REXSAN

Kvėpavimo nepakankamumas

Kvėpavimo nepakankamumas

Kvėpavimo nepakankamumas – tai neadekvati dujų apykaita plaučiuose, dėl kurios trūksta deguonies, o anglies dioksidas iš jo pasišalina nepakankamai.

Ligos priežastys

Kvėpavimo nepakankamumą sukelia įvairios ligos ir būklės. Kvėpavimo nepakankamumas gali prasidėti sutrikus kvėpavimo takų pralaidumui. Tai dažnai atsitinka dėl bronchų spazmo, kai pabrinksta jų gleivinė ar bronchai užsikemša skrepliais arba svetimkūniu. Kita kvėpavimo nepakankamumo priežastis – sumažėjęs plaučių kvėpuojamasis paviršius, sergant kvėpavimo organų ligomis (pvz., lėtinis bronchitas, bronchinė astma); susiaurėjus bronchų spindžiui (pvz., sergant plaučių vėžiu); pleuros ertmėje susikaupus skysčio arba oro (pvz., lūžus šonkauliams); esant krūtinės ląstos pakitimams, iškrypus stuburui. Be to, kvėpavimo nepakankamumas gali atsirasti pažeidus smegenyse kvėpavimo centrą, įkvėpus nuodingųjų medžiagų (chloro, azoto organinių junginių), apsinuodijus vaistais (migdomaisiais ar narkotikais); nusilpus kvėpavimo raumenims arba ištikus jų paralyžiui. Kvėpavimo nepakankamumą gali sukelti mažas deguonies kiekis atmosferos ore, kalnuose; mažas deguonies nešiko – hemoglobino kiekis kraujyje (mažakraujystė). Tačiau vis dėl to, dažniausiai ir ryškiausią kvėpavimo nepakankamumą sukelia ūminės ir ypač lėtinės plaučių ligos.

Simptomai

  • Dusulys
  • Odos pamėlynavimas
  • Gleivinių pamėlynavimas
  • Sąmonės netekimas
  • Padažnėjęs kvėpavimas
  • Apatija
  • Mieguistumas
  • Dažnesnis pulsas

Ligos eiga

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas atsiranda greitai (pvz., į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, per bronchų astmos priepuolį) ir pasireiškia per kelias minutes ar valandas, sukeldamas pavojų ligonio gyvybei. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas išryškėja pamažu (per kelis mėnesius, metus), dažnai dėl lėtinių kvėpavimo organų ligų. Svarbiausi požymiai: ligonį vargina dusulys (įvairaus intensyvumo, ryškiai stiprėjantis fizinio krūvio metu, atirandantis ir ramybėje), pamėlynuoja oda ir gleivinės, padažnėja kvėpavimas, dažnai plaka širdis. Sunkiu atveju pažeidžiama centrinė nervų sistema: ligonis tampa apatiškas, mieguistas, vėliau praranda sąmonę. Ligos baigtis priklauso nuo ligos, sukėlusios kvėpavimo nepakankamumą, ir deguonies trūkumo laipsnio. Deguonies trūkumas veikia daugelį organų, ypač jautrios smegenys, širdis, kepenys, inkstai ir plaučių kraujagyslės. Esant ūminiam kvėpavimo nepakankamumui, skubiai nesuteikus pagalbos ligonis gali mirti.

Komplikacijos

Silpstant kvėpavimo funkcijai, silpsta ir širdies veikla, nes tai bendra gyvybės palaikymo sistema.

Tyrimai

Klausydamasis plaučius gydytojas gali įvertinti kvėpavimą, girdėti sausų arba drėgnų karkalų, o klausydamas širdį – dažnesnį jos plakimą. Svarbiausias tyrimas kvėpavimo nepakankamumui nustatyti – arterinio kraujo dujinė sudėtis. Atlikus šį tyrimą nustatomas sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis, sumažėjęs kraujo prisotinimas deguonimi, padidėjęs parcialinis anglies dioksido slėgis. Esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui, atlikus kraujo tyrimą, nustatoma padidėjusi hemoglobino koncentracija, padidėjęs eritrocitų skaičius, padidėjęs hemoglobino rodiklis, sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.

Gydymas

Būtina pašalinti iš kvėpavimo takų kliūtis, pagerinti kvėpavimo takų praeinamumą. Tuo tikslu atliekama bronchoskopija, inhaliacijos, bronchų praplovimas. Užspringusiems ligoniams naudojamas Heimlicho būdas. Ligoniui duodama kvėpuoti deguonies, daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Be to, gydoma liga, sukėlusi kvėpavimo nepakankamumą.

Profilaktika

Kvėpavimo nepakankamumo profilaktika – tai jį sukeliančių ligų profilaktika ir savalaikis gydymas.