Stabligę sukelia Clostridium tetani, į organizmą patenkanti per odos pažeidimus. Tai plačiai paplitusi ir visur sutinkama liga. Keliautojų sergamumas stablige nėra žinomas. Sudėtingas ligos gydymas arklio serumu sukelia įvairių nepageidaujamų reiškinių. 1989 m. Europoje PSO užregistruota daugiau nei 500 stabligės atvejų. Svarbu tai, jog didelė dalis keliautojų neturi apsaugančių antikūnų nuo stabligės.
Epidemiologinės studijos duomenimis, JAV nustatyta, kad 69,7 proc. asmenų, sulaukusių 6 ir daugiau metų, turėjo pakankamą antikūnų kiekį. Antikūnų prieš stabligės sukėlėją lygis krenta nuo 87,7 proc. 6-11 metų amžiaus grupėje iki 27,8 proc. 70 m. ir vyresnių amžiaus grupėje. Vyrai buvo labiau imunizuoti nei moterys (78 proc. prieš 64,4 proc.). Amerikiečiai, tarnavę karinėje tarnyboje, turintys aukštesnį išsilavinimą ir pakankamas pajamas gaunantys asmenys, turėjo aukštesnį apsauginį antikūnų prieš stabligę titrą.
Panašūs duomenys gauti Austrijoje, kur iš 32 vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų 60 proc. neturėjo pakankamo apsauginio antikūnų titro nuo stabligės.
Vakcina nuo stabligės
Vaikų skiepijimo nuo stabligės apimtys ir Europoje, ir kitose išsivysčiusiose šalyse yra didelės. Stabligės vakcina gaminama iš detoksikuoto stabligės toksino.
Pirminė vakcinacija yra trijų injekcijų (imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės). Papildoma vakcinos dozė skiriama suaugusiesiems kas 10 metų.
Gali būti, jog specifinį imunoglobuliną prieš stabligės sukėlėją gali būti sunku rasti tropikų šalyse, todėl prieš kelionę nauja vakcinos injekcija užtikrins greitą apsaugą nuo stabligės.
