Gudručio vaistinė

Peties sąnario skausmai

Jeigu jums darosi sunku pasiekti savo pakaušį, ką nors dirbti iškėlus ranką aukštyn arba atmesti ranką atgal velkantis švarką, o gulantis vakare miegoti visai ne tas pats, kurį petį prigulti, siūlau šį straipsnį būtinai skaityti toliau.   Peties sąnarys yra ypatingas tuo, kad jį sudaro visai maža sąnario duobutė, į kurią įsistato didelį sferinį paviršių turinti žastikaulio galva. Būtent todėl šis sąnarys išsiskiria iš kitų tuo, jog jame galimi labai įvairūs didelės amplitudės judesiai. Šio sąnario stabilumą užtikrina gausi raiščių sistema bei raumenų sausgyslės. Užtikrina tol, kol sistema nesusidėvi.

Susidėvėjimą lemia ne tik fiziniai krūviai, tenkantys šiam sąnariui, bet bendra organizmo būklė, prasidėję senėjimo procesai, įvairios medžiagų apykaitos problemos ir anaiptol ne paskutinę vietą tarp priežasčių užimančios sąnario traumos. Dėl jų sąnarį supančios struktūros praranda elastingumą, tamprumą (o tai visų pirma sumažina sąnario galimybę judėti), pradeda įtrūkinėti, kol galop visai susidėvi, suplyšta.

Organizmas bando jas „sulopyti” druskų sankaupomis, bet sankaupos dar labiau sutrikdo judesių amplitudę. Galop pradeda nusidėvėti ir sąnario kremzlės. Dingsta sąnario laisvumas, ir žmogus pradeda jausti sustingimą, ypač rytais, arba šiaip po ilgesnio pabuvimo ramybėje.   Kol procesas pažengęs netoli, pamankštinęs petį žmogus dar gali dirbti ir tąja ranka, tačiau, procesui progresuojant, skausmai beveik nebepraeina, o darosi vis atkaklesni, ima varginti ir naktį. Žmogus nebegali gulėti ant to peties, sunkiai suranda patogią padėtį miegui. Neretai tenka atsibusti ir naktį, ieškoti kitos padėties arba atsikėlus ranką mankštinti bei gerti nuskausminamuosius vaistus.

Gydymo rezultatus didžiąja dalimi lemia du pagrindiniai faktoriai: pirmas – sąnario ir aplinkinių audinių pakenkimo laipsnis ir antras – kaip uoliai pacientas vykdo gydytojo nurodymus. Problema yra ta, kad neretai vienas iš pagrindinių gydymo elementų yra su nuskausminamosioms bei fizioterapinėmis procedūromis derinama mankšta ir masažai. Jie neleidžia sąnariui stingti toliau bei neretai gana sėkmingai (derinant kartu su kai kuriais medikamentais bei maisto papildais) atkuria prarastą audinių elastingumą bei gerina kraujotaką sąnaryje, o kartu – ir sąnario mitybą.

Deja, požiūris į mankštas daugelio žmonių sąmonėje iki šiol išlieka nepakankamai pozityvus – pradėję naudoti nuskausminamuosius vaistus ir gavę greitą ir neabejotiną pagerėjimą, neretas numoja ranka į tolesnį mankštinimą, neretai savarankiškai padidina vaistų dozę ir atvyksta pas gydytoją vėl, kai šie vaistai jau nebepadeda. Tada neretai nebepadeda joks gydymas, išskyrus chirurginę sąnario rekonstrukciją, kurios sėkmė taip pat didele dalimi priklauso nuo sąnario pakenkimo pobūdžio ir laipsnio.

Todėl norėčiau nuoširdžiai paraginti ateiti pas gydytoją nelaukiant, kol atsiras atkaklūs naktiniai skausmai ar sąnarys visai sustings. Taip pat reikia rimtai pažiūrėti į tokį „nerimtą” gydymą, kaip mankštos, bei visą kompleksą reabilitacinių procedūrų, kurios paprastai skiriamos po peties sąnario traumų. Be to, praleidžiant darbo dieną prie kompiuterių ar „popierių” ant rašomojo stalo, būtina prisiminti, kad pagrindinė sveikų sąnarių išsaugojimo sąlyga yra judėjimas. Todėl bendro pobūdžio mankštos, profilaktiniai masažai, plaukymas, pirtys ir panašūs dalykai, aktyvinantys medžiagų apykaitą, rekomenduotini visiems, o ypač tiems, kurie dirba fiziškai pernelyg ramų darbą.

Autorius: Jonas Račkauskas, gydytojas ortopedas