Šlapimo susilaikymas (retentio urinae)- prisipildžius šlapimo pūslei ir kilus norui šlapintis, žmogus negali pasišlapinti. Vyresnio amžiaus vyrų šlapimo susilaikymas yra pakankamai dažna sveikatos problema. Vienam iš dešimties vyrų vyresnių kaip 70 metų, per penkerius metus gali atsirasti ūminis šlapimo susilaikymas. Skiriamas ūminis (retentio urinae acuta) ir lėtinis (retentio urinae chronica) šlapimo susilaikymas.
Ūminis šlapimo susilaikymas
Ūminį šlapimo susilaikymą dažniausiai sukelia vidinė pūslės obstrukcija. Staiga pradeda stipriai skaudėti pilvo apačią, apčiuopiama pilna šlapimo pūslė. Ūminė šlapimo susilaikymo forma yra skausminga ir turi būti nedelsiant gydoma.
Ūminio šlapimo susilaikymo priežastys:
Gerybinė priešinės liaukos hiperplazija
Tai yra dažniausia priežastis. Daugelis pacientų prieš susilaikymą turėjo šlapinimosi sutrikimų. Nuo 50 proc. iki 90 proc. vyresnių nei 50 metų vyrų serga šia liga. Simptominė gerybinė priešinės liaukos hiperplazija diagnozuojama, remiantis trimis ligos požymiais: priešinės liaukos padidėjimu, vidine šlapimo pūslės obstrukcija ir apatinių šlapimo takų simptomais.
Priešinės liaukos karcinoma
Tai yra antroji pagal dažnį piktybinė vyrų liga (po plaučių vėžio). Priešinės liaukos vėžio metastazės gana greitai plinta į sritinius limfmazgius, kaulus, ypač stuburo, dubens. Liga iš pradžių gali nesukelti simptomų. Vėliau jie primena gerybinės priešinės liaukos hiperplazijos simptomus (dažniausiai įvairūs šlapinimosi sutrikimai). Vėžiui peraugus priešinės liaukos kapsulę, atsiranda skausmas ir kiti simptomai. Priešinės liaukos vėžį svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, todėl priešinės liaukos tyrimą pirštu reikėtų atlikti visiems vyresniems kaip 50 metų vyrams bent kartą per metus. Diagnozuoti vėžį taip pat padeda priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) nustatymas kraujo serume. PSA norma – iki 4 ng/ml. Jei PSA padidėjęs iki 10 ng/ml, tikėtina, kad gali būti vėžys, jei jo daugiau kaip 10 ng/ml – paprastai vėžys jau yra, jei daugiau kaip 40 ng/ml – yra vėžio metastazių.
Šlaplės susiaurėjimas
Apie šlapimo susilaikymo galimybę visada reikia prisiminti, jei pacientui buvo atliktos šlaplės procedūros.
Vaistai
Anticholinerginiai vaistai, tricikliai antidepresantai (pvz.: imipraminas) gali sutrikdyti šlapimo pūslės neuroraumeninę funkciją, tuo pačiu ir šlapimo pasišalinimą. Didesnės dozės greitai veikiančių diuretikų (pvz., furozemido), vyresniems pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu taip pat neretai gali paskatinti ūminį šlapimo susilaikymą.
Neurologinės būklės
Norint įvertinti šlapimo susilaikymo galimybę, reikia atsižvelgti ar pacientas neserga cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, smegenų insultu, juosmens ir kryžmens dalies herpes roaster.
Kitos priežastys
Nemažai daliai pacientų po radialinės cistektomijos dėl šlapimo pūslės vėžio atvejais gali prasidėti šlapimo susilaikymas. Ūminis šlapimo susilaikymas neretai kyla moterims, ištraukus šlaplės kateterį, po šlapimo pūslės kaklo suspensijos operacijos dėl šlapimo nelaikymo atvejais.
Gausus kraujavimas iš inkstų ar šlapimo pūslės sienelės gali sukelti krešulius, kurie sutrikdys šlapimo pasišalinimą.
Ilgalaikis vidurių užkretėjimas ir išmatų susilaikymas taip pat gali būti ūminio šlapimo susilaikymo priežastis.
Dažna ūminio šlapimo susilaikymo priežastis yra operacija. Narkozei vartojami vaistai po kelių valandų po operacijos gali sukelti šlapimo susilaikymą.
Lėtinis šlapimo susilaikymas
Lėtinis šlapimo susilaikymas būna tada, kai nusilpęs šlapimo pūslės raumuo nepajėgia išstumti šlapimo iš šlapimo pūslės. Atsiranda liekamojo šlapimo, jo nuolat daugėja. Ilgainiui išnyksta ir šlapimo pūslės rauko tonusas, iš perpildytos šlapimo pūslės nuolat laša šlapimas. Lėtinio šlapimo susilaikymo nereikia skubiai gydyti.
Tyrimo planas
Prieš pradedant gydyti, būtina surinkti išsamią paciento ligos anamnezę, sužinoti apie buvusias operacijas, vaistų vartojimą.
Ūminio susilaikymo atvejais galima apčiuopti skausmingą šlapimo pūslę.
Reikia atlikti visų pacientų tiesiosios žarnos tyrimą pirštu ir įvertinti priešinės liaukos dydį, konsistenciją.
Požymiai, parodantys galimą priešinės liaukos piktybėjimą: netolygus priešinės liaukos didėjimas, vietiniai sukietėjimai, mazgeliai.
Laboratoriniai tyrimai:
· Bendras šlapimo tyrimas, jei yra bakterinio užterštumo požymių ar įtariamas infekcinis procesas, daromas šlapimo pasėlis.
· Bendrasis kraujo tyrimas.
· Šlapalas, elektrolitai, kreatinas.
· PSA (vyrams)
Gydymas
Ūminio šlapimo susilaikymo atvejais būtina nedelsiant naudoti kateterį. Jei dėl tam tikrų priežasčių (striktūra, labai padidėjusi priešinė liauka) pro šlaplę kateterio įkišti nepavyksta, būtina atlikti antgaktinę šlapimo pūslės punkciją.
Lėtinis šlapimo susilaikymas. Jei paciento inkstų funkcija yra nepakitusi, nereikia skubiai kateterizuoti. Tačiau jei yra biocheminių inkstų nepakankamumo požymių, kateterizuoti būtina.
Priežastinis gydymas taikomas, atkūrus tekėjimą iš šlapimo pūslės. Šlaplės striktūrai gydyti taikoma šlaplės plastika ir endoskopinė uretrotomija.
Gerybinės priešinės liaukos hiperplazijos pagrindiniai gydymo principai:
1. Paciento stebėjimas, apimantis kasmetį priešinės liaukos tyrimą pirštu ir PSA. Šlapimo srovės stiprumą ir liekamojo šlapimo kiekį reikėtų įvertinti kiekvienos konsultacijos metu.
2. Chirurginis gydymas.
3. Medikamentinis gydymas:
· a-blokatoriais (prazosinu, doksazosinu), jei priešinė liauka maža;
· 5-a reduktazės inhibitoriais (finasteridu), jei priešinė liauka didelė. Prieš skiriant 5-a reduktazės inhibitorių, reikėtų atlikti PSA tyrimą, nes juos vartojant, PSA lygis gali sumažėti iki 50 proc. per metus.
Šarūnas Mačinskas
KMU Šeimos medicinos klinika
