Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Ligos priežastys

Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), o kiti ne. Pagrindinis šios ligos rizikos faktorius – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų LOPL – aktyviai arba pasyviai rūkantys. Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet, manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui šia liga. Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai), esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nepriklausomai nuo to, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (nustatytas paveldimas alfa-1 antitripsino deficitas). Kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. LOPL neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.

Ligos eiga

Liga nustatoma vėlai, nes pacientai dėl lėtai progresuojančios ligos neturi nusiskundimų. Kosulys, skrepliavimas, fizinio pajėgumo sumažėjimas – ankstyvieji ligos simptomai, kurie negydomi progresuoja metų metais. Dažnai į juos nekreipiama dėmesio, prie jų priprantama, į gydytojus nesikreipiama. Kosulio ir skrepliavimo intensyvumas gali būti įvairus – nuo rytinio atsikosėjimo su kelių mililitrų skreplių kiekiu iki gausaus atsikosėjimo (iki 100 ml) kelis kartus per parą. Skrepliai paprastai gleivingi ir tąsūs, o paūmėjus bakterinei kvėpavimo takų infekcijai, jie tampa pūlingi. Kosulys pradžioje būna praeinantis, vėliau tampa pastovus, retai – vien tik naktį. Ligos pradžioje ramybės būsenoje ligoniai dusulio nejaučia, laikui bėgant dusulys didėja, atsiranda švokštimas arba cypimas kvėpuojant. Dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti organai, mažėja tolerancija fiziniam krūviui. LOPL – nepagydoma ir progresuojanti liga, tačiau tinkamai gydant galima išvengti ligos paūmėjimų ir komplikacijų.

Komplikacijos

LOPL progresuojant, pasireiškia kvėpavimo ir širdies nepakankamumas. Dėl deguonies trūkumo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo išryškėja raumenų atrofija, mažėja kūno masė.
TyrimaiKlausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų ar susilpnėjusį alsavimą. Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai nuo bronchus plečiančių vaistų nedidėja arba didėja nežymiai. Atlikus plaučių rentgeno nuotrauką stebimas plaučių oringumo padidėjimas, paryškėjusios kraujagyslės. Kraujo tyrime, ligai progresuojant, gali padidėti eritrocitų skaičius, sumažėti deguonies kiekis, padidėti anglies dioksido kiekis. Kai LOPL išsivysto jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms ir jų šeimoje yra sergančių šia liga, jie tiriami dėl alfa-1 antitripsino deficito.

Gydymas

LOPL – lėtinė liga, todėl gydymas turi būti ilgas ir pastovus. LOPL turi gydyti gydytojas. Ligos gydymo pagrindą sudaro pakopinis medikamentinis gydymas. Praktiškai vartojami tie patys vaistai kaip bronchinei astmai gydyti, tik jie mažiau efektyvūs. Svarbiausios vaistų grupės yra: bronchus plečiantys vaistai, uždegimą slopinantys vaistai ir antibiotikai. Pagrindiniai LOPL gydyti vaistai – plečiantys bronchus. Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Populiariausi ir efektyviausi yra šie medikamentai: inhaliuojami antimuskarininiai vaistai (ipratropiumo bromidas), inhaliuojami adrenomimetikai (trumpo veikimo – fenoterolis ir salbutamolis, ilgo veikimo – salmeterolis ir formoterolis), jų kombinacijos (ipratropiumas ir fenoterolis, ipratropiumas ir salbutamolis) ir metilksantinai (įvairių pavadinimų ir dozių tabletės ir kapsulės). Uždegimą slopinančius vaistus – kortikosteroidus (hormoniniai vaistai) bandoma skirti drauge su bronchus plečiančiais preparatais. Tai gali būti geriami (sisteminio poveikio) prednizolonas arba metilprednizolonas, taip pat inhaliuojamieji (vietinio poveikio) beklometazonas, flunizolidas, budezonidas, flutikazonas. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, nes tai stiprūs vaistai, o ypač geriamieji gali sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. Antibiotikais gydomas bakterijų sukeltas paūmėjimas. Antibiotikų pasirinkimas gana platus. Dažniausiai gydoma penicilino ir eritromicino grupės preparatais. Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis nereikėtų. Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) dažniausiai skiriama paūmėjus bakterinei infekcijai ir esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui. Vėlyvose LOPL stadijose plaučiai nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi ir pašalinti anglies dioksido, tuomet padeda kvėpavimas deguonimi prisotintu oru. Tam naudojami deguonies balionai, deguonies koncentratoriai. Kada reikia papildomų deguonies inhaliacijų, sprendžia gydytojas, nustatęs deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje.

Natūralūs gydymo būdai

Sergant LOPL, reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai baltymų. Reikėtų vengti maisto, sukeliančio žarnyne dujų kiekio padidėjimą (obuolių, kopūstų ir pan.). Siekiant neapsunkinti diafragmos darbo, geriau maitintis dažniau, bet nedideliais kiekiais. Ligoniams tinka visi fiziniai pratimai, nesukeliantys diskomforto, dusulio. Jei yra pagausėjęs skrepliavimas, naudinga atlikti bronchų „valymo” pratimus: pirmiausia įkvepiama bronchus plečiančio vaisto, išgeriama karštos arbatos, o po to keičiama poza (ant nugaros, ant šono), kiekvieną kartą iškosint susikaupusius skreplius. Gydymas druskų kameroje (haloterapija) taip pat pagerina bronchų „valymąsi”. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė, po inhaliacijų reikia išskalauti burną. Dusulio priepuolio metu ligonis turi papildomai inhaliuoti greito veikimo bronchus plečiantį vaistą. LOPL sergantiems rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.

Profilaktika

Norint išvengti LOPL reikėtų mažinti rizikos veiksnius. Ne visus juos galima paveikti, tačiau pirmiausia reikia atsisakyti rūkymo. Daug galima padaryti tinkamai tvarkant butą, reikalaujant optimalių higienos sąlygų darbe. Tik ankstyva LOPL diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir paūmėjimui.