Lėtinis abstinencijos sindromas – blaivėjimo metu atsirandantys naturalus simptomai.
1. Nesugebėjimas aiškiai galvoti.
2. Atminties sutrikimai.
3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas
4. Miego sutrikimai.
5. Fizinės koordinacijos sutrikimai
6. Neatsparumas įtampai
Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą. Tyrimai rodo, kad lėtinio abstinencinio sindromo simptomai atsiradę dėl narkotikų smegenims padarytos žalos, gali prisidėti prie daugelio atkryčio atvejų.
Lėtinis abstinencijos sindromas susideda iš simptomų, kurie atsiranda po umios abstinencijos (narkotikų vartojimo nutraukimo) sindromo. Lėtinis – reiškia – ilgai. Sindromas – reiškia simptomų grupė. Simptomas – ligos pasireiškimo ženklas.
Lėtinis abstinencijos sindromas yra narkomanijos simptomų grupė, kurie atsiranda dėl to, kad nutraukiamas narkotinių medžiagų vartojimas ir net ilgam laikui prabėgus organizmas jaučia jų trukumą. Paprastai šie simptomai atsiranda po 7 – 14 dienų blaivumo, po to kai stabilizuojamasi nuo umios abstinencijos sindromo.
Lėtinis abstinencijos sindromas atsiranda dėl biologinių ir psichologinių bei socialinių priežasčių. Jis susideda iš narkotikų sukeltos žalos nervų sistemai ir psichologinės įtampos bandant susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio.
Blaivybė sukelia daug įtampos ir skausmo. Daugelis narkomanų niekada prieš tai nemokėjo suvaldyti streso be narkotikų ir alkoholio. Stresas (arba įtampa) pasunkina nervų sistemos veiklos sutrikimus ir simptomai sustiprėja. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas priklauso nuo dviejų dalykų: nervų sistemos sutrikimo nuo narkotikų vartojimo stiprumo ir blaivėjimo metu patiriamos įtampos.
Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai paprastai labiausiai sustiprėja blaivumo 3 – 6 mėnesiuose. Sutrikimai nėra nepataisomi. Tai reiškia, kad esant tinkamam gydymui, daugelis simptomų išnyks. Todėl nereikia bijoti. Su tinkamu gydymu yra įmanoma išmokti normaliai gyventi nepaisant pablogėjimų. Bet prisitaikymas neįvyksta greitai. Atsigauti nuo nervų sistemos sutrikimų paprastai reikia nuo 6 mėnesių iki 2 metų esant gerai blaivėjimo programai.
Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai
Kaip atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą? Pagrindinis jo požymis yra nesugebėjimas spręsti paprastai nesudėtingas problemas. Prie to gali prisidėti 6 pagrindinės lėtinio abstinencijos sindromo simptomų rušys.
Nesugebėjimas spręsti dažniausiai paprastas problemas dėl vieno kurio ar visų šių simptomų mažina pasitikėjimą savimi. Žmogus jaučiasi nepajėgus, sutrikęs, kad su juo ne viskas tvarkoje. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir nesėkmės baimė trukdo produktyviai gyventi. Todėl smulkiau išnagrinėsime šiuos lėtinio abstinencijos sindromo simptomus, kurie prie nesugebėjimo spręsti paprastai paprastas problemas.
Nesugebėjimas aiškiai galvoti
Kai lėtinis abstinencijos sindromas suaktyvėja blaivėjantis žmogus gali patirti keletą mąstymo sutrikimų. Pats intelektas nėra pažeistas. Tiesiog tai yra taip lyg galva kartais neveiktų. Kartais ji dirba gerai, kartais ne. Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra nesugebėjimas susikoncentruoti (sutelkti dėmesio) ilgiau nei kelioms minutėms. Kitas paplitęs lėtinio abstinencijos sindromo simptomas yra abstraktaus mąstymo pablogėjimas. Abstraktus mąstymas – tai galvojimas apie nekonkrečias idėjas, t.y., tokius dalykus, kurių negali paimti į ranką, pamatyti ar padėti į dėžutę. Koncentracijos sutrikimai labiau pasireiškia tada, kai mąstoma apie abstrakčius dalykus. Į galvą gali lįsti tos pačios mintys ir pastoviai joje suktis. Tada labai sunku tokias mintis nutraukti, jas išvyti ar tvarkingai jas išdėlioti.
Atminties sutrikimai
Pas blaivėjančius žmones labai paplitęs yra trumpalaikės atminties sutrikimas. Tu gali ką nors išgirsti ir suprasti, bet po 20 minučių tai pamiršti. Kas nors tau pasako instrukciją ir tu tiksliai žinai ką daryti. Bet po to kai nueini, atmintis tampa miglota arba tu viską pamiršti. Kartais esant įtampai taip pat gali buti sunku atsiminti reikšmingus įvykius iš praeities. Šie prisiminimai nėra dingę, žmogus kitais kartais juos gali lengvai atsiminti. Žmogus supranta, kad jis tai žino, bet dabar negali to atsiminti esant įtampai. Dėl atminties sutrikimų blaivėjimo metu gali buti sunku išmokti naujų įgudžių ir įsisavinti informaciją. Tu išmoksti naujų įgudžių įgydamas žinias ir pritaikydamas jas prie to, ką jau išmokai. atminties sutrikimai apsunkina naujų žinių pritaikymą prie to, ką jau išmokai.
Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas
Žmonės su emocinėmis problemomis blaivumo metu yra linkę perreaguoti. Kada atsitinka įvykis reikalaujantis dviejų laipsnių emocinės reakcijos, jie reaguoja su dešimčia. Tu gali pastebėti, kad labai supyksti dėl to, kas vėliau pasirodo labai paprasta. Tu gali jausti daugiau nerimo ar susijaudinimo, nei tam yra priežastis. Kada toks perreagavimas sukuria didesnį stresą (įtampą) nervų sistemai, nei ji gali išlaikyti, įvyksta gynybinė nervų sistemos reakcija – emocinis užsidarymas. Kai tau šitaip nutinka, tu tampi emociškai bukas, nesugebi nieko jausti. Ir net kai žinai, kad turėtum kažką jausti, tu to nejauti. Tu gali svyruoti nuo vienos nuotaikos prie kitos ir nežinoti kodėl.
Miego sutrikimai
Dauguma blaivėjančių žmonių patiria miego sutrikimus. Kai kurie jų yra laikini, kai kurie tęsiasi visą gyvenimą. Ankstyvojo blaivėjimo metu labiausiai paplitę simptomai yra neįprasti ar kamuojantys sapnai. Tie sapnai trukdo gauti tau reikalingą miego kiekį. Bet ilgėjant susilaikymo nuo narkotikų laikui jie pasirodo vis rečiau ir yra vis silpnesni. Net kai tu nesapnuoji neįprastų ar košmariškų sapnų, tau gali buti sunku užmigti ar išmiegoti visą laiką – gali pabusti anksti ryte ir tau vėl sunku užmigti. Gali keistis tavo miegojimo įpročiai – gali miegoti ilgiau nei reikia arba mieguistumas gali imti įvairiu dienos metu. Kai kurie tokie įpročiai gali niekada nesugrįžti į „normalius” rėmus, bet dauguma žmonių sugeba prisitaikyti prie jų be didesnių sunkumų.
Fizinės koordinacijos sutrikimai
Labai rimtas lėtinio abstinencijos sindromo simptomas – nors galbut ne taip labai paplitęs kaip kiti – yra fizinės koordinacijos sutrikimai. Paprastai tai yra galvos sukimasis, sunkiai išlaikoma pusiausvyra, sunkiai koordinuojami akies ir rankos judesiai, lėti refleksai. Todėl atsiranda nerangumas, nevikrumas ir žmogus lengviau gali susižeisti. Kai kada žmogus gali atrodyti kaip girtas, nors nėra išgėręs.
Neatsparumas įtampai
Problemos suvaldant stresą (arba įtampą) yra labiausiai trikdanti ir apsunkinanti lėtinio abstinencijos sindromo dalis. Blaivėjantys žmonės dažnai nesugeba atskirti mažai stresuojančių situacijų nuo labai stresuojančių situacijų. Paprastai neįtemptos situacijos gali sukelti jiems didesnę įtampą nei kitiems žmonėms ir todėl jie yra linkę perreaguoti. Jie gali daryti dalykus, kurie visiškai neatitinka situacijos. Vėliau jie gali net stebėtis, kodėl jie taip stipriai sureagavo. Viskas dar labiau sudėtingėja, kad didelės įtampos metu visi kiti lėtinio abstinencijos sindromo simptomai dar labiau sustiprėja.
Kuo didesnė įtampa, tuo sunkesnis lėtinis abstinencijos sindromas. Vienas sustiprina kitą. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas sukuria įtampą, o įtampą sunkina lėtinį abstinencijos sindromą. Kai įtampa yra žema, simptomai silpnėja ir net gali išnykti. Kai tu esi gerai pailsėjęs ir atsipalaidavęs, tinkamai valgai ir gerai sutari su žmonėmis, su tavim tikriausiai bus viskas tvarkoje. Tavo mintys bus aiškios, tavo emocijos bus tinkamos su tavo atmintimi viskas tvarkoje.
Tačiau didelė įtampos metu tavo smegenys staiga išsijungia. Atsiranda mąstymo sutrikimai, netinkamos emocijos ir atminties problemos. Jei tavo mintys tampa sumišusios ir chaotiškos ar tu nesugebi susikoncentruoti, jei tau sunku atsiminti ar spręsti problemas, tu gali jausti, kad išprotėsi. Bet taip nėra. Šie simptomai yra normali tavo blaivėjimo dalis ir jie išnyksta esant susilaikymui nuo narkotikų ir alkoholio bei laikantis blaivėjimo programos. Jei tu to nesupranti, tai gali jausti gėdą ir kaltę, kas veda prie mažesnio pasitikėjimo savimi ir izoliacijos, kas sukuria įtampą ir sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą.
Tai skausmingas užburtas ratas, kuris nebutinai turi atsirasti, jei tu supranti kas atsitinka. Kai pradeda sveikti tavo kunas ir tavo protas ir kai tu išmoksti budų kaip sumažinti lėtinio abstinencijos sindromo keliamą pavojų, yra įmanoma pilnai ir prasmingai gyventi, nepaisant to, kad simptomai gali vėl pasikartoti. Kad atsigautum nuo narkomanijos žalojančių pasekmių butina susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tačiau narkomanijos žalojančios pasekmės pačios trukdo sugebėjimui susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio.
Tai yra blaivėjimo paradoksas. Jei narkomanas pavartos narkotikų, jam trumpam viskas susitvarkys – trumpam jis pradės aiškiau galvoti ir pasijaus normaliai. Tačiau nelaimei, galiausiai narkomanas vėl praranda kontrolę ir narkotikus vartojimas vėl jį sugriauna. Dėl to yra butina padaryti viską įmanoma tam, kad susilpninti lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Butina atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą ir suprasti, kad tu nesi bejėgis ir kvailas. Kadangi lėtinio abstinencijos sindromo simptomai yra jautrus stresui, tau reikia išmokti kaip kontroliuoti stresą kad nekiltų simptomai ar suvaldyti juos, kai jie atsiranda.
Lėtinio abstinencinio sindromo eiga
Lėtinio abstinencinio sindromo simptomai nėra kiekvienam vienodi. Jie skiriasi savo stiprumu, kaip dažnai atsiranda, kaip ilgai tęsiasi. Kai kurie žmonės patiria vienus simptomus, kai kurie kitus, kai kurie žmonės nepatiria išvis nė vieno. Laikui bėgant lėtinis abstinencijos sindromas gali silpnėti, gali stiprėti, gali likti toks pat arba gali atsirasti ir išnykti. Jei jis laikui bėgant silpnėja, jį galima vadinti regeneraciniu (atsistatančiu). Jei jis stiprėja, ji galima vadinti degeneraciniu (blogėjančiu). Jei jis lieka toks pat, jį galima vadinti stabiliu. Jei jis ateina ir praeina, jį galima vadinti nestabiliu.
Regeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas su laiku palaipsniui silpnėja. Kuo ilgiau žmogus yra blaivus, tuo silpnesni tampa simptomai. Žmonėms su regeneruojančiu lėtiniu abstinencijos sindromu yra lengviau blaivėti, kadangi smegenys greitai pradeda vėl veikti normaliai. Degeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas yra visiškai kitoks. Nors žmogus yra blaivus, tačiau simptomai su laiku stiprėja. Taip gali nutikti net kai žmogus vaikšto į AN ir/arba laikosi tam tikros blaivėjimo programos. Žmonės su degeneraciniu lėtiniu abstinencijos sindromu yra linkę atkristi. Blaivybė tampa tokia skausminga, kad jie jaučia turį nusiskausminti su narkotikų ar alkoholio pagalba, juos ištinka fizinė ar emocinė krizės, ar planuoja savižudybę, kad skausmas baigtųsi. Žmogus su stabiliu lėtiniu abstinencijos sindromu patiria tą patį simptomų lygį ilgą blaivėjimo laiką.
Gali buti dienų, kai simptomai truputį sustiprėja ar truputį susilpnėja, bet iš esmės jie lieka tokie patys. Daugumą blaivėjančių žmonių tai labai vargina, kadangi jie mano, kad kuo ilgiau jie yra blaivus, tuo geriau jie turi jaustis. Praėjus pakankamai blaivaus laiko daugelis žmonių išmoksta suvaldyti šiuos simptomus. Nestabilaus lėtinio abstinencijos sindromo simptomai pasirodo ir išnyksta. Pradžioje žmonėms su nestabiliais simptomais atrodo, kad simptomai greitai silpnėja. Bet vėliau jie patiria pasikartojančius lėtinio abstinencijos sindromo epizodus, kurie gali buti gana stiprus. Kai kuriems žmonėms epizodai trumpėja, silpnėja, kol galiausiai išnyksta. Kitiems jie periodiškai tęsiasi visą gyvenimą.
Tokia lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra pas tuos žmones, kurie neturėjo gydymo nuo lėtinio abstinencinio sindromo ir kurie nežino kaip suvaldyti simptomus arba jų išvengti. Tradicinis gydymas neteikė dėmesio šiems simptomams, kadangi jie ilgai buvo neatpažįstami. Jei tu žinai, ką daryti ir tu nori to, degeneracinis lėtinis abstinencinio sindromas gali buti pakeistas stabiliu, stabilus į regeneracinį ir regeneracinis į nestabilų lėtinį abstinencijos sindromą. Labiausiai paplitusi lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra regeneracinė, kuri su laiku tampa nestabili. Palaipsniui viskas gerėja, kol simptomai neišnyksta ir pasirodo tik retkarčiais.
Pirmas žingsnis yra pašalinti simptomus. Tai reiškia taip juos suvaldyti, kad tu nepatirtum jų dabar. Tolesnis tikslas yra sumažinti jų dažnumą, kaip ilgai jie tęsiasi ir kiek sunkus jie yra. Privalai atsiminti, kad net kai pas tave jų nėra, visada yra tikimybė, kad jie atsiras. Todėl butina sukurti apsisaugojimą nuo jų – apsidraudimas, kuris sumažina tavo riziką.
