Gudručio vaistinė

Plaučių uždegimas (pneumonija)

Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių.

Faktai

Klinikinė diagnostika daugiausia 2/3 atvejų padeda nustatyti sukėlėjus.

30-60 procentų senyvų žmonių miršta nuo plaučių uždegimo.

Priežastys

Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (bakterijos, rečiau – virusai ir grybeliai), patekę į plaučių alveoles. Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus. Plaučių uždegimo priežastis gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Palankias sąlygas ligai prasidėti sudaro ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (peršalimas ar gripas), lėtinės kvėpavimo takų ligos (lėtinis bronchitas, bronchinė astma), rūkymas, alkoholizmas, žmogaus imuniteto nusilpimas (taip pat ir imunitetą slopinančių vaistų vartojimas), senyvas amžius, kitos ligos (širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas), stresas, badavimas. Skiriama atskira plaučių uždegimo rūšis – hospitalinė pneumonija. Ja ligoninėse dažniau suserga sunkūs ligoniai, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Požymiai

Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, kosulys, skrepliavimas, kartais – atkosėjimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Kartais plaučių uždegimas prasideda netipine forma. Jai būdinga laipsniška ligos pradžia, nesunki eiga, sausas kosulys, galvos ir raumenų skausmas. Sunkaus plaučių uždegimo atveju gali išryškėti kvėpavimo nepakankamumas, organizmo intoksikacijos požymiai (pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas), sutrikti sąmonė.

Eiga

Tinkamai gydant ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta 2-4-ąją parą, po 4-9 dienų nustojama kosėti, kraujo tyrimo rezultatai būna vėl normalūs.

Gydymas

Gydymą skiria gydytojas. Svarbiausi vaistai yra antibiotikai. Tinkamas antibiotikas parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, požymius, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Kai plaučių uždegimas nesunkus, skiriama geriamųjų vaistų, o jei sunkus ar gresia komplikacijos, iš pradžių gali tekti antibiotikų švirkšti į veną (rečiau į raumenis). Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau sunkiam plaučių uždegimui gydyti gali būti skiriama antibiotikų derinių. Esant sunkiai ligonio būklei, abipusiam plaučių uždegimui, kitoms sunkioms ligoms, gresiant komplikacijoms, reikia gydyti ligoninėje. Dažniausiai skiriama penicilino, cefalosporinų, makrolidų grupės ar kitų antibiotikų.

Be antibiotikų gali būti skiriama atsikosėjimą lengvinančių (acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas), temperatūrą mažinančių (paracetamolis) vaistų, vaistų nuo skausmo ir uždegimo (ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kt.). Ligoninėje gydomiems ligoniams gali prireikti deguonies ar lašinės infuzijos.

Labai svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodo gydytojas.

Gydymo pabaigoje paprastai atliekama kontrolinė rentgeno nuotrauka ir kraujo tyrimas.

Komplikacijos

Jei nepradedama laiku ir tinkamai gydyti, plaučių uždegimas gali komplikuotis. Plaučių uždegimas gali komplikuotis ūminiu kvėpavimo nepakankamumu (ligonis pradeda dažniau kvėpuoti, pamėlsta, kraujyje sumažėja deguonies). Gali išsivystyti sepsis – ligos sukėlėjas patenka į kraują, o su krauju į kitus organus, kuriuos pažeidžia. Netinkamai gydomas plaučių uždegimas gali sukelti plaučių pūlinį. Dažna komplikacija yra pleuritas – tai pleuros (plautį dengiančio lapelio) uždegimas. Jo metu pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio. Rečiau plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu.

Patarimai

Sergant plaučių uždegimu svarbu gerti daug skysčių, visaverčiai maitintis.

Profilaktika

Norint išvengti plaučių uždegimo reikia vengti peršalimo, taip pat ir to, kas skatina ligą vystytis (pvz., rūkymo). Tiems, kam gresia didesnė tikimybė susirgti, reikėtų skiepytis nuo gripo. Dažnai sergantiems vaikams gali būti skiriami imuniteto stimuliatoriai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Ar būtina gerti antibiotikų?

Antibiotikoterapija – vienas svarbiausių pneumonijos gydymo komponentų.

Kada reikia daryti bronchoskopiją?

Bronchoskopija indikuotina ligoniams, kurie yra imunodeficitinės būklės, kai pneumonijos eiga iš karto yra sunki ir ligonis hospitalizuojamas intensyvios terapijos skyriuje.

Kokia pneumonija vadinama hospitaline?

Hospitaline vadinama pneumonija, kuria susergama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo hospitalizavimo.