Dėl nuolat kintančio lytinių hormonų balanso moters organizmas yra biologiškai sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema. Be to, kiekvienos moters organizmas yra unikalus – skiriasi ne tik hormonų veikla, bet ir reakcija į jų pokyčius, gyvenimo būdas bei sveikatos poreikiai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Žentelienė pabrėžia, kad būtent todėl, siekiant geros savijautos visais gyvenimo etapais, itin svarbus individualizuotas požiūris.
„Hormoniniai pokyčiai vyksta nuolat – ne tik kiekvieną mėnesį, bet ir kasdien, net skirtingu paros metu, todėl jie daro tiesioginę įtaką menstruacijų ciklui, moters savijautai ir vaisingumui. Kadangi kiekvienos moters organizmas į juos reaguoja skirtingai, svarbu suprasti, kad tai, kas tinka vienai moteriai ar net artimai draugei, nebūtinai tiks kitai – skiriasi organizmo reakcijos, sveikatos istorija, gyvenimo būdas ir daugybė kitų veiksnių“, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.
Pirmasis pasirinkimas – šeimos gydytojas
I. Žentelienė pasakoja, kad jaunoms merginoms, kurios neturi nusiskundimų ir turi reguliarų, neskausmingą menstruacijų ciklą, ypač jei jos dar nėra lytiškai aktyvios, skubėti pas gydytoją akušerį-ginekologą dažniausiai neverta. Tokiais atvejais pirmasis specialistas, galintis suteikti reikiamą informaciją apie lytinę sveikatą, yra šeimos gydytojas.
„Jei šeimos gydytojas įvertina, kad mergina gali turėti didesnių rizikų ir jai reikalinga specialisto apžiūra bei gydymas, tuomet ji nukreipiama pas gydytoją ginekologą. Apsilankyti verta ir tais atvejais, kai mergina turi klausimų, kurių nenori ar negali aptarti su mama ar šeimos gydytoju, arba kai ją klaidina ir neramina internete rasta, ne visada patikima informacija apie sveikatą“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Verta kuo anksčiau pradėti kalbėti apie lytinę sveikatą
Formuojant merginos požiūrį į savo sveikatą itin reikšmingas atviras tarpusavio ryšys bei informacija, kurią ji gauna tiek šeimoje, tiek mokykloje ar iš šeimos gydytojo. Pasak I. Žentelienės, svarbu laiku paaiškinti natūralius kūno pokyčius, menstruacijų ciklą, aptarti intymią higieną, kontracepciją bei apsaugą ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų.
„Svarbu, kad mergina suprastų savo kūną ir nebijotų klausti, nes kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau nerimo. Tėvų ir gydytojų užduotis yra suteikti patikimą informaciją ir padėti priimti tinkamus sprendimus dar iki lytinio gyvenimo pradžios. Vienas iš jų – vakcina nuo žmogaus papilomos viruso, kuria Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11–12 metų mergaitės. Ji apsaugo nuo dažniausių gimdos kaklelio vėžį ir kitas ligas sukeliančių viruso tipų“, – teigia I. Žentelienė.
Jei per dvejus metus nuo pirmųjų menstruacijų pradžios jos netampa reguliarios, atsiranda krešulių ar nustatoma mažakraujystė, taip pat jei mėnesinės yra itin skausmingos arba neprasideda iki 16 metų, mamoms verta palydėti savo dukras pas gydytoją ginekologą. Į specialistą svarbu kreiptis ir pastebėjus padidėjusį plaukuotumą, krūtų pakitimus ar neįprastas išskyras.
Kas tinka vienai, gali netikti kitai
Gydytoja akušerė-ginekologėatkreipia dėmesį, kad moters sveikatos priežiūra negali būti vienoda visoms, nes ją lemia ne tik amžius ar bendra sveikatos būklė, bet ir genetika, paveldimumas bei individualios organizmo savybės. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją, kuris stebėtų sveikatos pokyčius ir, esant poreikiui, laiku nukreiptų pas specialistą bei užtikrintų nuoseklią priežiūrą.
„Moters sveikatos poreikiai keičiasi viso gyvenimo metu – nuo paauglystės iki menopauzės, ir nors kiekvienas šis etapas yra skirtingas, jis yra vienodai svarbus. Nuo pirmųjų vizitų gydytojas siekia pažinti pacientę ne tik medicininiu, bet ir platesniu kontekstu – įvertinti jos gyvenimo būdą, pomėgius, vertybes bei individualius poreikius. Tai leidžia prireikus parinkti tiksliausią ištyrimo ir gydymo planą bei užtikrinti savalaikius, konkrečiai moteriai pritaikytus sprendimus“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Moterims naudinga profilaktiškai tikrintis kartą per metus, o esant nereguliarioms, labai skausmingoms ar gausioms menstruacijoms, pakitus išskyrų pobūdžiui, ypač jei tai lydi kiti simptomai, kreiptis dažniau. Dažnesni vizitai taip pat naudingi jaučiant pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmus ar pasikartojant šlapimo takų infekcijoms.
Menopauzė – naujo gyvenimo etapo pradžia
Menopauzė – vienas reikšmingiausių moters gyvenimo etapų, galintis trukti net daugiau nei pusę jos gyvenimo. Nors daugelis moterų į šį laikotarpį vis dar žvelgia su nerimu, tinkamai prižiūrint sveikatą ir parenkant individualius sprendimus, jis gali būti komfortiškas ir be varginančių simptomų.
„Daugybė menopauzės sulaukusių moterų gyvena aktyvų gyvenimą, sveikai maitinasi ir gerai jaučiasi, tačiau yra ir tokių, kurios susiduria su įvairiais simptomais ir neretai pasimeta ieškodamos pagalbos. Šiuo metu gydymo galimybių yra daug, tarp jų – ir vaistinių priemonių, kurių veikimas artimas natūraliems hormonams. Vis dėlto, taikant individualizuotus gydymo algoritmus ir nuosekliai koreguojant gydymą, galima pasiekti labai gerų rezultatų“, – pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė I. Žentelienė.
Gydytoja akušerė-ginekologė pabrėžia, kad rezultatai ne visada pasiekiami greitai, nes kiekvienos moters organizmas yra unikalus. Vis dėlto tinkamai rūpinantis savo sveikata ir gavus tinkamą pagalbą galima gerai jaustis kasdien ir turėti daugiau energijos.
