Bičių pikis (arba tarptautinis pavadinimas propolis) – nuo senų senovės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vertinamas, pamėgtas ir naudojamas bičių produktas. Jis dažnai vadinamas natūraliu antibiotiku, antioksidantu, antiseptiku, vertinamas dėl priešuždegiminių savybių.
Per ilgą laiką mokslas išsiaiškino, kad bičių pikis veiksmingai padeda žmogui. Tiesa, bičių produktų nauda atskleista dar ne iki galo, nes bičių gyvenimas ir jų sukuriami produktai toliau pateikia staigmenų. Ir nenuostabu.
Žmogus pasinaudojo bičių išmintimi
Ištyrus pikį paaiškėjo, kad apie pusę jo sudaro flavonoidai, fenolinės rūkgštys ir jų esteriai, apie trečdalį – vaškai ir riebalų rūgštys, o likusi dalis – eteriniai aliejai ir žiedadulkės. Negana to, pikyje yra sukaupta daugybė vitaminų ir mineralų bei jų mišinių, cheminių elementų, pavyzdžiui, įvairių B grupės, o taip pat C ir E vitaminų bei dešimtis kitų elementų, kurie naudingi žmogaus organizmui.
Augalai savo sudėtyje turi laisvųjų radikalų surišimu pasižyminčių junginių, pavyzdžiui, fenolinių junginių (fenolinės rūgštys, flavonoidai, lignanai), azoto junginių (alkaloidai, aminai), vitaminų, terpenų (įskaitant karotinoidus) ir kitų endogeninių metabolitų, kurie pasižymi antioksidaciniu aktyvumu. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad daugelis šių antioksidantų turi priešuždegiminių, antiaterosklerozinių, priešvėžinių, antimutageninių, antibakterinių ir antivirusinių savybių.
Tačiau buvo išsiaiškinta, kad pikis nėra visiškai „švarus“, jame yra ir tokių priemaišų, kurias, prieš pikį vartojant žmogui, reikia pašalinti. Namuose pikį bandoma filtruoti per vatą, tačiau kenksmingas mikrodaleles galima išvalyti tik laboratorijoje naudojant 5–6 specialių ypač tankių kietųjų filtrų sistemą. Ilgai kramtant nevalytą pikį gali būti jaučiami kepenų skausmai.
Tuomet kilo natūralus klausimas: kaip šį naudingų medžiagų aruodą pasiekti žmogui? Nuo senovės pasisavinti pikio naudą buvo pasitelkiamas paprasčiausias būdas. Jį galima paprasčiausiai kramtyti ir tikėtis, kad pavyks „iškramtyti“ visą pikio sukauptą naudą. Tačiau laboratorijose ištyrus pikį paaiškėjo, jog nemaža jo dalis sukaupia žymiai mažiau naudingų medžiagų, nei jų turėtų būti, kad pikis teiktų naudą žmogaus organizmui. Vadinasi, pirma reikia pasirinkti pikį, kuris turi sukaupęs tam tikrą naudingų medžiagų kiekį.
Pikis pikiui nelygus
Pavyzdžiui, Giedrės Blažukienės 2013 m. atliktame darbe „Bičių pikio fenolinių ir lakių junginių analizė, taikant spektrofotometrijos, efektyvios skysčių chromatografijos ir dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodus“ buvo kokybiškai ir kiekybiškai įvertinamos nelakios ir lakios medžiagos, pritaikant skirtingus cheminės analizės būdus. Žinotina, kad bičių pikio farmokologinis aktyvumas, arba liaudiškai tariant – poveikis organizmui, priklauso nuo flavonoidų, fenolinių junginių ir jų esterių. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, fenolinių junginių kiekiai metanoliniuose pikio ekstraktuose svyravo nuo 105,4 mgGRE/g iki 652 mgGRE/g. Kituose straipsniuose ekstraktuose reikšmingos fenolinių junginių koncentracijos laikomos nuo 18 mg GRE/100ml iki 164 mg GRE/100ml.
Minėto tyrimo metu didžiausiu antioksidantų kiekiu pasižymėjo Šiaulių rajono pikis. Šiuose tyrimuose Šiaulių rajono bičių pikis pasižymėjo labiausiai, tiek fenoliniais junginiais, tiek ir antioksidantų kiekiu. Bičių pikio rinkimo metai turėjo didelės įtakos lakių ir nelakių junginių sudėčiai. Žymi junginių oksidacija buvo Urugvajuje ir Lietuvoje 2008 m. rinktame pikyje, o, pavyzdžiui, Lenkijoje rinktame pikyje buvo labai didelis vaškų kiekis, todėl junginių koncentracijos buvo mažesnės, nei minima straipsniuose.
Kas garantuoja, kad vartojame naudingą bičių pikį?
Taigi, aiškėja, kad norint gauti naudą iš bičių pikio, pirmiausia būtina pasirinkti pikį, kuriame sukaupta tinkamas, reikalingas poveikiui pasiekti kiekis naudingų medžiagų.
Namuose pikio neištirsime. Ištirti ir nustatyti bičių pikio kokybę gali tik specializuotos laboratorijos. Gaminant įmonėje produktus su bičių pikiu, jis yra tirpinamas skirtinguose tirpikliuose ir sąlygose pagal kiekvieno gamintojo sukurtą „Know-how“ unikalią technologiją, pavyzdžiui, vandenyje, aliejuje, etilo alkoholyje ar makrogolyje bei jų mišiniuose, kituose organiniuose tirpikliuose. Beje, prisiminus senelių metodą pasisavinti pikio naudingąsias medžiagas jį kramtant, reikia žinoti, kad kramtant pikį jis veikiamas tik burnos seilių, todėl ištirpsta labai maža dalis bičių pikyje esančių naudingų aktyvių medžiagų.
Ta pati problema ir namuose gaminantis įvairius bičių pikio produktus. Vėlgi, reikia prisiminti, kad, pirma, įsigiję pikio net iš patikimo bitininko, niekada negalite žinoti, kiek jis sukaupęs naudingų medžiagų. Jei jų mažas kiekis, – bet koks iš tokio bičių pikio namų sąlygomis pasigamintas produktas neturės reikiamos koncentracijos fenolinių junginių ir kitų naudingų medžiagų, kurios padėtų jūsų organizmui.
Beje, iš laboratorijose pristatyto tirti bičių pikio, net 70 proc. yra prastos kokybės, jame per mažas naudingų medžiagų kiekis, kuris laikomas paveikiu, kai yra daugiau kaip 18 fenolinių junginių. Pavyzdžiui, šiemet pasitaikė bičių pikio ir vos su 4 fenoliniais junginiais – taigi, jo nauda kaip žvakę pakramčius.
Laboratorijos, gaminančios produktus iš bičių pikio, tiria kiekvieną įsigyto pikio partiją, todėl gali parinkti reikalingą būdą jį tinkamai apdoroti, kad būtų gaunamas geriausias rezultatas ir žmogus iš pagaminto produkto galėtų pasisavinti didžiausią įmanomą naudingų medžiagų kiekį.
Kodėl vaistus ir kitus apiterapinius produktus gaminančiai įmonei yra aktualu bičių pikyje esantis fenolinių junginių kiekis? Kriterijai charakterizuoti ir standartizuoti propolio žaliavą ir pagamintus produktus susiformavo kuriant propolio ekstraktą. Tuometiniame Kauno medicinos universitete prof. farmakologo Antano Juozo Gendrolio inicijuota specialistų grupė sukūrė ir 1996 m. patvirtino propolio ekstrakto farmakopėjos straipsnį, kuris yra įteisinantis dokumentas vaistui – 30 procentiniam propolio ekstraktui. Jo reglamentuota sudėtis yra: bendrieji fenoliniai junginiai privalo tilpti 10–12 proc. ribose, etanolis (etilo spiritas) privalo būti 65–79 proc. ribose, sausos liekanos – 14–25 proc. Be to, yra dar vienas parametras – santykinis produkto tankis 0,86–0,96 g/cm3. Tik užtikrinant visus šiuos parametrus, vartotojas gali būti tikras, kad įsigyja vaistą, kuris padės, o ne pakenks jį vartojant. Visi parametrai yra labai griežtai kontroliuojami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jei randama, kad bet kuris parametras „išeina“ už reglamentuojamųjų ribų, preparatas privalo būti atšauktas iš visų Lietuvos vaistinių.
