Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau jo galima išvengti reguliariai atliekant prevencinius tyrimus ir skiepijantis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Medikai pastebi, kad šis virusas vis dar apipintas įvairiais mitais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad nuo jo galima efektyviai apsisaugoti. Svarbiausia – pasitikėti patyrusiais medikais ir nepamiršti profilaktikos.
Daugelisyragirdėjęapie PAP (citologinį) ir ŽPV tyrimus, kurieyraitinsvarbūsgimdoskakleliovėžioprevencijoje. Šietyrimaipapildovienaskitą: PAP tyrimasįvertinagimdoskaklelioląstelesirnustato, arjoseyrapakitimų – ikivėžiniųarvėžinių, tuotarpu ŽPV tyrimasparodo, aržmogusyraužsikrėtęsdidelėsrizikosžmogauspapilomosvirusu, kurisgalisukeltišiuosląsteliųpokyčius.
„Abu tyrimus atliekant kartu galima ne tik anksti aptikti virusą, bet ir įvertinti, ar jis jau sukėlė ląstelių pokyčius. Toks derinys padidina prevencijos efektyvumą ir leidžia laiku imtis reikiamų priemonių“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevenciniai tyrimai atliekami pagal valstybės finansuojamą programą. Moterims nuo 25 iki 34 metų rekomenduojama kas 3 metus atlikti PAP (citologinį) tyrimą. 35–59 metų moterims pirminis tyrimas yra aukštos rizikos ŽPV testas kas 5 metus, o jei rezultatas teigiamas, atliekamas papildomas skystos terpės citologinis PAP testas.
„Net ir paskiepytoms moterims prevencinė patikra išlieka būtina, nes vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl reguliarūs tyrimai padeda anksti nustatyti galimus pokyčius“, – teigia gydytoja.
Nustačius didelės rizikos ŽPV tipą dar nereiškia, kad moteris būtinai susirgs gimdos kaklelio vėžiu. Daugeliu atvejų imuninė sistema virusą pašalina per 1–2 metus, o vėžys vystosi tik tada, kai infekcija išlieka ilgą laiką ir sukelia ląstelių pakitimus.
„Tokiais atvejais tolimesni veiksmai priklauso nuo citologinio tyrimo rezultato. Dažniausiai tyrimas kartojamas po 12 mėnesių, tačiau prireikus gali būti atliekama kolposkopija, siekiant tiksliau įvertinti gimdos kaklelio ląstelių būklę“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Kada derėtų skiepytis?
Skirtingai nei dažnai manoma, ŽPV skiepai pirmiausia rekomenduojami prieš pradedant lytinį gyvenimą, nes tokiu atveju vakcina yra efektyviausia. Lietuvoje jie kompensuojami 11 metų mergaitėms ir berniukams.
„Tačiau skiepytis verta ir vyresniame amžiuje arba jau pradėjus lytinį gyvenimą, nes net jei žmogus jau buvo susidūręs su vienu ŽPV tipu, vakcina gali apsaugoti nuo kitų tipų“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Sprendimas dėl skiepų, pasak jos, priimamas individualiai – įvertinant asmens riziką ir ankstesnius kontaktus su virusu. Skiepai kartu su reguliaria patikra yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui.
Mitai apie ŽPV infekciją ir skiepus
Gydytoja sako, kad apie ŽPV infekciją ir skiepus jai vis dar tenka išgirsti klaidingų įsitikinimų.
Dažnai manoma, kad moterims, kurios jau turi lytinių santykių arba yra vyresnės nei 25 metų, skiepytis nebereikia. Taip pat kai kurie gyventojai mano, kad jei nėra simptomų, nėra ir viruso, arba kad paskiepytoms moterims nebereikia reguliariai tikrintis.
„Pacientes vis dar gąsdina mitai, kad ŽPV skiepai gali sukelti nevaisingumą, autoimunines ligas ar rimtus neurologinius sutrikimus. Tačiau didelės apimties tarptautiniai tyrimai rodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios ir efektyvios“, – pabrėžia „Antėja“ specialistė.
Dažniausi šalutiniai poveikiai tėra laikinas paraudimas ar skausmas injekcijos vietoje bei trumpalaikis karščiavimas, o rimtos komplikacijos pasitaiko itin retai.
„Svarbiausia žinutė pacientėms – ŽPV infekcija yra dažna, tačiau gimdos kaklelio vėžys – išvengiama liga. Skiepai kartu su reguliaria patikra leidžia užkirsti kelią daugumai šios ligos atvejų“, – priduria J. Zeidotaitė-Marmokienė.
