Ditel

Vaikų viduriavimas (diarėja)

Kas yra viduriavimas?

Pirmiausia reikėtų žinoti, kiek vaikas tuštinasi normaliai. Žindomi kūdikiai gali tuštintis 5-6 kartus, vyresni vieną – du kartus per dieną. Viduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau negu tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis, su gleivių ar kraujo priemaiša išmatomis.

Viduriavimo priežastys

Vaikų viduriavimus gali sukelti patogeninės žarnyno bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos) ir virusai (rotavirusai, Norwalk virusas, enteriniai adenovirusai, Calici virusai ir astrovirusai), pirmuonys ir kirminai.

Esant užsitęsusiam viduriavimui priežastimi gali būti virškinimo fermentų trūkumas (įgimtas ar įgytas), sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas ir maisto alergija. Esant įtarimui šių ligų būtina vaikų gastroenterologo konsultacija ir ištyrimas specializuotame stacionare.

Dažnumas

Vaikų žarnyno infekcijos pagal dažnumą užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo organų ligų. Pediatrijos klinikos žarnyno infekcijos skyriaus duomenimis 20,4 proc. žarnyno infekcijų sukelia patogeninės bakterijos, 34,3 proc. virusai ir dar apie 45,3 proc. ligą sukėlusias bakterijas nepavyksta nustatyti.

Išsivysčiusiose šalyse virusiniai viduriavimai sudaro apie 50 proc.

Sezoniškumas

Žiemos sezono metu dominuoja virusiniai viduriavimai, o vasarą dažnesnės bakterinės žarnyno infekcijos.

Dažniausia virusinių viduriavimų priežastis rotavirusai. Infekcijos šaltinis – yra sergantis vaikas ar viruso nešiotojas. Apsikrečiama per maistą, vandenį, neplautas rankas. Dažniausia serga 6 mėn. – 3 metų amžiaus vaikai. Kūdikiai iki 2 mėn. serga retai ir lengviau, ypač jeigu jie yra žindomi. Kūdikiai per placentą įgyja pasyvųjį imunitetą, o vėliau su motinos pienu gauna specifinių imunoglobulino A klasės antikūnių, kurie apsaugo nuo infekcijos. Susirgti gali ir suaugusieji, tik daug rečiau nei vaikai.

Susergama užsikrėtus dažniausia po 48-72 val. Daugiausia virusų išskiriama su išmatomis per pirmas penkias ligos dienas. Šio viruso į aplinką patenka labai daug ir užtenka nedidelio kiekio, kad liga užsikrėstų kitas vaikas. Todėl šeimose dažnai serga keli vaikai, liga gali plisti vaikų kolektyvuose.

 

Ligos požymiai:

  • viduriavimas, dažnai 2-7 dienas;
  • vėmimas, vidutinė trukmė 1-2 dienos;
  • karščiavimas, dažniausiai trunkantis 1-3 dienas;
  • galimi pilvo skausmai, pūtimas;
  • apie 50 proc. galimi katariniai reiškiniai – nestiprus kosulys, sloga. Šie simptomai praeina nurimus virškinamojo trakto pažeidimo simptomams.

Rotavirusinės infekcijos diagnozė patvirtinama išmatose ekspres metodu suradus rotaviruso antigeną.

Bakterinių viduriavimų sukėlėjai plinta per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį. Bakterinių žarnyno infekcijų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse vyrauja kampilobakterijų sukeltos žarnyno infekcijos. Mūsų skyriaus duomenimis per paskutinius metus 3 kartus padaugėjo kampilobakterijų, o mažėja šigelų sukeltų žarnyno infekcijų. Bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis serga įvairaus amžiaus vaikai. Tiktai išskirtinai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams viduriavimą gali sukelti sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai, dažniausiai auksinis stafilokokas. Šių bakterijų išskyrimas iš kūdikio išmatų nebūtinai yra ligos požymis.

 

Ligos požymiai priklauso nuo ligos sunkumo, ligonio amžiaus. Dažniausi:

  • aukšta temperatūra;
  • viduriavimas skystomis, vandeningomis arba su gleivėmis ir krauju išmatomis;
  • pilvo skausmai, skausmingas tuštinimasis;
  • dažnas vėmimas.

Diagnozė nustatoma atlikus išmatų pasėlio tyrimą ir išauginus patogeninę žarnyno bakteriją.

Kaip padėti viduriuojančiam vaikui?

Namuose

Nesvarbu, kokia viduriavimo kilmė – bakterinė ar virusinė nedelsiant reikia gydymą pradėti namuose. Vaikas vemdamas ir viduriuodamas netenka skysčių ir druskų. Skysčių papildymui reikalingi druskiniai tirpalai, geriausia specialūs, skirti atstatyti skysčių trūkumui. Į jų sudėtį įeina natris, kalis soda ir gliukozė. Iš specialiųjų tirpalų tinka „Gastrolit”. Šio tirpalo turėtų turėti namų vaistinėlėje ir duoti gerti vaikui pradėjus vemti ir viduriuoti. Skysčių trūkumo atstatymui netinka arbata, paprastas vanduo, sultys, gazuoti gėrimai. Skysčius reikia girdyti nedideliais kiekiais, geriausia 5-10 ml. kas 2-3 minutes. Jeigu kūdikis atsisako gerti, tada reikėtų girdyti arbatiniu šaukšteliu ar pipete lašinant skysčius į burną. Tiktai suprasdama šio gydymo svarbą, motina gali padėti savo vaikui. Niekas negali taip gerai prikalbinti sergančio vaiko kaip mama. Jeigu vaikas geria skysčius, nustoja vemti, galima, pasitarus su gydytoju tęsti gydymą namuose. Tačiau jeigu vaikas toliau vemia, dažnai viduriuoja, tampa vangus, mieguistas, suretėja šlapinimasis, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir tęsti gydymą ligoninėje.

Ligoninėje

Apžiūrėjęs ligonį gydytojas įvertina jo būklės sunkumą, tai priklauso nuo netektų skysčių ir druskų kiekio. Sunkiais ligos atvejais skiriami skysčiai į veną, kad kuo greičiau atstatyti skysčių ir druskų netektį. Kitais atvejais gydytojas tikslai apskaičiuojama reikalingą druskinio tirpalo kiekį ir per 4 val. atstatyto netektus organizmo skysčius.

Maitinimas

Jeigu kūdikis maitinamas krūtimi, netaikoma jokių maitinimo apribojimų. Vaikai, atstačius skysčius ir druskas maitinami jų amžių atitinkančiu maistu. Apie 80proc. kūdikių gerai toleruoja anksčiau valgytus adaptuotus karvės pieno pagrindu mišinius. Vyresniems vaikams reikėtų vengti riebaus, saldaus maisto, riboti pieno produktus. Maitinimui tinka kruopų, morkų-bulvių košės, neriebus jogurtas, kefyras, džiovintų vaisių kompotas, kisielius, negazuotas mineralinis vanduo, keptas obuolys, bananai. Maitinti reikia atsižvelgiant į vaiko apetitą. Svarbiausia – negalima maitinti per prievartą. Mama turėtų prisiminti, kad sergantis vaikas turėtų valgyti tiek, kiek jis nori.

Ar ūminę žarnyno infekciją reikia gydyti medikamentais?

Atstačius vandens ir elektrolitų kiekį toliau sprendžiama, kokie dar vaistai yra reikalingi. Druskinis tirpalas nesumažina išmatų dažnio, kiekio, nekeičia jo pobūdžio. Todėl jos efektyvumas padidėja paskyrus gydymui vaistus, kurie suriša bakterijų toksinus ir virusus bei apsaugo žarnyno gleivinę. Probiotikai gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, apsaugo nuo patogeninių bakterijų augimo, stimuliuoja žarnyno imuninę funkciją, pagerina toksinų pasišalinimą.

Ar viduriavimas gydomas antibiotikais?

Daugumai vaikų ūminiai bakteriniai viduriavimai būna lengvos ar vidutinio sunkumo eigos, todėl negydomi antibiotikais. Jie skiriami tik sergant sunkia bakterine žarnyno infekcija. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo galima tik pakenkti!

Virusiniams viduriavimams gydyti antibiotikai nereikalingi…

 

Ar galima išvengti žarnyno infekcijų?

Visų žarnyno infekcijų profilaktikai svarbu higienos reikalavimų laikymasis. Vaikams higieninius įgūdžius suformuoja tėvai. Jeigu plaus rankas mama ir tėtis, rankas išmoks plauti ir vaikai. Tada galėsime laukti žarnyno infekcijų sumažėjimo.

Ar būtina pagalvoti, kokį maistą valgote? Jei maistas kelia įtarimą, visuomet geriau jo nevalgyti. Maistas turi būti kokybiškas, termiškai gerai apdorotas, atkreipti dėmesį į maisto produktų galiojimo laiką.

Dažnai žarnyno infekcija serga visa šeima ir gydyti reikia ne tik vaiką…

Šiuo metu daug dėmesio įvairiose pasaulio šalyse mokslininkai skiria rotavirusų vakcinoms, jos intensyviai tiriamos, bet skirtų naudoti praktikoje dar nėra.

 

Respublikinė Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos klinikos žarnyno infekcijos skyriaus vedėja gyd. Irena Ališauskienė