Distrofinės pūslinės epidermolizės
Distrofinės pūslinės epidermolizės, DPE (epidermolysis bullosa dysthrophica) – tai vienos autosominiu dominantiniu, kitos autosominiu recesyviniu būdu paveldimos pūslinės epidermolizės, pasižyminčios randėjimu Skiriama: – Dominantinė DPE (Cockayne-Turaine) – Recesyvinė DPE (Hallopeau-Siemens) – Atvirkštinė recesyvinė DPE (Gedde-Dahl)
Jungties pūslinė epidermolizė
Letali (Herlitzo) izė (epidermolysis bullosa letalis) pūslinė epidermolizė– tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima odos liga, dažniausiai esanti mirtina. Kartais vaikai išgyvena iki paauglystės (subletali, Pearson). Klinika. Pūslė esti gimstant ar atsiranda ką tik gimus. Didelių erozijų susidaro aplink natūralias angas, ant blauzdų nuo menkiausios traumos, vien perbraukus odą, ir savaime. Pūslių skersmuo – 10-20-30 mm […]
Barto sindromas
Barto sindromas (Syndroma Bart) – tai herpinė paprastoji pūslinė epidermolizė, distrofiški nagai ir įgimta lokali odos aplazija. Klinika. Pūslių ir pūslelių atsiranda nuo gimimo. Pūslės ir pūslelės pilnos skaidraus ar su kraujo priemaiša skysčio. Gyjant randų ir milijų nelieka, bet ilgainiui gali išsivystyti paviršinė odos atrofija, atsirasti pigmentinių dėmių. Lokalizacija. Dažniausiai beria labiausiai užgaunamas vietas: […]
Herpinė paprastoji pūslinė epidermolizė
Herpinė paprastoji pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa simplex herpetiformis) – tai grupėmis pūslelių ar pūslių pasireiškianti pūslinė epidermolizė. Klinika. Būdinga grupės pūslelių ir pūslių, pilnų skaidraus ar su kraujo priemaiša skysčio, joms sutrukus susidaro skausmingų erozijų, šašų, sugijus randų ir milijų nelieka. Nuolat kartojantis, ilgainiui atsiranda paviršinė odos atrofija. Delnai ir padai apragėja. Lokalizacija. Labiausiai beria […]
Išplitusi paprastoji pūslinė epidermolizė
Išplitusi paprastoji pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa simplex generalisata) – tai paveldima išplitusi pūslinė liga, kai pūslių atsiranda gimus, vos užgavus ir net spontaniškai. Klinika. Pirmų pūslių atsiranda ką tik gimus, kur kūdikis suimamas, vėliau jos išplinta visur. Pūslės didelės, pilnos skaidraus, kartais su kraujo priemaiša skysčio. Jų skersmuo – 5-50 mm. Nuo šilumos pūslių padaugėja. […]
Lokali paprastoji pūslinė epidermolizė
Lokali paprastoji pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa simplex localisata) – tai nuolat recidyvuojanti, dažniausiai ant pėdų ir plaštakų) pūslinė liga. Klinika. Pūslių atsiranda vaikui vos pradėjus vaikščioti ar šliaužioti, ypač šiltu metų laiku. Iš pradžių oda parausta, vėliau atsiranda pūslių, pilnų skaidraus arba su kraujo priemaiša skysčio. Joms sutrukus susidaro erozijų ir šašų. Pūslėms sugijus randų […]
Paprastosios pūslinės epidermolizės
Paprastosios pūslinės epidermolizės, PPE (epidermolysis bullosa simplex) – tai grupė paveldimų pūslinių ligų, kai pūslių susidaro epidermyje vos užgavus. Etiologija ir patogenezė. Paprastosios pūslinės epidermolizės paveldimos autosominiu dominantiniu būdu. Paveldimas epidermio struktūrų nenormalumas. Vos užgavus ir paveikus šilumai suaktyvėja fermentų veikla, todėl epidermyje atsiranda pūslių. Skiriama: – Lokali PPE (Weber-Cockayne) – Išplitusi PPE (Koebner) – […]
Paveldimos pūslinės epidermolizės
Paveldimos pūslinės epidermolizės, PE (epidermolysis bullosa hereditaria) – tai grupė paveldimų pūslinių ligų, kai pūslių dažniausiai atsiranda vos užgavus, rečiau – spontaniškai. Pagal tai, kur susidaro pūslių, skiriamos trys šių ligų grupės: – Paprastosios (epiderminės) PE – Jungties (jungties) PE – Distrofinės (derminės) PE
Onichogripozė
Onichogripozė (onychogryposis) – tai nagų deformacija, panaši j paukščio nagą
Toksinė onicholizė ir dischromija
Toksinė onicholizė ir dischromija (dyschromia onycholysis toxica) – tai vieno ar kelių nagų guolių nusidažymas rudai juoda spalva, galintis būti nulemtas žaliamėlės pseudomonos ar pelėsių, besidauginančių po nagu
Savaiminė trachionichija
Savaiminė trachionichija (trachionychia idiopatica) – tai be aiškios priežasties sutrikęs nago augimas, sukeliantis nago plokštelės nelygumus ir dischromija
Vidurinioji kanalo formos onichodistrofija
Vidurinioji kanalo formos onichodistrofija (onychodystrophia canaliformis mediana) – tai nuolatinio įpročio traumuoti vieno, kelių ar visų nagų plokšteles rezultatas, tada atsiranda grubios skersinės nago plokštelės įdubos, vidurinio dischromija
Koilonichija
Koilonichija (koilonychia) – tai paveldima arba su geležies deficitine mažakraujyste susijusi šaukštelio pavidalo, plona, trapi nago plokštelė
Odos kandidamikozė
Odos kandidamikozė (candidamycosis cutanea) – tai paviršinis natūralių kūno raukšlių, tarpupirščių, rečiau išplitęs visur balkšvagrybių sukeltas odos pažeidimas. Skiriama: • Kandidamikozinis iššutimas • Kandidamikozinė tarpupirščių erozija • Kandidamikozinis folikulitas • Apynagės ir nago kandidamikozė • Vystyklų dermatitas Kandidamikozinis iššutimas (intertrigo candidamycetica) – tai balkšvagrybių sukeltas, natūralių kūno raukšlių, susiliečiančių paviršių pažeidimas, panašus į iššutimą. Erozijos […]
Gleivinių kandidamikozė
Gleivinių kandidamikozė, GK (candidamycosis mucosae) – tai balkšvagrybių sukeltas burnos gleivinės, žiočių ar lyties organų gleivinių pažeidimas. Esti ūminė ir lėtinė. Burnos gleivinės kandidamikozė skirstoma taip: eriteminė (atrofinė) pseudomembraninė hiperplazinė (leukoplakinė) kampinis kandidamikozinis cheilitas Lyties organų gleivinių kandidamikozė skirstoma taip: vulvos (vulvitis candidamycetica) apyvarpės ar varpos galvutės (balanoposthitis seu balanitis candidamycetica) Eriteminė (atrofinė) kandidamikozė (c. […]
Kandidamikozė
Kandidamikozė, K (candidamycosis, sin. candidosis, candidiasis), – tai paviršinis mieliagrybių sukeltas gleivinių, odos ir nagų pažeidimas, kartais paveikiantis nervų sistemą ir vidaus organus. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji. Moterys ir vyrai vienodai dažnai Etiologija. Dažniausiai sukelia Candida (C) genties grybeliai: C. albicans, rečiau C.parapsiliosis, C. tropicalis, C. glabrata, C. krusei. Neretai balkšvagrybiai, nesukeldami klinikinių simptomų, […]
Onichomikozė, O (onychomycosis)
Onichomikozė, O (onychomycosis) – tai lėtinė, pamažu plintanti užkrečiama, dermatofitų, mieliagrybių ar pelėsių sukelta nagų grybelinė liga. Skiriama: Distalinė Lateralinė Proksimalinė panaginė Paviršinė baltoji Totali distrofinė Epidemiologija. Serga suaugusieji, dažniau -vyrai. Suserga apie 2 proc. visų žmonių. Etiologija. Dermatofitai, mieliagrybiai, pelėsiai. Klinika. Iš pradžių nagas praranda blizgesį, paskui distaliniame gale ar lateraliniame krašte pasireiškia gelsvos […]
Pėdų ir blauzdų grybelinė liga
Pėdų ir blauzdų grybelinė liga (tinea pedis et cruris) – tai grybelių sukeltas lėtinis pėdų, kojų tarpupirščių ir blauzdų pažeidimas. Epidemiologija. Serga apie 8 proc. jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių. Etiologija. Sukelia: Trichophyton rubrum, mentagrophites, Epidermophyton floccosum. Prisideda drėgmė, šiluma. Klinika. Pirmiausiai ir dažniausiai pažeidžiami tarpupirščiai. Jų oda išmirkusi, gali atsirasti pūslelių, erozijų, įtrūkimų, niežėti. […]
Kirkšnių ir kūno grybelinė liga
Kirkšnių ir kūno grybelinė liga (tinea inquinalis et corporis) – tai dermatofitų sukeltas poūmis ar lėtinis kirkšnių, šlaunų, gaktos, sėdmenų odos uždegimas. Epidemiologija. Serga suaugusieji. Etiologija. Dermatofitai: Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophites, var. interdigitalis, Epidermophyton floccosum. Klinika. Pažeista oda paraudusi ar rudai raudona, paburkusi, šlapiuoja arba pleiskanoja, yra aiškiai atsiribojusi nuo sveikos odos. Židinio pakraščiuose (2-3 […]
Mikrosporija (microsporia)
Mikrosporija (microsporia) – tai mikrosporų sukeltas plaukuotosios galvos dalies ir plikosios odos pažeidimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai. Infekcijos šaltinis – šunys, katės, rečiau -žmogus. Etiologija. Sukelia Microsporum canis, Microsporum audouini. Klinika. Dažniausiai būna vienas ar keli netaisyklingos formos, pasidengę pilkšvai baltomis pleiskanomis, nuo vieno iki kelių centimetrų skersmens, truputį infiltruoti be plaukų židiniai. Pleiskanos išsidėsčiusios […]
Favusas (favus)
Favusas (favus) – tai užkrečiama antropofilinė grybelinė liga, pažeidžianti galvą ir plaukus, plikąją odą ir nagus. Skiriama: Galvos plaukuotosios dalies favusas (Favus capillitii) Lygiosio odos favusas (Favus cutis glabrae) Nagų favusas (Onychomycosis favosa) Epidemiologija. Užsikrečia žmogus nuo žmogaus ir nuo užkrėstų daiktų. Etiologija. Sukėlėjas – T. schoenleini. Klinika. Iš pradžių aplink plauką, plauko maišelio žiotyse […]
Trichofitija (trichophytia)
Trichofitija (trichophytia) – tai grybelių sukelta galvos plaukuotosios dalies ir plaukų liga. Skiriama: Gilioji trichofitija Paviršinė trichofitija Gilioji trichofitija (trichophytia profunda, sin. Kerion Celsi) – tai užkrečiama barzdos, ūsų, galvos plaukų maišelių uždegiminė zoofilinių grybelių sukelta liga. Epidemiologija. Užsikrečiama nuo stambiųjų raguočių, ypač veršelių. Serga abiejų lyčių asmenys, vaikai ir suaugusieji, dažniau vyrai. Etiologija. Sukėlėjas […]
Barzdos ir galvos grybelinė liga
Barzdos ir galvos grybelinė liga (tinea barbae, sin. trichophytia profunda, kerion Celsi, tinea capitis) – tai dermatofitų sukeltas barzdos ar ūsų, galvos plaukų ir plauko maišelio pažeidimas. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugieji. Etiologija. Sukelia dviejų tipų grybeliai: endotrix (T. violaceum, T. tonsurans, T. schoenleini) ectotrix (Microsporum canis,T. mentagrophytes var.mentagrophytes, T. verrucosum)
Veido grybelinė liga
Veido grybelinė liga (tinea faciei) – tai grybelių sukeltas užkrečiamas veido lygiosios odos pažeidimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Trichophyton, T.:T. violaceum, T. mentagrophytes, T. rubrum, Microsporum audouinii, Microsporum canis. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudona dėmelė ar plokštelė ir ji pamažu didėja, pleiskanoja. Būna apvali, ovali ir netaisyklingos formos. Vėliau centre uždegimas sumažėja, blykšta, įdumba, […]