Kai mes valgome ir gerai nesukramtome maisto, jis (taip pat ir gėrimai) keliauja stemple žemyn į skrandį, čia susimaišo su skrandžio sultimis ir mažomis dozėmis slenka plonąja žarna žemyn. Viršutinėje plonosios žarnos dalyje pasisavinami angliavandeniai, baltymai ir riebalai, taip pat mineralai ir vitaminai, kurie patenka į kraują.
Likęs nesuvirškintas maistas, ypač augalinės skaidulos, susimaišiusios su virškinimo sultimis iš plonosios žarnos kasos ir tulžies, keliauja į storąją žarną. Plonosios žarnos skystas turinys pirma keliauja į kylančiąją storosios žarnos pusę ir ten pasilieka iki 2 dienų. Per šį laikotarpį iš jos organizmas pasisavina vandenį ir mineralines medžiagas. Vėliau, dažniausiai pavalgius, besiformuojančios išmatos iš kylančios storosios žarnos dalies stumiamos į skersinę bei nusileidžiančiąją ir ten toliau tęsiasi išmatų formavimosi procesas. Kai išmatos pasiekia tiesiąją žarną, atsiranda noras tuštintis ir prasideda tuštinimosi procesas.
Norint pagerinti tuštinimosi procesą, siūloma vadovautis tam tikrais patarimais:
– Gerai sukramtyti maistą
– Gerti daug vandens
– Pirmenybę teikti daug skaidulų turinčiam maistui.
Kai Jūsų žarnyno veikla normali
Vandenį ir kitas reikalingas druskas organizmas pasiima iš maisto. Suspaudžiamas žarnyno turinys ir formuojamos išmatos, kurios lengvai pasišalina per išangę.
Kai kamuoja vidurių užkietėjimas:
Maistas užsilaiko, organizmas pasisavina per didelį kiekį vandens, sukietėja išmatos ir sunkiai slenka iki išangės. Tuštinimosi procesas tampa sunkus, o kartais ir skausmingas.
Vidurių užkietėjimas
Nėra lengva tiksliai apibūdinti vidurių užkietėjimą. Dažniausiai jį diagnozuojame, kai tuštinimasis tampa sunkus, reikalaujantis stanginimosi, kai jis darosi retesnis nei trys kartai per savaitę, pasituštinus lieka nepilno isšsituštinimosi pojūtis. Jei tokie nusiskundimai tęsiasi tris mėnesius iš eilės arba kartojasi trumpesniais periodais, bet per metus susidaro trys mėnesiai, vidurių užkietėjimą vadiname lėtiniu. Pirmas uždavinys yra išsiaiškinti, ar vidurių užkietėjimas yra savarankiška liga (vadinamasis funkcinis vidurių užkietėjimas), ar tik kitos ligos simptomas (simptominis vidurių užkietėjimas), ar tik kitos ligos simptomas (simptominis vidurių užkietėjimas). Ligų, kurių vienu iš požymių gali būti vidurių užkietėjimas, yra nemažai: įvairios storosios žarnos ligos, išangės ligos, hemoroidiniai mazgai, sunki cukrinio diabeto forma ir kitos. Viduriai dažnai užkietėja ir nėščiosioms, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Pagaliau reikia neužmiršti, kad vidurių užkietėjimas gali būti kaip kai kurių vaistų pašalinis poveikis. Šį uždavinį gydytojas išspręstų, pokalbio su Jumis metu išsiaiškinęs vidurių užkietėjimo atsiradimo aplinkybes, pobūdį, nuodugniai Jus apžiūrėjęs (tos ligos turi ir kitų joms būdingų požymių) ir, jei reikia, atlikęs kai kuriuos tyrimus. Kartais vidurių užkietėjimą keičia viduriavimas. Tai gali būti dirgliosios žarnos sindromo simptomas.
Dirgliosios žarnos sindromas
Pagrindiniai ligos simptomai yra pilvo skausmai ir sutrikusi žarnyno motorinė funkcija. Skausmas gali būti ir labai stiprus, primenantis ūminį pilvo susirgimą, dalis pacientų net be reikalo išoperuojama. Be to, sergantys šia liga pacientai dažnai būna patyrę trumpalaikių ar ilgalaikių psichologinių stresų. Tuo tarpu funkciniam vidurių užkietėjimui aiškus skausmas nebūdingas. Pacientai dažniausiai jaučia tik diskomfortą pilvo pūtimą, pilnumo pojūtį. Sutrikusi žarnyno motorinė funkcija gali pasireikšti viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar besikaitaliojančiomis šiomis būklėmis.Viduriavimas dažniausiai būna ryte arba pavalgius. Prieš viduriavimą būna labai staigus noras tuštintis, lydimas nevisiško išsituštinimo jausmo. Kartu gali būti gleivingų išskyrų. Naktinis viduriavimas Dirgliosios žarnos sindromui nebūdingas. Jam esant reikėtų pagalvoti apie kitas ligas.
