Streptokokinė impetiga (impetigo streptogenes) – tai streptokokų sukelta pūlinėlinė-šašinė paviršinių odos sluoksnių liga.
Epidemiologija. Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje. Dažniausiai serga vaikai.
Etiologija. Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Jo virulentiškumą lemia išskirti toksinai ir fermentai.
Klinika. Iš pradžių atsiranda raudona dėmelė, vėliau – plokščia pūslelė, kuri virsta pūlinėliu, o per vieną dvi dienas – geltonu šašeliu. Pavieniai šašeliai per kelias dienas nukrenta ir lieka raudona dėmelė. Bėrimui plečiantis, susiliejant susidaro įvairaus dydžio ir formos židinių, pasidengusių geltonais šašais (medaus, gintaro spalvos) (214-215 pav.). Truputį niežti. Gali padidėti artimiausi limfmazgiai.
Lokalizacija. Dažniausiai beria aplink nosį, burną, lūpų kampus, rečiau išplinta per visą veidą, ant galvos, kaklo, rankų. Tada vaikas gali karščiuoti, blogai jaustis, neturėti apetito.
Komplikacijos. Apie 4 proc. vaikų išsivysto glomerulonefritas.
Eiga. Nediagnozuota ir netinkamai gydoma, liga gali trukti savaites ir ilgiau.
Laboratoriniai tyrimai
Tepinėlis. Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų, išsidėsčiusių grandinėlėmis.
Kraujas. Galimi leukocitozė, branduolių poslinkis į kairę.
Bakteriologija. Pasėliuose iš židinių išauga A grupės beta hemolizinis streptokokas. Pravartu nustatyti jautrumą antibiotikams.
Histopatologija. Pūslelė susidariusi po raginiu sluoksniu, jos turinyje yra bakterijų, fibrino, neutrofilų. Epidermyje po pūslele – spongiozė.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir bakteriologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo stafilokokinės impetigos, paprastosios pūslelinės, kontaktinio dermatito, perioralinio dermatito, seborėjinio dermatito.
