Penkios meningokokų serogrupės (A,B,C,Y ir W135) sukelia meningokokinę infekciją. Meningokokai sveikų nešiotojų, kartais pacientų, sergančių faringitu, meningitu ar septicemija perduodami oro lašeliniu būdu. Meningokokinis meningitas yra kosmopolitinė liga, bet epidemijos reguliariai išryškėja Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Protrūkių metu gali siekti net 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Epidemijoms būdingas sezoniškumas, ypač pietų Sahel savanoje, kuomet infekcijos protrūkis būna „sausuoju periodu” ir plinta iš rytų į vakarus. Lokalios, regioninės bei vietinės epidemijos taip pat būdingos šiai infekcijai. Infekcijos įtaka keliautojams galutinai nežinoma. Nustatyti pavieniai atvejai, kuomet asmuo lankėsi tokiose endeminėse srityse šalyse, kaip Nepalas. Infekcijos protrūkiai dažni tarp piligrimų, keliaujančių į Saudo Arabiją. 2000 m. užregistruotas 51 susirgimo atvejis ir 8 mirtys, 2002 m. susirgo 33 žmonės, iš kurių mirė 9. Piligrimams siūloma skiepytis keturvalente vakcina (prieš A, C, Y, W135 serogrupes).
Vakcina nuo meningokokinės infekcijos
Meningokokine infekcija galima  užsikrėsti artimo kontakto metu su infekuotu asmeniu endeminėse zonose ar  regionuose, kur yra epidemija. Epidemijos galimos bet kurioje šalyje, bet  dažniausiai jo būdingos tropikų šalims, Subsacharinei Afrikai.
Sukurta  įvairių vakcinų. Dvivalentės (A, C) polisacharidų vakcinos vartojamos jau 20  metų. Meningokokinė A ir C vakcinos yra pagamintos iš A ir C meningokokų  polisacharidų, gautų iš Neisseria meningitidis. Į keturvalentės (A, C, Y, W135)  vakcinos sudėtį įeina dar dviejų papildomų serotipų polisacharidai. Švirkščiama  į paodį ar į raumenis, papildoma dozė skiriama po 3-5 metų. Vakcina gerai  toleruojama, aukšto imunogeniškumo, pakankamas antikūnų kiekis 90 proc. ir  daugiau pacientų. 
Visgi šios vakcinos užtikrina trumpalaikę apsaugą, jos yra  neefektyvios iki 2 metų amžiaus, papildomai vakcinuojant susidaro mažesnis  imunitetas nei po pirmosios dozės. 
Sukūrus meningokokinę C grupės konjuguotą  vakciną, iškilo klausymas, kurią vakciną skirti asmenims, priklausantiems  rizikos grupei. Konjuguotos vakcinos yra pranašesnės už polisacharidines. Jos  sukelia didesnę prieškapsulinių ir baktericidinių antikūnų gamybą, nuo T  ląstelių priklausomą informacijos saugojimą. Atsakas pakartotinei vakcinos dozei  nesumažėja. Kai kurie autoriai siūlo pirma skirti konjuguotos vakcinos dozę, o  po 1 mėnesio – nekonjuguotos polisacharidinės vakcinos dozę.
Vakcina apsaugo  suaugusiuosius ir vaikus nuo 2 metų amžiaus praėjus 10 dienų nuo pirmosios  vakcinos dozės sušvirkštus maždaug 4 metus. Tarp vaikų iki 2 metų amžiaus  vakcina efektyvi ir apsaugo nuo serotipo A, nuo 3 mėnesių amžiaus – ir nuo  serotipo B.
Skiepai privalomi keliaujantiems į Meką nuo 1987 m. epidemijos.  Vakcina paskiriama 10 dienų prieš išskrendant ir galioja 2 metus. Vakcina  rekomenduojama emigrantams ar keliaujantiems į infekuotas sritis (amžius nuo  1-30 metų) ir gresiančių epidemijų sezono metu (sausį-gegužę) Afrikoje.
 
				 
								







 
															