Agatas

Osteoporozė

Osteoporozė – klastinga liga, vadinama tyliąja epidemija, turinti savo diagnostiką, gydymo principus ir profilaktiką. Pagrindinis jos gydymo tikslas – apsaugoti nuo lūžių. Tai galima padaryti veikiant kaulų mineralinį tankį ir kaulo struktūrą bei mažinant riziką griūti. Visuomenėje senstančių žmonių vis daugėja, taigi ir sergančių žmonių bus vis daugiau.

Osteoporozė yra tokia liga, kuomet sumažėja kaulų mineralų tankis (KMT) ir jų kokybė. Ji skatina skeleto kaulų silpnėjimą ir padidėjusią kaulų lūžių riziką, ypatingai stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ir peties. Osteoporozė ir su ja susiję kaulų lūžiai yra svarbi sergamumo ir mirštamumo priežastis.

Organizmui augant kaulų masė didėja ir apie 30 gyvenimo metus yra didžiausia. Vėliau ji pradeda mažėti – kaulai retėja. Šis procesas yra visuotinis – kaulai retėja visiems. Kaulų retėjimas neturi simptomų ir yra neskausmingas. Kaulų masė ypatingai greitai pradeda retėti moterims po menopauzės. Pagrindinė moterų kaulų retėjimo priežastis yra estrogenų sumažėjimas po menopauzės. Apytikriai 15% moterų, kurioms iškart po menopauzės matuojamas kaulų tankis, randama osteoporozė.

Kaulų lūžumą lemia daugumas faktorių. Svarbiausias veiksnys, dėl kurio kaulai lūžta, yra sumažėjusi kaulų masė. Be to nustatyta ir kitų lūžių rizikos veiksnių, kurie skirstomi į neišvengiamuosius ir į tuos, kurių galima išvengti arba juos sušvelninti.
Neišvengiami veiksniai: po 40 m. patirtas osteoporozinis kaulų lūžis, osteoporozinis lūžis pirmosios eilės giminėms, baltoji rasė, vyresnis amžius, moteriškoji lytis, demencija, prasta sveikata. Veiksniai, kurių galima išvengti: rūkymas, maža kūno masė, estrogenų stoka (ankstyva menopauzė), mažas kalcio suvartojimas, piktnaud-iavimas alkoholiu, blogas regėjimas, polinkis griūti, nepakankamas fizinis aktyvumas.

Osteoporozės  diagnozei patvirtinti ir lūžių rizikai įvertinti būtina atlikti osteodensitometriją – nustatyti KMT  ir palyginti ją su jaunų sveikų žmonių vidutiniu KMT.

Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojami diagnostiniai osteoporozės kriterijai:
Normali kaulų masė – T lygmuo tarp +1 ir -1
Osteopenija – T lygmuo tarp -1 it -2,5
Osteoporozė – T lygmuo mažesnis nei -2,5
Sunki osteoporozė – T lygmuo mažesnis nei -2,5 ir yra įvykęs vienas ar daugiau lūžių

Kaulų mineralų tankio tyrimą patartina atlikti visoms moterims vyresnėms nei 65 m. amžiaus ir iki 65 m. amžiaus, jei yra dar nors vienas, be menopauzės, lūžių rizikos veiksnių, taip pat moterims, ilgą laiką vartojusioms pakaitinę hormonų terapiją, gliukokortikosteroidus.

Asmenims, kuriems nustatyta sumažėjusi kaulų masė, yra reikalingas gyvenimo būdo ir su juo susijusių rizikos veiksnių keitimas bei gydymas vaistais.  Pagrindiniai registruoti vaistai nuo osteoporozės lėtina kaulo rezorbciją, todėl vadinami rezorbciją slopinančiais vaistais. Jie didina KMT ir mažina lūžių riziką. Bisfosfonatų grupei priklausantys vaistai plačiai ir sėkmingai vartojami visame pasaulyje moterų po menopauzės osteoporozei gydyti. Šiuo metu yra bisfosfonatų, geriamų kasdien, kartą per savaitę ir kartą per mėnesį, taip pat nesenai registruotos injekcijos į veną kartą per ketvirtį. Svarbu yra tai, kad vartojant vaistus retesniais režimais, lūžių rizikos mažinamasis poveikis išlieka, o vartoti juos yra patogiau. Osteoporozės gydymas trunka ilgai, todėl svarbu pasirinkti patogiausią ir priimtiniausią gydymo režimą.