Veikliųjų medžiagų sąrašas ir kiekiai. Veiklioji medžiaga – ciprofloksacino hidrochloridas. Vienoje tabletėje jo 500mg.
Baktiflokso-500 pailgos tabletės supakuotos į lapelius. Vienoje dėžutėje yra 10 tablečių. Tiekiamos ir pakuotės ligoninėms.
Antibakterinis
MEPHA LDA Portugalija Vadovauja: MEPHA LDA, Aesch-Basel, Šveicarija
Baktifloksas vartojamas infekcinėms ligoms, sukeltoms jam jautrių gramteigiamų arba gramneigiamų bakterijų, gydyti: _ viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų; _ lyties organų, įskaitant gonorėją; _ šlapimo organų; _ skrandžio ir plonosios žarnos, įskaitant infekcinį viduriavimą; _ peritonitui; _ burnos ir dantų; _ kaulų, sąnarių, minkštųjų audinių, odos, žaizdų; _ akių. Be to, šis vaistas vartojamas infekcinių ligų profilaktikai pacientams, kurių imuninės sistemos funkcija nepakankama, pvz., dėl gydymo imunodepresantais arba citostatikais.
Ciprofloksacino hidrochloridas yra naujas sintetinis, plataus antimikrobinio poveikio florochinolono grupės preparatas. Jis sukelia baktericidinį poveikį, veikdamas bakterijų DNR sintezei būtiną fermentą DNR girazę. Nustatyta, kad daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų ciprofloksacinas veikia ir in vitro, ir žmogaus organizme. Kadangi jo veikimo būdas skirtingas, tai bakterijos, atsparios kitiems antibiotikams, išskyrus chinolonus, jam nėra atsparios (kryžminio atsparumo nebna). Vadinasi, šis vaistas efektyviai veikia ir bakterijas, atsparias aminoglikozidams, penicilinams, cefalosporinams, tetraciklinams ar kitiems antibiotikams. Antibakterinis poveikis Nustatyta, kad ciprofloksacinas ir in vitro, ir žmogaus organizme veikia šiuos mikroorganizmus: Acinetobacter, Aeromonas, Branhamella, Brucella, Campylobacter, Chlamydia, Citrobacter, Corynebacterium, Enterobacter, Escherichia coli, Haemophilus, Hafnia, Klebsiella, Legionella, Listeria, Neisseria, Edwardsiella, Proteus (ir teigiamas, ir neigiamas indolui), Providentia, Moraxella, Morganella, Pasteurella, Plesiomonas, Pseudomonas, Salmonella, Serratia, Shigella, Streptococcus agalactiae, Streptococcus, Staphylococcus, Vibrio, Yersinia. Ne nuolatos atspars yra Alcaligenes, Flavobacterium, Gardnerella, Mycobacterium fortuitum, Mycoplasma hominis, Mycobacterium tuberculosis, Streptococcus pyogenes, Streptococcus viridans. Daugiausiai atspars yra Nocardia asteroides, Streptococcus faecium, Streptococcus pneumoniae, Ureaplasma urealyticum. Kai kurie anaerobai šiam vaistui jautrs tik iš dalies (pvz., Peptococcus, Peptostreptococcus), kiti yra atsparūs (pvz., Bacteroides). Treponema pallidum ciprofloksacinas neveikia. Vartojant ciprofloksaciną su kitu antibiotiku, antimikrobinis poveikis būna arba suminis, arba nekinta. Vartojant kartu su beta laktamu, pastebėtas sinergetinis poveikis (antagonizmas pasireiškia retai). Mikroorganizmų jautrumas ciprofloksacinui MIC50 : minimali koncentracija, inhibuojanti 50% mikroorganizmų. MIC90 : minimali koncentracija, inhibuojanti 90% mikroorganizmų. Mikroorganizmas Skaičius MIC50(mg/l) MIC90(mg/l) Gramneigiami aerobai: Aeromonas rūšys 180 0,039 0,048 Acinetobacter rūšys 627 0,325 1,946 Alkaligenes rūšys 21 0,498 1,809 Campylobacter rūšys 524 0,154 0,296 Citrobacter rūšys 609 0,023 0,066 Edwardsiella tarda 29 0,063 0,063 ? Enterobacter rūšys (kai kurios yra atspar.)985 0,043 0,120 Escherichia coli 2218 0,037 0,137 Flavobacterium rūšys 15 0,064 0,500 Gardnerella vaginalis 155 0,948 2,748 Haemophilus rūšys 733 0,010 0,016 Klebsiella rūšys, įskaitant ir Klebsiella pneumoniae1451 0,036 0,191 Legionella rūšys 38 0,500 0,500 Moraxella rūšys 13 0,015 0,045 Morganella morganii 245 0,018 0,063 Neisseria gonorrhoeae įskaitant gaminančias penicilinazę) 703 0,003 0,005 Neisseria meningitidis 215 0,008 0,008 Pasteurella multocida 16 0,008 0,016 Plesiomonas shigelloides 20 0,011 0.011 ? Proteus mirabillis 1141 0,036 0,150 Proteus rūšys (teigiamos indolui) 679 0,027 0,069 Providencia rūšys 525 0,147 1,406 Pseudomonas rūšys 421 0.044 0.247 P. aeruginosa (kai kurios rūšys yra atsparios) 173 0,967 0,634 Salmonella rūšys 591 0,022 0,059 Serratia rūšys 785 0,126 0,599 Shigella rūšys 775 0,021 0,040 Vibrio rūšys 20 0,032 0,034 Yersinia rūšys, įskaitant Y. enterocolitica215 0,024 0,026 Gramteigiami aerobai: Streptococcus rūšys 2233 0,919 1,770 Streptococcus pyogenes (A) 136 1,099 1,868 Streptococcus agalactiae (B grupės) 560 0,607 1,122 Streptococcus faecalis (D) 826 0,964 1,846 Streptococcus faecium (D) 17 2,765 8 Streptococcus viridans 51 0,918 3,074 Streptococcus pneumoniae 376 1,236 2,183 Staphylococcus rūšys 1994 0,330 0,647 Staphylococcus aureus 1486 0,363 0,721 Staphylococcus epideridis/albus 337 0,175 0,371 Listeria monocytogenes 37 0,330 0,497 Corynebacterium rūšys 17 0,250 0,500 Anerobai: Bacteroides rūšys 875 4,190 13,463 B. fragilis 498 5,465 15,563 Clostridium rūšys 335 4,001 16,364 C. difficile 141 8 16 Eubacterium rūšys 32 5,656 11,625 Fusobacterium rūšys 82 2 7,317 Peptococcus rūšys 130 1,053 2,461 Peptostreptococcus rūšys 186 0,779 6,403 Veillonella rūšys 10 0,120 0,185 Kiti patogeniniai mikroorganizmai: Clamydia trachomatis 28 1,286 2,214 Mycoplasma hominis 89 0,444 1,494 Ureaplasma urealyticum 129 5,922 6,108 Mycobacterium rūšys 188 3,620 7,643 M. tuberculosis 42 1,286 2,571 M. fortuitum 54 0,305 1,352 M. kansasii 31 2 5,419 Nocardia asteroides 65 2 16 Jautrumo nustatymas Mikrobų jautrumą ciprofloksacinui galima nustatyti disko difuzijos testu arba agaro ar buljono atskiedimo testu, naudojant standartinius mikrobų jautrumo tyrimo metodus, pvz., rekomenduojamą Klinikinių laboratorinių standartų nacionalinio komiteto (NCCLS). Tiriant mikroorganizmų jautrumą vienu disku, rezultatus reikia vertinti, atsižvelgiant į lentelėje pateiktus kriterijus. Zonos diametras (mm) Vertinimas 21 arba daugiau Jautrūs 16-20 Vidutiniškai jautrūs 15 arba mažiau Atsparūs Jautrūs reiškia, kad mikroorganizmus slopina tokia preparato koncentracija, kuri kraujyje atsiranda nuo terapinių dozių. Vidutiniškai jautrūs reiškia, kad mikroorganizmai slopinami, jei vartojamos didelės dozės arba infekcija yra audiniuose ar skysčiuose, kuriuose atsiranda didelė preparato koncentracija. “Atsparūs” reiškia, kad terapinė vaisto dozė mikroorganizmų neturėtų slopinti, todėl jų sukeltai infekcinei ligai gydyti reikia vartoti kitą antibiotiką. Atskiedimo metodas MIC reikšmes, nustatytas standartiniu atskiedimo bdu ((NCCLS, buljono, agaro mikroatskiedimo) arba ekvivalentišku bdu, naudojant ciprofloksacino miltelius, reikia vertinti atsižvelgiant į lentelėje pateiktus kriterijus. MIC (mcg/ml) Vertinimas 1 arba mažiau Jautrūs 2 Vidutiniškai jautrūs 4 arba daugiau Atsparūs
Tiriant standartizuotu bdu, t. y. ir difuzijos, ir atskiedimo metodu, reikalingi kontroliniai mikroorganizmai. 5 mcg ciprofloksacino diskas turi rodyti standartinę zoną, o standartiniai ciprofloksacino milteliai turi rodyti standartinę MIC reikšmę.
Bendroji veikliosios medžiagos charakteristika Išgertas baktifloksas virškinamajame trakte rezorbuojamas gerai ir greitai. Biologinis prieinamumas yra 70-80%, vadinasi, pirmo prasiskverbimo per kepenis metu jo suardoma nedaug. Organizme ciprofloksacinas pasiskirsto plačiai, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda po 1-2 val. Išgėrus 250 mg arba 500 mg, vidutinė koncentracija plazmoje po 12 valandų yra atitinkamai 0,1 mcg/ml ir 0,2mcg/ml. Jeigu inkstų funkcija normali, preparato pusinės eliminacijos periodas yra apie 4 val. 40-50% išgertos dozės išsiskiria pro inkstus nepakitusio vaisto pavidalu. Išgėrus 250 mg, 2 valandas ciprofloksacino koncentracija šlapime paprastai bna didesnė nei 200 mcg/ml, o 8-12 val. maždaug 30 mcg/ml. 10-20% dozės išsiskiria metabolitų pavidalu. 3 iš 4 metabolitų daro silpną antimikrobinį poveikį, tačiau ketvirtasis metabolitas formilciprofloksacinas (jo atsiranda mažiausiai, tik 0,1%) yra aktyviausias, jo antimkrobinis poveikis yra beveik toks pat pat, kaip ciprofloksacino. Maždaug 90% pro inkstus išskiriamo kiekio išsiskiria per pirmas 24 val., vartojamas pakartotinai, vaistas organizme nesikaupia. Ciprofloksacino išgėrus valgio metu, rezorbcija pailgėja maždaug 2 val., tačiau rezorbuojamas toks pat kiekis. Prie plazmos baltymų jungiasi tik 30% ciprofloksacino, todėl sąveikos su kitais vaistais, kurie irgi jungiasi prie baltymų, pasireikšti neturėtų. Tiek moterims, tiek vyrams vaisto koncentracija audiniuose, ypač lyties organų, įskaitant ir prostatą, dažnai bna didesnė negu kraujyje.
Ciprofloksacinu negalima gydyti pacientų, kurių organizmo jautrumas jam arba chinolonų grupės antimikrobiniams preparatams yra padidėjęs.
poveikio embrionui arba teratogeninio poveikio ciprofloksacinas nesukėlė. Nors tinkamų tyrimų su moterimis neatlikta, tačiau eksperimentų su gyvūnais rezultatai rodo, kad vystymosi laikotarpiu galimas augančios kremzlės pažeidimas, todėl moterims nėštumo metu ir laktacios periodu ciprofloksacino vartoti negalima. Vaikų ir jaunesnių nei 18 metų jaunuolių šiuo vaistu gydyti negalima, kadangi jų augimas dar nėra sustojęs.
Epileptikams ir ligoniams, kuriems yra kitoks centrinės nervų sistemos sutrikimas (pvz., galimi traukuliai arba jie yra buvę, anksčiau yra buvęs galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas arba insultas), šio vaisto galima skirti tik nustačius gydymo naudos ir galimos žalos santykį, kadangi gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis centrinei nervų sistemai.
Gebėjimą vairuoti arba dirbti su mechanizmais ciprofloksacinas gali trikdyti, ypač jeigu kartu geriama alkoholio.
Kartu vartojami antacidiniai preparatai, kuriuose yra magnio arba aliuminio hidroksido, gali sumažinti biologinį ciprofloksacino prieinamumą net 90%. Vadinasi, ciprofloksaciną reikia gerti arba likus 2 val. iki minėtų antacidinių preparatų vartojimo arba praėjus 4 val. po jo. Tai tinka ir sukralfatui, kuriame yra aliuminio, bet netinka antacidiniams preparatams, kuriuose nėra aliuminio arba magnio hidroksido. Kartu su ciprofloksacinu vartojamo teofilino klirensas mažėja, todėl didėja jo koncentracija plazmoje ir nepageidaujamo poveikio centrinei nervų sistemai bei kitiems organams galimybė. Jeigu šių vaistų vartoti kartu būtina, reikia matuoti teofilino koncentraciją kraujo serume ir atitinkamai mažinti dozę. Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad vartojant labai dideles chinolonų dozes su nesteroidiniais preparatais nuo uždegimo, išskyrus acetilsalicilo rūgštį, galimi traukuliai. Kad taip atsitiktų vartojant su minėtais preparatais ciprofloksacino, nepastebėta. Kai kuriems pacientams, vartojantiems ciprofloksacino su ciklosporinu, laikinai padidėja kreatinino koncentracija serume. Jeigu šių vaistų vartoti kartu reikia, būtina 2 kartus per savaitę atidžiai matuoti kreatinino koncentraciją serume.
Dozavimas. Kvėpavimo sistemos infekcinei ligai, pvz., bronchitui, arba sunkiai šlapimo organų infekcinei ligai, gydyti rekomenduojama gerti po 250-500 mg baktiflokso 2 kartus per dieną, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Ūminei nekomplikuotai vyrų gonorėjai (uretritui) gydyti užtenka vienkartinės 250 mg dozės. Dozavimas specialių grupių ligoniams Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Jeigu kreatinino klirensas mažesnis negu 20 ml/min. arba serume kreatinino kiekis yra 3 mg/100 ml (270 µmol/l), anksčiau nurodytą vienkartinę dozę reikia vartoti 1 kartą per dieną. Ją lygiomis dalimis galima gerti per du kartus. Hemodializuojamus pacientus galima gydyti tokia pat doze. Ją reikia gerti po dializės. Senyvi žmonės. Jiems reikia skirti kiek galima mažesnę terapinę dozę, atsižvelgus į ligos sunkumą ir kreatinino klirensą. Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Tokių ligonių organizme vaisto eliminacija kinta nežymiai, todėl jiems dozės keisti nereikia. Jeigu sutrikusi ir inkstų, ir kepenų funkcija, dozę reikia koreguoti, atsižvelgiant į inkstų funkciją. Vartojimo būdas. Baktiflokso tablečių vartojimo laikas nuo valgio laiko nepriklauso. Jas reikia nuryti užsigeriant skysčiu. Jeigu vaistas geriamas nevalgius, rezorbcija pagreitėja. Gydymo trukmė. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir nuo bakteriologinio tyrimo rezultatų. Paprastai gydyti reikia mažiausiai dar 3 dienas po to, kai praeina karščiavimas ir išnyksta kiti ligos simptomai. Vidutinė gydymo trukmė yra tokia: _ minės nekomplikuotos vyrų gonorėjos – 1 diena; _ inkstų, šlapimo takų, pilvo organų infekcinės ligos, taip pat neutropenijos laikotarpiu pacientų, kurių imuninės sistemos funkcija nepakankama, – 7 dienos; _ kitokių infekcinių ligų – 7-14 dienų. Streptokokų sukeltas infekcines ligas reikia gydyti ne trumpiau kaip 10 dienų, kad vėliau neatsirastų komplikacijų.
Nepageidaujamą poveikį baktifloksas sukelia palyginti retai. Klinikinių tyrimų metu jo vartojusiems pacientams dažniausiai pasireiškė pykinimas (5,2%), viduriavimas (2,3%), vėmimas (2%), pilvo skausmas arba nemalonus pojūtis pilve (1,7%), galvos skausmas (1,2%), neramumas (1,1%) ir odos išbėrimas (1,1%), tačiau ar šį poveikį sukėlė baktifloksas, nenustatyta. Mažiau nei 1% pacientų pasireiškęs nepageidaujamas poveikis nurodytas toliau. Virškinamasis traktas. Virškinimo sutrikimas, apetito stoka, meteorizmas. Jeigu gydant ciprofloksacinu arba po gydymo pasireiškia labai sunkus nepraeinantis viduriavimas, reikia išsiaiškinti, ar nėra pseudomembraninio kolito. Jeigu jis pasireiškia, ciprofloksacino vartojimą reikia nutraukti ir pradėti gydyti tinkamais vaistais, pvz., reikia gerti 4 kartus per dieną po 250 mg vankomicino. Širdies ir kraujagyslių sistema. Labai retai gali pasireikšti palpitacija, prieširdžių virpėjimas, skilvelių ekstrasistolija, hipotenzija, apalpimas. Centrinė nervų sistema. Galvos svaigimas, apsvaigimas, nemiga, labai retai – košmarai, haliucinacijos, manija, dirglumas, tremoras, ataksija, traukuliai, letargija, mieguistumas, bendrasis silpnumas ar negalavimas, anoreksija, fobija, depersonalizacija, depresija, parestezija, regos sutrikimas (dvejinimasis, spalvų matymo pokytis). Kai kurie simptomai gali pasireikšti po pirmos dozės pavartojimo. Tokiu atveju ciprofloksacino vartojimą reikia tuoj pat nutraukti. Oda. Alerginė reakcija. Niežulys, urtikarija, jautrumas šviesai, paraudimas, karštis, šaltkrėtis, angioedema, veido, kaklo, lūpų, akių gleivinės arba rankų edema, odos kandidamikozė, hiperpigmentacija, mazginė eritema, taškinė kraujosruva, eksfoliacinis dermatitas, kraujingos pūslės, vaskulitas. Kartais po pirmos dozės pavartojimo gali prasidėti alerginė reakcija, įskaitant ir urtikariją bei anafilaksiją. Tokiu atveju ciprofloksacino vartojimą reikia tuoj pat nutraukti ir pradėti gydyti nuo alergijos. Kitokia padidėjusio organizmo jautrumo vaistui reakcija. Labai retai galimas raumenų ar sąnarių skausmas, intersticinis nefritas ir inkstų nepakankamumas, hepatitas, kepenų nekrozė ir nepakankamumas. Daugelis minėtų simptomų buvo lengvi ar vidutinio sunkumo ir vaisto vartojimą nutraukus greitai išnyko, todėl jų gydyti nereikėjo. Laboratorinių tyrimų duomenys Kraujas. 0,1-0,5% pacientų pasireiškė eozinofilija, leukocitopenija, anemija, labai retai – trombocitopenija, trombocitozė, pailgėjo protrombino laikas. Kepenys. Laikinai gali padaugėti transaminazių ir šarminės fosfatazės, ypač pacientams, kurių kepenų funkcija buvo pažeista prieš gydymą. Inkstai. Mažiau negu 0,1% pacientų laikinai kraujyje gali padaugėti karbamido azoto, kreatinino ir bilirubino, pasireikšti hiperglikemija, retai – kristalurija, hematurija.
