokia doze gydyti negalima. Vaisto vartojant pakartotinai, didžiausią paros dozę reikia mažinti perpus.
Vartojimo būdas
Pažeistą vietą reikia pabarstyti baneocino pabarstais arba patepti tepalu
ir, jei reikia, užrišti tvarsčiu.
Perdozavimo, toksiniai reiškiniai
Vartojant daug didesnes dozes už
rekomenduojamas, ypač gydant trofines opas, dėl veikliųjų medžiagų
rezorbcijos gali pasireikšti toksinis poveikis inkstams ir klausai.
Ypatingos atsargumo priemonės. Kadangi toksinio beneocino poveikio
galimybė žmonėms, kurių kepenų arba inkstų funkcija nepakankama, yra
didesnė, todėl jiems prieš gydymą šiuo vaistu bei intensyvaus gydymo metu
reikia atlikti šlapimo, kraujo ir klausos tyrimus. Ligonius, sergančius ilgalaikiu lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, baneocinu reikia gydyti atsargiai, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis klausai. Jeigu trūkęs ausies būgnelis, preparatu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.
Jei baneocino rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma, būtina nustatyti, ar
nepasireiškė nervų ir raumenų sinapsių blokada, ypač pacientams, kuriems
yra acidozė, sunkioji miastenija arba kitokia nervų ir raumenų liga.
Vaisto sukeltą nervų ir raumenų sinapsių blokadą šalina kalcis ir neostigminas. Jeigu baneocinu gydoma ilgai, reikia sekti, ar nepradeda augti ir daugintis atsparūs mikroorganizmai, ypač grybeliai. Jei taip, reikia pradėti tinkamai gydyti. Pasireiškus alerginei reakcijai arba atsiradus superinfekcijai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.
rekomenduojamas, ypač gydant trofines opas, dėl veikliųjų medžiagų
rezorbcijos gali pasireikšti toksinis poveikis inkstams ir klausai.
Ypatingos atsargumo priemonės. Kadangi toksinio beneocino poveikio
galimybė žmonėms, kurių kepenų arba inkstų funkcija nepakankama, yra
didesnė, todėl jiems prieš gydymą šiuo vaistu bei intensyvaus gydymo metu
reikia atlikti šlapimo, kraujo ir klausos tyrimus. Ligonius, sergančius ilgalaikiu lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, baneocinu reikia gydyti atsargiai, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis klausai. Jeigu trūkęs ausies būgnelis, preparatu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.
Jei baneocino rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma, būtina nustatyti, ar
nepasireiškė nervų ir raumenų sinapsių blokada, ypač pacientams, kuriems
yra acidozė, sunkioji miastenija arba kitokia nervų ir raumenų liga.
Vaisto sukeltą nervų ir raumenų sinapsių blokadą šalina kalcis ir neostigminas. Jeigu baneocinu gydoma ilgai, reikia sekti, ar nepradeda augti ir daugintis atsparūs mikroorganizmai, ypač grybeliai. Jei taip, reikia pradėti tinkamai gydyti. Pasireiškus alerginei reakcijai arba atsiradus superinfekcijai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.
Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Baneocino
poveikio gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus iki šiol nepastebėta.
poveikio gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus iki šiol nepastebėta.
Farmacinės savybės
Nesuderinamumas. Bacitracino ir neomicino nesuderinamumo su kitais
medikamentais nepastebėta.
Nesuderinamumas. Bacitracino ir neomicino nesuderinamumo su kitais
medikamentais nepastebėta.
Tinkamumo laikas. Laikant tinkamai, baneocino aktyvumas nesumažėja iki
datos, nurodytos ant pakuotės.
datos, nurodytos ant pakuotės.
Laikymo sąlygos. Baneocino preparatus reikia laikyti mažesnėje nei 25o C
temperatūroje, tamsioje vietoje.
temperatūroje, tamsioje vietoje.
Pakuotė (dydis, dozuotė, tipas). Tepalas.
Tūbelė, kurioje yra 20 g baneocino tepalo (tiekiamos ir pakuotės
ligoninėms).
Tūbelė, kurioje yra 20 g baneocino tepalo (tiekiamos ir pakuotės
ligoninėms).
Rinkodaros teisių savininkas
BIOCHEMIE GmbH
Biochemie Str. 9, A-6250 Kundl
Austrija
BIOCHEMIE GmbH
Biochemie Str. 9, A-6250 Kundl
Austrija
