Patikimai įrodyta, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi ilgalaikis saulės poveikis odai. Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tas ypač būdinga turintiems labai šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus (raudonus) plaukus ir mėlynas akis. Pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke, pvz., dviratininkai.
Vaikystėje melanoma susergama labai retai. Nedaug melanomos atvejų nustatoma paauglystės amžiuje bei tarp dvidešimtmečių. Dažniausiai suserga 40–60 metų amžiaus žmonės. Moterys serga dažniau negu vyrai. Nustatyta, kad žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, turi didesnę tikimybę kada nors patys susirgti šia liga. Melanoma gana retas piktybinis navikas, tačiau sergamumas šia liga didėja. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų moterims, vienas trečdalis vyrams
Prevencija
Geriausiai savo odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti ir melanomos išsivystymo tikimybę sumažinti saulėtu metų laiku dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus, naudojant apsauginius kremus ar losjonus. Jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar neįpratusi prie saulės poveikio, tada ypač svarbu ją tepti apsauginiais kremais. Ypač tai svarbu vaikams. Apsauginio kremo sudėtis nurodoma ant jo dėžutės.
Odos anatomija ir funkcijos
Oda turi keletą paskirčių. Ji apsaugo vidaus organus nuo mechaninių pažeidimų, nudegimų, nuo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Oda padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą, su prakaitu pašalina iš organizmo nereikalingas medžiagas.
Ją sudaro du pagrindiniai sluoksniai. Paviršinis sluoksnis, tas kurį liečiame ir matome, vadinamas epidermiu, po juo žemiau esantis sluoksnis – derma.
Epidermis sudarytas iš daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelių. Paviršinis jo sluoksnis nuolat nusitrina ir atsinaujina iš giliau epidermyje esančių bazinių epitelinių ląstelių.
Epidermyje tarp bazinių ląstelių yra kito tipo ląstelių, vadinamųjų melanocitų, kurie gamina odos pigmentą melaniną. Tai medžiaga, atsakinga už odos atspalvį ir spalvą bei odos įdegimą saulėje. Apgamai yra daugybės melanocitų sankaupa odoje. Iš melanocitų išsivystęs piktybinis navikas vadinamas melanoma.
Melanomos simtomai
apgamų, dažniau įgimtų. Paprastai pirmieji požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda, arba padidėjęs apgamas ar patamsėjusi jo spalva.
Apgamų gali būti bet kurioje kūno odos vietoje, bet labiausiai įprasta jų vieta yra kojos, liemuo, nugara. Daugumos sveikų apgamų spalva rusva, vienoda, jie yra taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus. Didėdamas supiktybėjęs apgamas plinta į plotį, nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio krašto briauna parausta. Taigi pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklingumas: netaisyklinga forma, pakitusi spalva. Reikia pažymėti, kad odos melanomai būdingas spartus naviko augimas. Negydant, navikas skverbiasi į odą gilyn, darinio paviršius tampa gruoblėtas, navikas pradeda kilti ir į aukštį, tampa mazgo pavidalo, gali išopėti. Vėliau ligos metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose tolimose nuo pirminio židinio odos vietose bei vidaus organuose. Niežėjimas ir kraujavimas melanomos atveju yra vėlesni simptomai, jie gali pasitaikyti ir esant gerybiniam apgamui. Taigi šie simptomai nebūtinai reiškia apgamo supiktybėjimą. Bet koks neįprastas ženklas odoje, atsiradęs ir neišnykstantis per 1,5-2 mėnesius, turi būti parodytas gydytojui. Labai nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, bet, kilus įtarimui, geriausia apsilankyti pas gydytoją, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sėkmingesnis jos gydymas.
Ligos diagnostika
Pirmiausia pacientą turėtų apžiūrėti šeimos gydytojas, kuris, jei reikės, pasiųs jį pas odos gydytoją (dermatologą) ar onkologą.
Odos specialistas išsiaiškina, kada pastebėti pakitimai odoje, ar jie atsirado buvusioje švarioje odos vietoje, ar buvusiame apgame. Jis paklausia, ar pacientas anksčiau stipriai nudegdavo saulėje, įvertina jo odos, akių, plaukų spalvą. Gydytojas apžiūri, ar lygūs įtartino darinio kraštai, ar tolygi viso darinio spalva, ar neišopėjęs jo paviršius.
Dar aiškiau, ar nėra melanomos simptomų, galima įsitikinti apžiūrint darinį dermatoskopu. Tai optinis prietaisas, leidžiantis ženkliai patikslinti melanomos diagnostiką.
Jei po pokalbio ir paciento apžiūros įtariama odos melanomos diagnozė, gydytojas pasiūlo atlikti biopsiją. Tai reiškia, kad apgamas vietinės nejautros sąlygomis bus pašalintas, kad jį būtų galima ištirti mikroskopiškai. Mikroskopiškai tiriant biopsinę medžiagą nustatoma, ar pašalintame darinyje yra piktybinių ląstelių, be to, nustatomas labai svarbus ligos gydymui parinkti ir ligos prognozei įvertinti rodiklis – melanomos ląstelių įsiskverbimo į sveikus odos sluoksnius gylis.
Šiuo metu melanomos vietinio išplitimo į odos sluoksnius ir gilesnius audinius gyliui įvertinti naudojamos Breslau ir Klarko klasifikacijos. Yra išskiriami 4 melanomos įsiskverbimo į odą lygiai. Gydytojas, įvertinęs konkretų atvejį, nuspręs, kokie bus tolesni tyrimai ir gydymas.
Jei melanoma aptikta pakankamai anksti ir navikas yra dar „plonas”, t. y. jo storis mažesnis nei 1mm, paprastai nieko daugiau daryti nereikia, jei jis jau pašalintas. Žinoma, tolesni nuolatiniai paciento sveikatos patikrinimai būtini, kad būtų įsitikinama, ar piktybinis procesas nepasikartoja.
Jei melanoma nustatoma anksti, paprastai ji išgydoma sėkmingai. Štai kodėl visuomenės sveikatos mokymo programos ragina kreiptis į medikus tuoj pat, kai tik pastebimas pakitęs apgamas. Nuo seno visuomenėje sklando mitas, kad labai pavojinga liesti apgamus. Nemažai žmonių ir šiandien bijo kreiptis į gydytojus, pastebėję apgamų pakitimų ar atsiradusių dėmelių sveikoje odoje. Tačiau patirtis ir moksliniai tyrimai parodė, kad ši baimė nepagrįsta. Priešingai, kuo greičiau gydytojas įvertins pakitimus, tuo didesnė tikimybė, kad liga, jei ji pacientą užklupo, bus nustatyta ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydyta. Todėl kartkarčiais patys turime rūpestingai apžiūrėti viso kūno odą, įvertinti, ar neatsirado netaisyklingos formos dėmelių ten, kur anksčiau jų nebuvo, ar nepakito anksčiau buvę apgamai. Pastebėję ką nors įtartino, turime būtinai susitikti su gydytoju.
Papildomi tyrimai
Jei melanomos diagnozė patvirtinta ir aptikta, kad navikas nėra „plonas”, o įsiskverbęs į gilesnius odos sluoksnius, tuomet reikia įsitikinti, ar liga nėra išplitusi už pirminio darinio ribų. Tam turi būti atlikti papildomi tyrimai. Atlikti gali būti pasiūlyta:
-
Kraujo tyrimus.Kraujo tyrimai atliekami bendrai sveikatos būklei įvertinti.
-
Krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Šis tyrimas atliekamas norint įsitikinti, ar nėra ligos išplitimo į plaučius požymių.
-
Kepenų ir kitų pilvo organų ultragarsinį tyrimą (echoskopiją). Šio tyrimo metu su garso bangų pagalba aparato ekrane gaunamas pilvo organų vaizdas. Tyrimas atliekamas ultragarsinės diagnostikos skyriuje. Tiriamasis patogiai guli ant nugaros, specialiu geliu patepama pilvo oda. Mažas, panašus į mikrofoną prietaisas, kuris skleidžia garso bangas, vedžiojamas virš tiriamų organų. Kompiuterinė įranga garso bangų aidą paverčia vaizdu. Ultragarsas gali būti panaudotas naviko dydžiui išmatuoti ir jo padėčiai nustatyti. Tai neskausmingas, kelias minutes trunkantis tyrimas.
-
Kaulų skenavimą naudojant izotopus. Radioaktyvios medžiagos (izotopų) sušvirkščiama į veną, paprastai – į rankos. Po 2–4 valandų skenuojama. Melanomos metastazių pažeistos kaulų sritys sukaupia daugiau radioaktyvių medžiagų negu sveikos, tai ir matoma skenogramose.
-
Kompiuterinę tomografiją (KT). Kompiuterinė tomografija yra rentgeninio tyrimo rūšis. Atliekama daug krūtinės ląstos ir pilvo srities rentgeno vaizdų, kuriuos apdorojus kompiuteriu gaunami detalūs šių kūno dalių organų rentgeno vaizdai. Tyrimo dieną pacientas turi mažiausiai 4 valandas iki tyrimo nevalgyti ir negerti. Duodama išgerti specialaus skysčio likus kelioms valandoms iki tyrimo ir prieš pat pradedant jį. Šis skystis, patekęs į virškinamąjį traktą, bus matomas rentgeno vaizduose. Tai padės gauti aiškesnį vaizdą ir tiksliau jį įvertinti, ar krūtinės ir pilvo organuose bei limfmazgiuose nėra ligos išplitimo požymių. Tyrimo metu pacientas patogiai guli ant kušetės. Procedūra neskausminga, bet reikia ramiai gulėti apie 30–40 minučių. Kai baigiama, pacientas iš karto gali eiti namo. Gali reikėti atlikti ir galvos KT. Iš serijos galvos skersinių vaizdų kompiuterinė technika išgauna detalius tiriamojo asmens smegenų vaizdus, kurie parodo, ar smegenų audinyje nėra melanomos metastazių. Tyrimo metu pacientas guli taip, kad jo galva būtų skenerio viduje. Tyrimas trunka apie pusę valandos, jis neskausmingas.
-
Magnetinį rezonansą. Šio tyrimo metodo principas skiriasi nuo KT: čia tiriamos kūno dalies vaizdams išgauti panaudojami ne rentgeno spinduliai, o magnetiniai laukai. Galvos smegenų tyrimo metu tiriamasis turi labai ramiai gulėti metalinio cilindro, atviro abiejuose galuose, viduje. Tyrimas trunka apie 1 valandą. Tai visai neskausminga. Gulėdamas cilindro viduje pacientas turi rankose pultelį, kuriuo, jei prireikia (pvz., jei pajunta uždaros patalpos baimę), gali iškviesti gydytoją.
Melanomos gydymas
Tinkamiausias odos melanomos gydymas yra chirurginis. Chirurginio gydymo, t. y. operacijos apimtis priklauso nuo daugelio veiksnių. Gydytojas planuoja operaciją atsižvelgdamas į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko dydį, vietą, kurioje jis yra, jo įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius gylį, į tai, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai. Žemiau pateiktas trumpas chemoterapijos, radioterapijos bei imunoterapijos aprašymas, tačiau šie gydymo metodai paprastai nėra pirmojo pasirinkimo savarankiški būdai melanomai gydyti. Nuo aukščiau išvardintų veiksnių priklauso, ar bus gydoma vien operaciniu būdu, ar bus rekomenduojamas kombinuotas gydymas panaudojant ir chemoterapiją, imunoterapiją ar radioterapiją.
Ne visi pacientai ligoninėje gydomi vienodai. Taip yra dėl to, kad kiekvieno paciento liga yra individuali ir reikalauja individualaus gydymo. Jei pacientui kyla klausimų dėl gydymo, juos nesivaržant reikia užduoti gydytojui ar slaugytojai. Galima iš anksto susidaryti klausimų sąrašą ir apsilankyti pas gydytoją su artimu žmogumi. Kai kurie ligoniai nusiramina, kai dėl gydymo pasitaria su kitais medikais, sužino jų nuomonę. Gydytojas, jei pacientas nori, gali pasiųsti jį pakonsultuoti kitam gydytojui.
Chirurgija
Chirurgas pašalina ne tik pakitusį apgamą ar pakitusią odą, bet ir šiek tiek aplink darinį esančios sveikos odos. Tai padaryti svarbu siekiant, kad neliktų piktybinių ląstelių, kurių jau gali būti ir aplink apgamą sveikai atrodančioje odoje. Dažniausiai po chirurginio gydymo odos persodinti nereikia. Jei pašalinama gana nemažai odos ir lieka didelė žaizda, persodinti odą tenka. Tuomet chirurgas paima trūkstamą lopą iš kitų kūno vietų ir uždeda ant žaizdos. Kai ant žaizdos perkeliamas odos lopas, operacijos laukas sutvarstomas. Tvarstis paliekamas keletą dienų, po kurių patikrinama, ar gerai gyja žaizda. Taip pat nuolatos apžiūrima ir ta žaizda, kuri liko paėmus odos lopą. Jei abi žaizdos gyja gerai, maždaug po 10 dienų pacientas išrašomas į namus. Iš pradžių persodinta oda atrodo negražiai, bet palaipsniui randai tampa vis mažiau pastebimi.
Gydytojas gali nuspręsti pašalinti kai kuriuos limfmazgius, nes melanomos ląstelės per limfagysles gali būti nukeliavusios į juos. Limfmazgių sankaupų yra kakle, pažastyse, kirkšnyse, pilve, krūtinės ląstoje. Šalinami tie limfmazgiai ir jų grupės, kurie yra arčiausiai pirminio odos melanomos židinio, t. y. sritiniai. Limfmazgiai šalinami siekiant įsitikinti, ar melanoma į juos išplito, arba kai gydytojas žino, jog išplitimas jau įvyko. Limfmazgių, kuriuose yra melanomos ląstelių, pašalinimas užkerta kelią ligai plisti toliau. Limfmazgių pašalinimo operacija atliekama bendrosios nejautros sąlygomis.
Kartais, pašalinus kirkšnies ar pažasties limfmazgius po operacijos galūnė ima tinti. Tai vadinama limfedema. Jei galūnė tinsta, apie tai reikia pranešti gydytojui, jis rekomenduos gydomąjį masažą bei gydomąją gimnastiką ar skirs, jei reikės, kitokį gydymą. Galūnė nuolat turi būti apvyniota elastingais tvarsčiais.
Radioterapija
Radioterapija nėra pirmas odos melanomos gydymo pasirinkimo metodas, tačiau rekomenduojama, kai chirurginė operacija negalima dėl per didelio melanomos išplitimo, kai operacijai atlikti nepalanki naviko vieta, kai įtariama, kad operacijos metu nepavyko pašalinti viso naviko, ar yra kitų priežasčių, dėl kurių operuoti negalima. Šiuo metodu gydomos tolimos melanomos metastazės kauluose, plaučiuose, galvos smegenyse. Radioterapija – tai gydymas aukštos energijos jonizuojančiąja spinduliuote, kuri naikina piktybines ląsteles, tuo tarpu sveikoms ląstelėms stengiamasi daryti kuo mažesnę žalą. Pacientai gydomi ligoninės radioterapijos skyriuje penkias dienas per savaitę: nuo pirmadienio iki penktadienio; savaitgalio dienos skiriamos poilsiui. Gydytojas aptaria siūlomą gydymą su pacientu. Šalutiniai radioterapijos poveikiai Odos navikų radioterapija susijusi su keletu šalutinių poveikių. Švitinamos odos sritis keletą savaičių būna lengvai paraudusi ir niežti. Jei gydoma sritis yra galva, gali nuslinkti plaukai, bet jie vėl atauga, kai gydymas užbaigiamas. Dėl radioterapijos pacientas netampa radioaktyvus, galima drąsiai būti tiek tarp suaugusių žmonių, tiek tarp vaikų.
Chemoterapija
Chemoterapijai naudojami antinavikiniai vaistai, kuriais siekiama sunaikinti piktybines ląsteles. Dar neįrodyta aiški chemoterapijos nauda esant melanomai, bet šis gydymo metodas gali būti pasiūlytas, jei piktybinis procesas išplitęs ir progresuoja bei atliekant naujų vaistų tyrimus. Jei gydytojas nusprendžia skirti chemoterapiją, gali būti gydoma vienu chemopreparatu ar kelių kombinacija. Dažnai gydymas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, tuomet pacientui nėra reikalo būti ligoninėje. Vaistai gali būti skiriami tabletėmis ar suleisti arba sulašinti į veną. Gydytojas stebi vaistų poveikį ir gali nuspręsti nutraukti gydymą ar vaistus pakeisti kitais. Vaistai turi didesnį ar mažesnį šalutinį poveiekį. Gydytojas įspėja, kokių problemų pacientas gali tikėtis gydymo metu.
Kai vaistai veikia piktybines naviko ląsteles, jie laikinai sumažina ir normalių kraujo ląstelių kiekį kraujyje. Tuomet greičiau nuvargstama bei galima lengviau pasigauti infekciją. Gydymo metu paciento kraujas nuolat tikrinamas ir, jei reikia, perpilamas donoro kraujas, ar paskiriami antibiotikai kovai su infekcija.
Gali varginti pykinimas ir vėmimas. Padeda medikamentai nuo pykinimo – juos skiria ir išrašo gydytojas.
Deja, plaukų slinkimas ar nuplikimas yra dar vienas gana dažnas šalutinis poveikis tos chemoterapijos, kuri skiriama melanomai gydyti. Žmonės, kuriems nuslenka plaukai, paprastai dėvi peruką, skarelę, skrybėlę ar kitokį galvos apdangalą. Kur galima įsigyti peruką, pataria gydytojas ar slaugytoja.
Šalutiniai reiškiniai išnyksta, kai gydymas baigiamas, plaukai taip pat atauga, kartais neįtikėtinai greitai. Skirtingi chemopreparatai sukelia ne visada vienodus šalutinius reiškinius. Pacientui visada verta pasiteirauti gydytojo, kokie šalutiniai poveikiai galimi jo atveju. Chemoterapija skirtingai paveikia skirtingus žmones. Kai kurie įstengia gyventi tokiu pat tempu kaip ir anksčiau, bet nemažai pacientų pajunta, jog greičiau pavargsta, turi viską daryti ramiau ir lėčiau. Taigi pacientas turėtų gyventi pagal tai, kaip jaučiasi, ir nekelti sau per didelių reikalavimų.
Imunoterapija
Interferonas yra medikamentas, naudojamas melanomai gydyti. Tai ir paties organizmo nedideliais kiekiais gaminama medžiaga. Gydymas interferonu, pagamintu laboratorijoje, paprastai atliekamas tris kartus per savaitę plona adata sušvirkščiant jo po oda. Gydymas, jei pacientas gerai jį toleruoja, trunka apie 3 metus. Pirmąją savaitę jau po dviejų interferono injekcijų pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai primena gripo požymius: tai šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, nugaros, sąnarių, raumenų skausmai. Šalutiniai reiškiniai laikui bėgant silpnėja ar net visai praeina. Šis gydymas skiriamas ne kiekvienu melanomos atveju. Jei gydytojai mano, kad pacientui gydymas interferonu reikalingas, jie turi pasiųsti jį į tokį gydymą atliekančius centrus.
Interleukinas. Vienas iš naujų gydymo būdų yra bandymas panaudoti interleukinus. Tai medžiaga, kurios nedideli kiekiai taip pat yra žmogaus organizme, bet mokslininkų pastangomis atrasta, kaip pagaminti didesnius šios medžiagos kiekius, panaudojant genetinės inžinerijos technologijas. Kai gydymas buvo bandomas pirmą kartą, šalutiniai poveikiai buvo sunkūs. Dabar ieškoma, kaip sukurti tokį preparatą, kuris būtų toleruojamas lengviau. Dažniausi interleukinų šalutiniai poveikiai: aukšta kūno temperatūra, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, kūno svorio padidėjimas, kraujospūdžio sumažėjimas, odos išbėrimas, niežulys, apetito praradimas, viduriavimas. Šie šalutiniai efektai laikini, išnyksta baigus gydymą. Gydymo interleukinais efektyvumas vis dar tiriamas, bet patirtis rodo, kad toks gydymo būdas gali būti efektyvus 20% pacientų. Jei gydytojai mano kad toks gydymas pacientui gali padėti, jie turi pasiųsti jį į tokį gydymą.
Stebėsena po gydymo
Kai gydymas bus visiškai užbaigtas, gydytojas skirs reguliarias kontrolines apžiūras. Iš pradžių apsilankymai pas jį bus dažnesni, vėliau retės:
- pirmaisiais metais po gydymo kas 3 mėnesius,
- antraisiais ir trečiaisiais kas 6 mėnesius,
- vėliau – 1 kartą per metus.
Jei viskas bus gerai, visai galimas daiktas, kad po penkerių metų tikrintis nebereikės. Yra nedidelė rizika melanomai atsirasti šeimoje. Jei ligonio tėvai, brolis, sesuo ar vienas iš jo vaikų turi neįprastą apgamą, jiems reikėtų pasitikrinti pas gydytoją nieko nelaukiant.
