Mollers

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)

Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) parazituoja epitelinių audinių ląstelėse. Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį arba genetalijų karpas, rečiau – kitų lytinių organų onkologinę patologiją. Didelės onkologinės rizikos ŽPV tipų onkogeniškumą lemia jų genome esantys vadinamųjų ankstyvųjų baltymų E6 ir E7 genai. Kai šie genai patenka, pvz., į gimdos kaklelio epitelinių ląstelių DNR, ląstelės pačios pradeda gaminti E6 ir E7 baltymus, ”pralaužiančius” dvi svarbias organizmo apsaugos nuo vėžio linijas: E6 baltymas slopina neoplastinių ląstelių apoptozės, t.y. natūralios mirties, mechanizmą, o E7 sutrigdo neoplastinių ląstelių DNR replikacijos „satbdžius”. Todėl neoplastinės ląstelės nežusta, o turi galimybę daugintis greičiau, netvarkingai. Susidarę ikivėžinio epitelio pokyčiai gali progresuoti į invazinę karcinomą. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV – pagrindinis ir būtinas veiksnys gimdos kaklelio neoplazijai vystytis.

Žinoma, kad iš daugiau kaip 100 nustatytų ŽPV tipų apie 40 pažeidžia lytinius organus. Iš jų apie 15 tipų siejami su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika. Tai ir yra didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai. 16 ir 18 tipai sukelia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų visame pasaulyje, be to, jų sukeliami vėžiai dažniau yra piktybiškesni, nes greičiau progresuoja ir anksčiau atsiranda metastazių. 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia daugumą (apie 90 proc.) lytinių organų karpų tiek vyrams, tiek moterims. Todėl veiksminga keturvalentė ŽPV vakcina (6, 11, 16, 18 tipų) padėtų išvengti apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio ir apie 90 proc. lytinių organų karpų.

Šiuolaikinę keturvalentę vakciną sudaro pseudovirusų dalelių, sukurtų 6, 11, 16 ir 18 ŽPV tipų kapsidės L1 baltymų pagrindu, mišinys. Vakcinos sudėtyje nėra viruso DNR, todėl paskiepytas žmogus negali užsikrėsti šiuo virusu. Minėtos pseudoviruso detalės gaminamos naudojant rekombinantinę technologiją su Saccharomyces cereviviae (mielėmis). Gautas produktas išvalomas ir absorbuojamas ant aliuminio sulfato adjuvanto. Sukuriama į raumenis leidžiama injekcija. Taip gaunama vakcina prieš 4 pagrindinius ŽPV tipus, tarp kurių yra 2 tipai, sukeliantys daugumą genetalinių karpų.

Skiepijimasis ,,SILGARD” vakcina yra tradicinė, greita ir paprasta skiepų procedūra. Injekcija yra suleidžiama į žąsto raumenį; skiepijama trimis vakcinos dozėmis. Antroji vakcinacija atliekama praėjus 2 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – 6 mėnesiams po pirmosios. Imunitetas susidaro ne mažiau kaip 5 metams.

Dar nepradėjusios lytinio gyvenimo merginos visai neturi rizikos užsikrėsti ŽPV, todėl tai tinkamiausias laikas igyti jam imunitetą. Iš tiesų skiepai veiksmingiausi bet kuriai moteriai, kurios organizme dar nėra pavojingo viruso, priklausomai nuo jos amžiaus. Įprastinis skiepijimas trimis keturvalentės ŽPV vakcinos dozėmis rekomenduojamas 12 metų mergaitėms, bet galima pradėti ir nuo 9 metų. Toks amžius pasirinkas neatsitiktinai. Svarbu, kad merginos būtų vakcinuojamos prieš pirmajį lytinį kontaktą – tada jos dar bus nesusidūrusios su ŽPV. Klinikinių tyrimų duomenimis, tokiu atveju vakcina 100 proc. Apsaugo nuo keturių ŽPV tipų infekcijos. Jei mergina ar moteris yra turėjusi lytinius santykius, bet dar neužsikrėtusios pavojingu ŽPV virusu iki tam tikro amžiaus yra verta skiepytis. Mažiau efektyvūs skiepai yra jau užsikrėtusioms ŽPV moterims ir merginoms, tačiau kai kurie specialistai įsitikinę, kad net tuomet vakcina apsaugo nuo rimtesnių pasekmių. 13-26 metų moterims vakcina taip pat rekomenduojama, jei jos nebuvo paskiepytos anksčiau ar nebaigė skiepijimo kurso.

Pasiskiepijusios merginos ir moterys įgyja imunitetą keturioms žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainoms, kurios sukelia 70 proc. Gimdos kaklelio vėžio bei 90 proc. Lytinių organų karpų atvejų. Statistiniais duomenimis, kasdien 1-2 Lietuvos moterims diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų. Mūsų šalyje miršta beveik kas antra šia liga susirgusi gyventoja. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp ES šalių – kas savaitę dėl šio sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutiniškai 5 moterų.