Ditel

Klausos sutrikimas

Yra dvi pagrindinės klausos sutrikimų rūšys:

Konduktyvus klausos sutrikimas

Jis pasireiškia dėl pokyčių išorinėje arba vidurinėje ausyje, kai garsas negali patekti į vidinę ausį. Konduktyvus klausos sutrikimas gali atsirasti po vidurinės ausies uždegimų, kurių metu gali prakiurti ausies būgnelis. Taip pat konduktyvų klausos sutrikimo priežastimi gali būti pažeistas plaktukas, priekalas ar kilpelė ar kitos anomalijos išorinėje ar vidurinėje ausyje.

Iki šeštojo gimtadienio 80% visų vaikų bent kartą perserga vidurinės ausies uždegimu. Dauguma uždegimų praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau gali sukelti laikiną klausos sutrikimą, įtakojantį vaiko kalbos raidą. Jei uždegimai užsitęsia, galimi negrįžtami vidurinės ausies pažeidimai, sukeliantys nuolatinį klausos sutrikimą.

Neurosensorinis klausos sutrikimas

Šis sutrikimas atsiranda tada, kai pažeidžiami sraigėje esančios plaukuotosios ląstelės. Jos nebegali garso vibracijų paversti elektroniniais signalais. Kartais suardoma klausos nervo struktūra, todėl signalai nebepasiekia smegenų.

Neurosensorinio klausos sutrikimo priežastys:

  • Neurosensorinis klausos sutrikimas gali atsirasti po infekcinės ligos, kuria persirgo mama nėštumo metu. Didesnę riziką turėti klausos sutrikimą turi neišnešioti kūdikiai.
  • Klausos sutrikimas gali būti paveldimas ir pasireikšti nuo gimimo ar vėliau vaikystėje.
  • Kai kurios ligos gali sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą, pvz. meningitas, kiaulytė, raudoniukė.
  • Stiprus garsas (pvz.,sprogimas) gali pažeisti vidinę ausį ir sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą. Klausa palaipsniui silpsta ilgai būnant triukšme.
    Kad geriau suprastumėte, kas yra klausos sutrikimas, pažiūrėkime, kaip matuojamas garsas ir kaip nustatoma, kokia reabilitacija tinkamiausia. Naudokitės meniu kairėje pusėje.