50 g
Laurų lapai, kasijų lapai, apelsinų žievelės, debesylų šaknys, badijonų vaisiai, karčiavaisių citrinmedžių vaisiai, paprikų vaisiai, kmynų vaisiai, saldžiųjų pankolių vaisiai, muskatų riešutai, macis, baltieji pipirai, kvapieji pipirai, ilgieji pipirai, juodieji pipirai, krapų vaisiai, gelsvių šaknys, ciberžolių šaknys, kalganų šaknys, gencijonų šaknys, granatmedžių vaisių žievelės, kolombių šaknys, rabarbarų šaknys, sidabražolių šaknys, cinamonas, imbierų šaknys, gvazdikėliai.
Pakelį (50 g) augalų mišinio užpilkite 0,5 l degtinės ir laikykite tris paras. Nukoškite, perfiltruokite. Ištrauką vartokite taip: 15 – 20 ml (tris – keturis arbatinius šaukštelius) pilkite į 0,5 l degtinės arba 5 – 10 ml (vieną – du arbatinius šaukštelius) į puodelį arbatos ar sulčių. Tinka skaninti maistą ir gėrimus.
Jau nuo seno buvo manoma, kad laurų lapai gerina apetitą ir virškinimą, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, turi uždegimo slopinamąjį poveikį, silpnai varo šlapimą bei tinka esant tulžies pūslės akmenligei. Jau nuo seno laurų lapai Graikijojeir Romoje simbolizavo jėgą ir šlovę. Jie buvo pašvęsti dievui Apolonui – gėrio ir grožio globėjui. Šventyklose laurų lapais dengdavo stogus, kad apsaugotų įeinančiuosius nuo ligų, kerų ir žaibų. Šie lapai buvo dedami į čiužinius, kad žmonės sapnuotų tik šviesius sapnus. Kasijų lapai gerina virškinimą, laisvina vidurius ir tinka esant hemorojui. Karčiavaisių citrinmedžių žievelės ir vaisiai gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, laisvina vidurius, stiprina širdį ir skystina kraują; debesylų šaknys lengvina atsikosėjimą, mažina kvėpavimo takų uždegimą, gerina virškinimą, mažina inkstų, šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimą. Kvapieji augalai debesylai simbolizuoja saulės galią. Manyta, kad jų kvapas naikina „šiuolaikinius demonus” (stresą ir depresiją) bei tarnauja meilei. Krikščionybės istorijoje simbolizuoja išsilaisvinimą; badijonų vaisiai skatina virškinimo sulčių ir tulžies išsiskyrimą, šalina menstruacinio ciklo sutrikimus ir tinka peršalus. Senovėje žvaigždanyžių vaisiai buvo dedami prie pagalvės, kad atbaidytų blogus sapnus; paprikos gerina virškinimą, varo šlapimą. Paprikų poveikį gerai išmanė indėnai. Prieš siekiančius užkariauti Amerikos žemyną Kolumbo konkistadorus indėnai naudojo cheminį ginklą. Į laužą įmestų džiovintų paprikų dmai, kurie sklido link užkariautojų, buvo aštrūs ir dusino. Kariai kosėjo, čiaudėjo ir ašarojo. Kmynų sėklos gerina apetitą ir virškinimą, slopina tulžies pūslės uždegimą, mažina viduriavimą ir vidurių ptimą, skatina žindančių moterų pieno išsiskyrimą; saldžiųjų pankolių vaisiai mažina vidurių pūtimą, lengvina atsikosėjimą, skatina žindančių moterų pieno išsiskyrimą, reguliuoja menstruacinį ciklą. Viduramžiais buvo naudojami apsisaugoti nuo burtų bei blogos akies; muskatų riešutai ir macis (riešutų apysėklės) gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą ir karštį, veikia raminamai, šalina depresiją, saugo nuo priešlaikinės ejakuliacijos. Senovėje manyta, kad muskatmedžiai skleidžia didelę šilumą ir energiją. Jie atveria žmogaus širdį, išgrynina jausmus ir suteikia aštrų protą. Arabai ir indai vartojo muskatų riešutus kaip afrodiziakus. Merginos dažnai įmaišydavo trintų muskatų riešutų į mylimojo valgį; juodieji ir baltieji pipirai gerina apetitą ir virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina vėmimą, skatina prakaitavimą, veikia stimuliuojamai. Senovėje buvo naudojami kaip pinigai, prilyginami auksui. Dažnas nešdavo jų į šventyklas dovanoti dievams; kvapieji pipirai gerina apetitą, skrandžio veiklą ir medžiagų apykaitą, subalansuoja virškinimą, gerina maisto pasisavinimą, mažina vidurių ptimą, šalina nervinę įtampą, tonizuoja. Senovėje manyta, kad jie redukuoja neigiamą energiją ir kartu skatina tas sielos jėgas, kurios žmogaus bseną padaro ramesnę (geriau subalansuotą). Kvapieji pipirai suteikia vidinės dvasinės ramybės, galimybę pajusti pusiausvyrą tarp norimo ir galimo atlikti veiksmo; ilgieji pipirai gerina apetitą ir virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, suteikia kūnui ir dvasiai energijos; krapų vaisiai žadina apetitą, mažina vidurių pūtimą, laisvina vidurius, skatina žindančių moterų pieno išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, gerina širdies darbą. Minima, kad senovėje krapų vaisių dėdavo į vyną meilei ir lytiniam potraukiui stiprinti; gelsvių šaknys gerina virškinimą, mažina vidurių ptimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, ramina ir didina lytinį potraukį. Senovėje gelsvių nuovirą vartojo kaip meilės gėrimą. Merginos gelsves nešiodavo aplink mylimąjį, kad jį užburtų, ir maudydavosi šių augalų voniose, kad btų mylimos ir geidžiamos. Jei moteris atnešdavo vyrui valgio su gelsvėmis, tai reikšdavo, kad reikia laukti meilės malonumų; ciberžolių šaknys skatina tulžies išsiskyrimą, mažina tulžies pslės ir kepenų uždegimą, gerina virškinimą, skatina širdies darbą, neleidžia susidaryti kraujagyslėse krešuliams, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Senovėje (ypač Azijos tautose) buvo naudojamos religinių ritualų metu knui ir sielai valyti; kalganų šaknys gerina apetitą ir virškinimą, šalina skrandžio negalavimus, mažina vidurių ptimą, vėmimą ir karštį. Atgabentos į Europą kryžiaus žygių metu buvo naudojamos kaip afrodiziakai. Manyta, kad kalganų šaknys turi stebuklingų galių, galinčių sužadinti meilę. Buvo vartojamos sveikatai saugoti, jausmams ir potraukiui sustiprinti, pinigams pritraukti, sustiprinti proto ir psichikos galioms; gencijonų šaknys gerina apetitą ir virškinimą, skatina virškinimo sulčių ir tulžies išsiskyrimą, stiprina imunitetą. Viduramžiais buvo naudojamos kaip priešnuodis; granatų žievelės gerina virškinimą, mažina viduriavimą, padeda šalinti žarnyno parazitus. Anksčiau buvo sakoma, kad didelis granatų kiekis simbolizuoja pilnatvę. Tai buvo gyvybės medis Rojaus sode. Granatmedis laikytas vilties ir amžinojo gyvenimo simboliu. kolombių šaknys gerina virškinimą ir skrandžio darbą, valo organizmą, suteikia knui jėgų ir energijos; rabarbarų šaknys gerina apetitą ir virškinimą, skatina medžiagų apykaitą ir maisto pasisavinimą, laisvina vidurius, skatina tulžies išsiskyrimą, valo organizmą, suteikia knui jėgų ir energijos; sidabražolių šaknys mažina burnos, skrandžio ir žarnyno uždegimą, stabdo kraujavimą; cinamonai gerina apetitą ir virškinimą, mažina vidurių pūtimą, šalina pilnumo jausmą, suteikia knui jėgų ir energijos. Senovėje buvo vertinami dėl vieno iš maloniausių ir stipriausių kvapų. Dėl šių savybių cinamonai buvo naudojami Egipte mumijoms balzamuoti; imbierų šaknys gerina apetitą, skatina virškinimo sulčių ir tulžies išsiskyrimą, gerina smegenų, galnių ir lytinių organų kraujotaką, o tai gerina vyrų ir moterų seksualinį gyvenimą; mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jau senovėje buvo tvirtinama, kad norint ilgai ir laimingai gyventi, reikia vartoti imbierus. Buvo sakoma: „Valgyk imbierus ir mylėsi bei bsi mylimas kaip savo jaunystės dienomis!”; gvazdikėliai malšina skausmą ir uždegimą, gerina apetitą ir virškinimą, mažina vidurių ptimą, gerina plaučių darbą, suteikia knui jėgų ir energijos. Senovėje buvo manoma, kad gvazdikėliai stipriau veikia sielą nei kną – ramina ir stiprina pasitikėjimą savimi. Jie gerina žmogaus požirį į save, taip pat atskleidžia išmintį ir padeda įveikti dvasines negandas. Gvazdikėliai padeda atsikratyti drovumo, nedrąsumo, jų šildanti energija sustiprina teigiamus jausmus. Jie padeda atverti širdį, todėl santykiai su bičiuliais, artimaisiais ir draugais tampa nuoširdesni.
Laikyti sausoje, tamsioje vietoje.
UAB „Acorus calamus” Statybininkų 6a, Pakruojis, Lietuva – Lithuania Tel.: + 370 421 52023
Grynasis kiekis 50 g
