Nutukimas

Kas yra nutukimas?

Nutukimas yra lėtinė, dažniausiai progresuojanti ir recidyvuojanti liga, kuriai būdingas per didelis kūno svoris dėl perteklinio riebalinio audinio kaupimosi, kuris turi neigiamos įtakos sveikatai: medžiagų apykaitai, psichinei būsenai ir judėjimo sistemai.

Kokie yra nutukimo rizikos veiksniai?

Biologiniai veiksniai:

• Vyresnis amžius
• Moteriška lytis
• Afroamerikiečių rasė
• Medikamentai turintys įtakos kūno svoriui
• Gretutinės ligos (kai ↓judrumas, ↓medžiagų apykaita)Elgesio veiksniai:
• Sveikatai nepalanki mityba
• Mažas fizinis aktyvumas
• Psichologiniai veiksniai ir sutrikimai (nerimas, lėtinis stresas, depresija)
• Trumpa miego trukmė
• Metimas rūkyti
• Pakitusi žarnyno mikroflora

Genetiniai veiksniai:

• Epigenetiniai pokyčiai
• Genų mutacijos
• Genų polimorfizmas

Sociodemografiniai veiksniai:

• Žemas socioekonominis statusas
• Blogas maisto prieinamumas
• Žemas išsilavinimas
• Šeiminė padėtis
• Toksinai/„obesogenai“ (pvz.: teršalai, endokrininę sistemą veikiantys cheminiai priedai)

Kokios gali būti nutukimo komplikacijos?

Nutukimas sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines pasekmes. Dėl riebalinės masės pertekliaus gali kilti arterinė hipertenzija, sąnarių skausmai, didėja rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Nutukimas gali sukelti daugybę komplikacijų – nuo metabolinių sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, sąnarių skausmų ir net psichologinių pasekmių, – teigia gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, sergantys nutukimu, dažnai patiria psichologinių sutrikimus, jiems būdingos depresinės nuotaikos ir žema savivertė. Tai gali paveikti ir jų akademinius pasiekimus – neretai pastebima, kad vaikų, turinčių nutukimą, žinios vertinamos prasčiau nei jų normalios kūno masės bendraamžių. Didesnė kūno masė tampa ne tik fizine, bet ir socialine kliūtimi, dėl kurios vaikai gali jaustis atstumti, vengti aktyvaus gyvenimo būdo ir prarasti motyvaciją siekti geresnių rezultatų.“ Nutukimo gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja daugelio organizmo sistemų sureguliavimo. Net jei šiuo metu nėra metabolinių pokyčių, jie gali atsirasti bet kada, todėl būtina imtis priemonių nutukimo komplikacijoms užkirsti kelią.

Nutukimas glaudžiai siejamas su maitinimosi įpročiais, todėl labai svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia tinkamą maisto pasirinkimą. Žmogaus organizmas priklauso nuo to, ką ir kaip valgome, todėl netinkama maitinimasis gali sutrikdyti organizmo balansą ir sukelti riebalų kaupimąsi.

„Dažna vaikų ir paauglių maitinimosi klaida – perdirbto maisto ir saldintų gėrimų vartojimas. Juose gausu pridėtinio cukraus ir riebalų, tačiau trūksta būtinų vitaminų ir mineralų, kurių trūkumas organizme lemia biocheminių reakcijų sutrikimus. Dėl to žmogus jaučiasi apsunkęs, mažėja noras judėti, o mažesnis fizinis aktyvumas tik dar labiau skatina kūno masės didėjimą,“

Psichologinės

Depresija, prasta savivertė, prasta gyvenimo kokybė, valgymo sutrikimai

Urologinės/ginek.

PKS, nevaisingumas menstruaciniai sutrikimai, šlapimo nelaikymas, žemas testosteronas

Dermatologinės

Veninė stazė, celiulitas

Neurologinės

Intrakranialinė hipertenzija, insultas, demencija

Virškinimo

Kepenų suriebėjimas, tulžies pūslės ligos, GERL, išvaržos

Plaučių

Hipoventiliacijos sindromas, apnėja, astma, plaučių hipertenzija, dispnėja

Širdies, kraujagyslių

Aterosklerozė, hipertenzija, dislipidemija, ŠN

Vėžys

Stemplės, skrandžio, stor. žarnos, kepenų, tulžies p., kasos, krūties, šlapimo pūslės, kiaušidžių, inkstų, meningioma

Raumenų, kaulų

Nugaros skausmas, osteoartritas, apribotas judėjimas

Metabolinės

CD, podagra, atsparumas insulinui, metabolinis sindromas

Nuo ko priklauso valgymo įpročiai, fizinis aktyvumas?

Valgymo įpročiai veikiami visų pojūčių (skonio, kvapo, vaizdo, garso ir jausmo, maisto tekstūros, konsistencijos) bei nulemti:

• genetinio polinkio (alkio- sotumo lygmuo, užprogramuotas kūno svoris, atsparumas didinti / mažinti svorį);
• streso, pavargimo lygmens;
• valgymo įpročių, tradicijų šeimoje, tautoje;
• aplinkos ir aplinkybių;

Fizinis aktyvumas priklauso nuo raumenų, skeleto, psichinės, širdies kvėpavimo sistemos būklės ir veikiami nuovargio, aplinkos, tradicijų, papročių, genetinio polinkio.

Kaip koduojame antsvorį ir nutukimą medicinėje dokumentacijoje?

E65 Lokalizuotas nutukimas

0. E66.0  Nutukimas dėl kalorijų pertekliaus
1. E66.1  Vaistų sukeltas nutukimas
2. E66.2  Didelio laipsnio nutukimas su alveolių hipoventiliacija
3. E66.3  Antsvoris*

8. E66.8  Patologinis nutukimas
9. E66.9  Nutukimas, nepatikslintas

*Šiuo metu Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) apraše kodas nėra įtrauktas.

Kokie yra antsvorio / nutukimo laipsniai?

Antsvoris 25-29,9 kg/m2
I laipsnio nutukimas 30,0-34,9 kg/m2
II laipsnio nutukimas35,0-39,9 kg/m2
III laipsnio nutukimas ≥ 40 kg/m2

Kokios yra mitybos rekomendacijos?

• Valgyti pakankamai daržovių ir ankštinių augalų (žirnių, pupelių, lęšių, avinžirnių, sojų), vaisių ir uogų – ne mažiau kaip 400-500 g arba 5 porcijas per dieną, iš kurių – apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 200 g vaisių arba uogų. Reguliariai valgyti viso grūdo grūdų ir kruopų (grikių, avižų, perlinių arba miežių, kviečių, rugių viso grūdo kruopų, skaldytų kruopų arba šių kruopų viso grūdo dribsnių, taip pat rudųjų, laukinių, juodųjų, raudonojų ryžių, bolivinių balandų kruopų bei įvairių riešutų ir sėklų);
• Kontroliuoti visų riebalų suvartojimą – ne daugiau kaip 30 % paros energijos ir didžiąją dalį sočiųjų riebalų rūgščių esančių riebioje mėsoje, įprastame ir lydytame (ghi) svieste, kokosų ir palmių aliejuose, taukuose, riebiuose pieno produktuose, pvz. grietinėje, grietinėlėje, sūriuose) keisti nesočiaisiais riebalais – jų gausu jūrinėje žuvyje, avokaduose, riešutuose, įvairiuose aliejuose, pvz. alyvuogių, rapsų, linų sėmenų, saulėgrąžų ir kt.;
• Sumažinti suvartojamos druskos kiekį, vartojant jos mažiau nei 5 g (atitinka apie vieną arbatinį šaukštelį) per dieną, įskaitant druską, esančią maisto produktuose: duonoje, perdirbtuose, vytintuose, konservuotuose maisto produktuose, padažuose, greito vartojimo maisto produktuose bei naudojamą stalo joduotą druską;
• Rinktis pieną ir pieno produktus (kefyrą, rūgpienį, jogurtą, sūrį), kuriuose yra mažesnis riebalų bei druskos kiekis ir nėra pridėtinio cukraus;
• Rinktis maistą, kuriame yra mažas pridėtinio cukraus kiekis (cukrus turėtų sudaryti mažiau nei 10 % visos suvartojamos paros energijos, idealiu atveju – mažiau nei 5 %).
• Per parą išgerti bent 1,5-2 l vandens ar nesaldintos arbatos [27].

Kokie būdai palengvina teisingą maisto produktų pasirinkimą?

Skatinant sveikai maitintis, siūloma vadovautis „Lėkštės“ modelio principais:

• pusė lėkštės turėtų būti užpildyta įvairios spalvos daržovėmis ir vaisiais (mažinant svorį pirmenybė teikiama šviežioms, mažiau krakmolingoms daržovėms, pvz. įvairioms salotoms, kopūstams, špinatams, šparagams, brokoliams, salierams, agurkams, pomidorams, paprikoms ir pan.bei uogoms);
• ketvirtadalis lėkštės turėtų būti užpildyta baltyminiais produktais (paukštiena, jūrinė žuvis, liesa raudona mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos), mėsa turėtų atitikti delno dydį (neįskaitant pirštų);
• ketvirtadalį lėkštės turėtų sudaryti viso grūdo kruopos ir grūdai (grikių, avižų, perlinių arba miežių, kviečių, rugių viso grūdo kruopos, rudųjų, laukinių, juodųjų, raudonųjų ryžių, bolivinių balandų kruopos) ar krakmolingos daržovės (bulvės, saldžiosios bulvės, ankštinės daržovės)

Mitybos klaidos

Dažna klaida – nepakankamas maistinių medžiagų balansas. Jei racionas per daug ribojamas, organizmas ima tarsi taupyti maistines atsargas, medžiagų apykaita sulėtėja. Kita problema – per didelis perdirbto maisto vartojimas, kuris ne tik skatina nutukimą, bet ir blogina bendrą savijautą.

„Sveikatai palankus maitinimasis– tai įvairus, subalansuotas maistas, kuriame gausu vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų. Jis ne tik padeda palaikyti tinkamą kūno masę, bet ir užtikrina gerą savijautą bei organizmo funkcijas, – aiškina gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Tačiau svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip valgome. Dėmesingas valgymas – tai gebėjimas sutelkti dėmesį į maistą, valgyti lėtai, be pašalinių dirgiklių, tokių kaip ekranai, gerai sukramtyti maistą ir pajusti sotumo jausmą.“

Šeimos vaidmuo formuojant tinkamus maitinimosi įpročius

„Šeimos įpročiai ir maisto pasirinkimai daro didžiulę įtaką vaikų sveikatai. Jei namuose dominuoja sveikatai palankūs produktai ir reguliari mityba, vaikai perima šiuos įpročius ir rečiau susiduria su nutukimu, – sako gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Jei namuose dominuoja perdirbtas maistas, nereguliarus valgymas ir mažas fizinis aktyvumas, vaikai perima šiuos įpročius. Valgymas kartu, tinkamų produktų pasirinkimas ir reguliarus maisto ruošimas gali padėti užkirsti kelią nutukimui. Svarbu, kad tėvai patys rodytų gerą pavyzdį, skatintų aktyvų gyvenimo būdą ir tinkamą požiūrį į maistą.“

Kartais pernelyg paprastai ir neadekvačiai vertiname mitybos reikšmę. Pakeisti gyvenseną suaugusiems arba ugdyti įpročius vaikystėje – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų ir žinių: „Į kitas lėtines ligas, kitaip nei į nutukimą, žiūrime daug rimčiau. Nutukimas nėra tiesiog apsileidimo požymis – tai rimta sveikatos būklė, kuri reikalauja gydymo ir tinkamo visuomenės požiūrio“.