Kas yra kokliušas?
Kokliušas – tai ūmi liga, kuriai būdingi sunkūs kosulio priepuoliai.
Kaip kokliušas plinta?
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Iš užsikrėtusiojo nosiaryklės kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais, ypač – šiam kosint. Kokliušo infekcijos šaltinis yra tik sergantis žmogus. Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai. Ėmus visuotinai skiepyti nuo kokliušo, infekcijos šaltiniu dažniausiai esti suaugusieji. Daug metų nesusidurdami su kokliušo sukėlėjais, kuriuos anksčiau platindavo sergantys vaikai, suaugusieji praranda įgytą imunitetą, todėl gali užsikrėsti kokliušu patys ir užkrėsti aplinkinius. Kokliušu ypač greitai užsikrečia kūdikiai nuo pat gimimo iki pirmosios kokliušo vakcinos dozės įskiepijimo. Pirmaisiais antraisiais gyvenimo metais vaikams įskiepijamos keturios kokliušo vakcinos dozės, patikimai apsaugančios juos nuo susirgimo, tačiau maždaug po dešimties metų šis imunitetas nusilpsta ir nuo paauglystės imlumas kokliušui vėl didėja.
Panašių į kokliušą, bet ne tokių sunkių ligų gali sukelti ir kiti mikroorganizmai. Šiais laikais, kai kokliušu susergama palyginti retai, tos kitos ligos kartais palaikomos kokliušu.
Kuo pasireiškia kokliušas?
Kas bent kartą matė kokliušu sergantį vaiką, niekuomet neužmirš to tipiško kosulio, kai po kelių ar keliolikos kosulio bangų vaikas triukšmingai įkvepia ir prasideda nauja kosulio bangų serija.
Inkubacinis ligos periodas trunka apie dešimt dienų. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Panašiai kaip sergant kokliušu kosėjama paspringus. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, vaikas įsitempia, ima mėlynuoti dėl oro trūkumo, baigiantis priepuoliui gali apsivemti, po sunkaus priepuolio kartais prasideda traukuliai ar net sustoja kvėpavimas. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Dėl vėmimo po kosulio priepuolio vaiką būna sunku tinkamai pamaitinti, pagirdyti. Liga gali trukti net kelias savaites, ji labai išvargina vaikus. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Būtent šios amžiaus grupės ligoniai net ir dabar, taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, kartais nuo kokliušo miršta.
Užsitęsusio priepuolio metu sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, dėl to gali būti pažeistos smegenys, ištikti vadinamoji smegenų hipoksija. Kokliušą gali komplikuoti kitos bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, dažniausiai – plaučių uždegimas. Kartais komplikacijas sąlygoja mechaninės priežastys: smūgiais besikeičiantis slėgis viršutinėje kūno dalyje. Dėl to gali atsiverti išvaržos, trūkti kraujagyslės (ypač pavojingos kraujosrūvos į smegenis).
Kaip išvengti kokliušo?
Pirmosios kokliušo vakcinos buvo sukurtos apie 1930 metus. Apie 1940 metus jos pradėtos plačiai skiepyti, o apie 1955-uosius buvo sukurta kombinuota difterijos-stabligės-kokliušo (DTP) vakcina, kuri sėkmingai naudojama iki šiol. Paplitus kokliušo vakcinų skiepijimui, sergamumas šia sunkia liga sumažėjo daugiau nei 95%.
Pasaulinėje rinkoje yra dviejų tipų kokliušo vakcinos: a) visos ląstelės vakcina, kurios veiklioji medžiaga – užmušta kokliušo lazdelė; b) neląstelinė vakcina, kurios sudėtyje yra tik keli kokliušo lazdelės paviršiniai komponentai.
Kokliušo vakcina pradedami skiepyti dviejų mėnesių kūdikiai. Pirminiam skiepijimui reikia trijų vakcinos dozių, kurios skiepijamos kas du mėnesiai. Dar viena dozė skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Tuo nacionalinės programos kokliušo vakcinų skiepijimas baigiamas, nes vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikams visos ląstelės kokliušo vakcinos skiepyti negalima dėl jos sukeliamų nepageidaujamų reiškinių.
Naujosios kartos neląstelinį kokliušo komponentą turinčias vakcinas galima skiepyti ir vyresniems vaikams. Vis daugiau pasaulio šalių į savo skiepijimo programas įtraukia ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą neląsteline kokliušo vakcina. Yra žinoma, kad povakcininio imuniteto kokliušui trukmė – apie dešimt metų, todėl jau mokyklinio amžiaus vaikai vėl gali būti imlūs kokliušui, o susiklosčius nepalankioms aplinkybėms – susirgti. Be to, imlūs mokyklinio amžiaus vaikai gali „parnešti” kokliušo sukėlėją į namus savo dar neskiepytiems jaunesniems broliukams ar sesutėms.
Vis populiarėja ir suaugusiųjų skiepai kokliušo vakcina. Šiuolaikinėje visuomenėje suaugusieji yra pagrindinis kokliušo infekcijos židinys, nuo jų dažniausiai užsikrečia vaikai. Deja, Lietuvoje tokios vakcinos dar neturime, o vaikams skirta vakcina nuo kokliušo suaugusiesiems netinka.
Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?
Visos ląstelės kokliušo vakcina sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių. Įvairiais duomenimis, nuo 30 iki 50% paskiepytųjų ima karščiuoti, temperatūra pakyla daugiau kaip 38 laipsnių C. Ypatingą dėmesį paskiepytajam reikėtų skirti pirmą dieną po paskiepijimo. Jeigu vakare ligoniui temperatūra kyla, prieš naktį reikėtų duoti paracetamolio, vaikams duodama vaiko amžių atitinkanti paracetamolio dozė. Matuoti temperatūrą reikia mažiausiai tris dienas po skiepijimo, o jai pakilus – duoti paracetamolio, nes laiku nedavus vaistų nuo karščiavimo, vienam iš maždaug 2000 paskiepytųjų gali prasidėti su karščiavimu susiję (hiperterminiai) traukuliai. Kartais paskiepijus ištinka nenumaldomo verksmo protrūkių. Visi šie nepageidaujami reiškiniai yra kur kas lengvesni, palyginti su kokliušo simptomais, tačiau (skiepų dėka!) labai sumažėjus sergamumui kokliušu, povakcininės reakcijos neretai tampa nepasitikėjimo vakcina priežastimi.
Ko nereikėtų skiepyti?
Visos ląstelės kokliušo vakcina neskiepijami vaikai, sergantys progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Šia vakcina neskiepijami ir tie vaikai, kurie patyrė sunkių nepageidaujamų reiškinių po ankstesnės (dažniausiai – pirmosios) vakcinos dozės įskiepijimo, tačiau tokiais atvejais būtų galima tęsti skiepijimą neląstelinio komponento kokliušo vakcina.
Faktai:
Pirmuoju rašytiniu kokliušo paminėjimu laikomas prancūzų gydytojo Guillame’o Baillou 1578 m. Paryžiuje kilusios epidemijos aprašymas. Per penkiolika metų trukusią epidemiją Skandinavijoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje nuo kokliušo mirė apie 45000 vaikų. 1858-1865 metų epidemija Anglijoje nusinešė apie 120000 vaikų gyvybių.
Praėjusio amžiaus pabaigoje, sumažėjus kokliušo vakcinos skiepijimo apimtims, Japonijoje ir Anglijoje labai padaugėjo sergančiųjų kokliušu ir mirčių nuo šios ligos.
Kokliušas itin pavojingas naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Suaugusieji, sergantys nediagnozuotu kokliušu gali užkrėsti kūdikius ir naujagimius, kuriems kokliušas gali būti labia sunkus ir net mirtinas.
