Vanduo – gyvybės šaltinis
Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita. Jis padeda pasisavinti vitaminus ir mineralines medžiagas iš maisto. Akivaizdu, jog vanduo būtinas,
Tyrimas parodė, kad lenkiška kosmetika Lietuvoje pavirsta svaigalais
Lenkijos kosmetikos ir parfumerijos pramonė galėtų trinti rankomis iš džiaugsmo: eksportas į Lietuvą auga lyg ant mielių. Keisčiausia, kad mūsų gamintojai dėl tokios konkurentų sėkmės galvos pernelyg nesuka. Užtat pavojaus varpais skambina toksikologai: dėl kaimyninėje valstybėje galiojančių paprastesnių alkoholio denatūravimo taisyklių, ten pagamintas kosmetinis spiritas ar skysčiai burnai skalauti mūsų šalyje vartojami kaip alkoholio pakaitalai, nuo kurio nukenčia tūkstančiai.
Konferencijoje aptartos pagalbos šlapimo nelaikantiems žmonėms spragos
Šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie dėl šio sutrikimo susiduria su sveikatos, psichologinėmis, socialinėmis ir finansinėmis problemomis. Šiandien Tarptautinės inkontinencijos savaitės proga vykusioje konferencijoje su šlapimo nelaikymu susijusias problemas aptarė nevyriausybinių organizacijų, pacientų, gydytojų atstovai. Renginio metu pasirašyta rezoliucija bus pateikta atsakingų institucijų atstovams, siekiant atkreipti dėmesį į problemas ir paskatinti jų sprendimą.
Atlygintinų kraujo donorų vis dar daugiau nei aukojančių be atlygio
Higienos instituto Kraujo donorų registras pastebi, jog turimais duomenimis daugiau žmonių duoda kraujo už atlygį. 2012 m. birželio 1 dieną duomenis apie visos šalies donorus pradėjęs kaupti Higienos instituto Kraujo donorų registras Pasaulinės kraujo donorų dienos išvakarėse peržiūrėjo per pora savaičių iš trijų kraujo donorystės įstaigų gautus duomenis. Paaiškėjo, jog iki birželio 13 d., šalyje buvo atlikta 615 neatlygintinų kraujo donacijų, o atlygintinų – 1405.
Nuo kelerių metų privaloma lankyti pirmąją klasę?
Baigiantis mokslo metams nemažai tėvų teiraujasi, nuo kelerių metų vaikas turi eiti į pirmąją klasę. Klausimų ypač kyla tiems, kurių vaikams rugsėjo 1-ąją dar nebus sukakę septyneri, o savo septintojo gimtadienio jie sulauks metų pabaigoje. Švietimo įstatyme nustatyta, kad į 1-ąją klasę turi ateiti tie vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sukaks septyneri. Vadinasi, visi vaikai, kurie gimę 2005 m. sausio–gruodžio mėn., šiemet turės tapti pradinukais.
Saulė ne tik šildo, teikia šilumą ir energiją, bet ir kelia pavojų
Jau 4,5 milijardo metų saulė mus šildo, teikia šilumą ir energiją. Nors saulės dėka Žemėje egzistuoja gyvybė, tuo pačiu saulė gali būti ir labai pavojinga, juk saulės branduolyje temperatūra siekia 5,5 milijonų °C. Tai – didelis šilumos kiekis, kuris, žmogui nesant atsargiam, gali padaryti daug žalos. Vos keletą minučių žiūrėdamas tiesiai į saulę, žmogus gali apakti. Ir tai tik viena iš nedaugelio grėsmių. Esant tam tikroms aplinkybėms, saulė gali padaryti ir daugiau žalos.
Seimas 2013-uosius paskelbė sveikatingumo metais
Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo 2013-iuosius paskelbė sveikatingumo metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į PSO ir Europos Sąjungos „raginimą kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, akcentuojant visuomenės sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip vieną iš valstybės prioritetų”.
Šveicarija Lietuvos ligoninėms skyrė 145 mln. Lt
Šveicarijos vyriausybė Lietuvos gydymo įstaigoms, teikiančioms sveikatos paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams, skiria 145 mln. litų 17 projektų įgyvendinti. Programoje dalyvaujančios ligoninės bus aprūpintos moderniausia įranga, atnaujins patalpas, o personalas turės galimybę kelti kvalifikaciją.
Lietuvos miestuose bus minima Pasaulinė kraujo donorų diena
Trečiadienį nuo 12 iki 20 val. Vilniaus V. Kudirkos aikštėje bus minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Vilniuje prasidės ilgiau nei savaitę truksiantis ir penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Palangoje – vyksiantis „Kraujo donorystės turas per Lietuvą“.
Diskusija: Eutanazija – žmogiškumo progresas ar regresas?
Birželio 12 d. tiesioginėje Agnės Skamarakaitės Lietuvos radijo laidoje vyko diskusija apie tai, ar reikalinga Lietuvai eutanazija. Diskusijoje dalyvavo Eutanazijos įstatymo projektą kovo mėnesį pateikęs Seimo narys Andrius Burba bei Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas kunigas Ričardas Doveika.
Praėjusią žiemą Lietuva išvengė gripo epidemijos ir mirčių
Praėjusią žiemą Lietuvoje nereikėjo skelbti gripo epidemijos, be to, nė vienas žmogus nemirė nuo šios ligos, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, neseniai pasibaigęs gripo sezonas gerokai skyrėsi nuo praėjusiųjų: prasidėjo vėlai, neturėjo aiškios geografinės padėties ir pasižymėjo skirtingu sergamumo lygiu visose Europos šalyse.
Šiemet užregistruota dvigubai daugiau ŽIV atvejų nei pernai
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 58 nauji ŽIV infekcijos atvejai, pernai per tą patį laikotarpį tokių buvo 28. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) trečiadienį informavo, kad šiemet per penkis mėnesius ši infekcija nustatyta 16 moterų ir 42 vyrams.
Už neteisėtas priemokas ketina bausti ligoninių vadovus
Iš gydymo įstaigų siekiama išgyvendinti nelegalias priemokas ir kyšius. Parengtos sveikatos sistemos pataisos, kuriose gydytojams numatytos piniginės baudos, jei iš pacientų bus reikalaujama susimokėti už paslaugą, kurią kompensuoja valstybė, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Lietuvos paauglių tabako, alkoholio ir kvaišalų vartojimas nemažėja
Pagal tai, kiek penkiolikmečių šešiolikmečių rūko, vartoja alkoholį, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių atsiduria maždaug ties viduriu. Tai parodė tarptautinis, kas ketverius metus atliekamas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD), kuris trečiadienį buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tyrimo rezultatus pristatė dr. Tadas Tamošiūnas, ESPAD koordinatorius Lietuvoje, ir Socialinių tyrimų centro atstovė dr. Irena Šutinienė.
Santariškių klinikose per savaitę atliktos keturios inkstų transplantacijos
Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atliktos keturios inkstų transplantacijos, dvi iš jų – iš gyvų donorų. Visos operacijos buvo sėkmingos, pranešė klinikos. Viena iš šių operacijų atlikta esant nesuderinamoms gyvo donoro ir recipiento kraujo grupėms. Tai jau trečioji inksto transplantacija iš gyvo donoro, esant nesuderinamoms kraujo grupėms Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Apie norą valgyti vis saldžiau
Šiandien kiekvienas iš mūsų – vyras, moteris ar vaikas – esame beveik 20 kilogramų sunkesni nei to paties amžiaus žmonės iš 6-ojo dešimtmečio. Mes to greičiausiai nepastebėjome, bet besikeičiančias formas išduoda kasmet didėjančios standartinės automobilių sėdynės bei XL dydžio kelnės, etiketėje „sumažėjusios“ iki L (analogiškai L – iki M).
Sostinėje baigiama statyti Kvapų tyrimo laboratorija
Birželio pabaigoje Vilniuje numatoma baigti Kvapų tyrimo laboratorijos pastato statybą. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSLP), įgyvendinančios šį investicinį projektą, direktorius Romualdas Brusokas tikisi, kad jau šį rudenį, įsigijus visą reikalingą aparatūrą, bus pradėti pirmieji kvapų tyrimai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Dislipidemija – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų veiksnys
Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Egidija Rinkūnienė, per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, mat ši patologija – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Specialistų akiratyje – ortopedijos techninės priemonės
Ar pagrįstai pacientams skiriamos ortopedijos techninės priemonės? Ar užsakymai šioms priemonėms gaminti atliekami tinkamai ir laiku? Ar pacientai patenkinti ortopedijos gaminių kokybe? Tai paaiškės Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistams baigus patikrinimus daugelyje ligonių kasos veiklos zonoje esančių asmens sveikatos priežiūros
Čiužinio priežiūros taisyklės
Rūpestis miego komfortu nesibaigia čiužinio įsigijimu. Atsiminkite Jūsų pirkiniui reikalinga reguliari bei paprasta priežiūra. Štai keletas taisyklių, kurių kruopštus laikymasis leis čiužinio devėjimasi sumažinti minimaliai ir taip išsaugoti pagrindines savybes: Čiužinio transportavimas ir sandeliavimas galimas tik horizontalioje padetyje ant lygaus paviršiaus.
Čiužinio pagrindas
Čiužinio pagrindas (stelažas, rėmas) — vienas iš pagrindinių miegamosios vietos elementų. Dažnai pardavėjas taip užverčia jus informacija apie patį čiužinį, kad vėlesnis pasakojimas apie svarbiausią aksesuarą (o tai ir yra pagrindas/groteles), jau tiesiog praleidžiamas pro ausis. O juk būtent nuo pagrindo daug kuo priklauso čiužinio patogumas ir efektyvumas, bei jo eksploatavimo trukmė.
Kaip išsirinkti čiužinį?
Namų lovos šiluma ir jaukumas, malonus, dar truputį mieguistas atsipalaidavimas kūne ir lengva šypsena — maži komfortiško miego džiaugsmai. Mes dažnai jų nevertiname, priimdami kaip savaime suprantamus, o kartais net nepastebime — pašokame, greitai išgeriame rytinę kavą ir jau skubame spręsti tūkstančius svarbių reikalų.
Kas tai yra ortopedinis čiužinys?
Miegodamas žmogus praleidžia trečdalį gyvenimo, todėl komfortas miegant niekam nekelia abejonių. Ir jeigu nekokybiški korpusiniai baldai gali tiesiog erzinti, tai nekokybiškas čiužinys ne tik suteiks jums diskomfortą, bet ir pakenks jūsų sveikatai. Pernelyg minkštas guolis išprovokuoja stuburo ligas, pernelyg kietas — kraujo apytakos pažeidimą. Tinkamas čiužinys tolygiai paskirsto
Sveikas miegas
Miegas — tai reiškinys, kuris lydi žmogų nuo pirmos jo gimimo dienos. Miegas — tai toks pat gyvybiškai svarbus poreikis, kaip valgis ir gėrimas. Žmogui miegas reikalingas tam, kad galėtų fiziškai ir dvasiškai regeneruoti. Ilgas nemiegojimas gali sukelti fizinį ir psichinį išsekimą, ir net mirtį. Tačiau, ramus ir gilus miegas, kurį užtikrina individualiai parinkta miegojimo sistema, atvirkščiai — žymiai pagerina žmogaus savijautą. Todėl mūsų miego kokybė turi rūpėti mums taip pat, kaip ir subalansuotas ir sveikas maistas.