Kojų venų varikozė – tai mazginis arba maišelinis paviršinių kojų venų išsiplėtimas, kurį sukelia venų vožtuvų nesandarumas. Pirmiausia išsiplečia paviršinės kojų (ypač blauzdų) odos venos. Progresuojant varikozei, vis labiau ima plėstis ir gilesnės (poodžio) venos. Plintant varikozei, susidaro daugybė didelių mazgų. Daug žmonių kenčia nuo kojų venų varikozės, o dalis jų patiria net komplikacijas.
Esant giliųjų venų vožtuvų nesandarumui, kraujas iš kojų venomis sunkiau grįžta į širdį, užsistovi, didėja spaudimas . Tuomet venos plečiasi, pakinta jų struktūra, susidaro mazgai, kurie išplinta pagal visą venos eigą.
Ligos priežastys gali būti:
- įgimtos (venų sienelės audinio silpnumas, blogai išsivystęs raumeninis sienelės sluoksnis);
- įgytos (vožtuvų suirimas po buvusios giliųjų venų trombozės, giliųjų venų trauma ir kt.)
Riziką susirgti kojų venų varikoze didina nėštumas, antsvoris, venų užspaudimas iš išorės (pavyzdžiui, ankštos, spaudžiančios kelnės, sijonas), stovimas darbas, ilgalaikis sėdėjimas, kojų venų varikozė šeimoje, geriamų kontraceptikų vartojimas, rūkymas.
Pradinėse ligos stadijose didelių nusiskundimų nebūna, išskyrus kosmetinį trūkumą. Pažengusiai venų varikozei būdingas „pavargusių kojų“ reiškinys: sunkumas, tempimo jausmas kojose, skausmas ilgai stovint ar sėdint, kojų patinimas vakare, mėšlungis naktimis. Laikui bėgant, dėl ligos sutrinka veninė kraujotaka, dėl to nukenčia audinių mityba. Vystosi sunkiai gyjančios opos.
