Kriptorchizmas yra svarbi klinikinė problema todėl, kad su juo susijusi padidėjusi sėklidės vėžio rizika ir sumažėjęs vaisingumas. Kriptorchizmo etiologija ir plėtojimosi mechanizmai kol kas neaiškūs. Tai yra daugiafaktorinė patologija.
Su kriptorchizmu siejamos hipotaliamo – konkorėžinės liaukos – gonadų ašies anomalijos. Įrodyta hormonų įtaka nusileidžiant sėklidėms į kapšelį. Svarbiausi kriptorchizmo rizikos veiksniai: mažas naujagimio svoris ir vyresnis motinos amžius. Kiti įtariami vidiniai ir išoriniai veiksniai diskutuotini. Padidėjusios sėklidės vėžio rizikos nebenustatoma, jei kriptorchizmas sėkmingai pašalintas iki vienuoliktos metų. Orchidopeksijos metu atliekama biopsija, atrodo, yra didelės sėklidės vėžio rizikos veiksnys, todėl patariama ją atlikti tik kliniškai įtartinais atvejais.
Kriptorchizmas yra dažniausia vyrų genitalijų anomalija, nustatoma 2–5% naujagimių. Trijų mėnesių amžiaus berniukams dažnis spontaniškai sumažėja iki 1–2%.
Apie 20% nenusileidusių sėklidžių yra neapčiuopiamos ir gali būti pilvo ertmėje.
2–9% nevaisingų pacientų turėjo nenusileidusias sėklides. Iki 3 m. amžiaus operuojant dėl kriptorchizmo, galima tikėtis teigiamos įtakos spermos kokybei. Tačiau tėvystės dažnis vyrams su vienpusiu kriptorchizmu (89.7%) labai panašus į tėvystės dažnį (93.7%) – vyrų be kriptorchizmo.
Be to, vienpusio kriptorchizmo tėvystė, atrodo, nepriklauso nuo orchidopeksijos amžiaus, ikioperacinės sėklidės padėties ir sėklidės dydžio.
Vyrams su abipusiu kriptorchizmu oligozoospermija gali būti nustatoma 31% atv., o azoospermija – 42% atv. Abipusio kriptorchizmo tėvystės dažnis tik 35–53%.
