Tai piktybinių limfogeninių navikų grupė, kuriai būdinga vienodų pakitusių ląstelių mažuma reakcinių (ne navikinių) ląstelių fone. Ji vieną po kito pakenkia limfmazgius, kaulų čiulpus ir kitus organus (kepenis, plaučius, pleurą, virškinamąjį traktą, odą, centrinę nervų sistemą ir kt.). Hodžkino ligą pirmą kartą aprašė anglas T. Hodžkinas (T. Hodgkin) 1832 metais.
Ligos priežastys
Priežastys nėra aiškios, galvojama apie virusų (Epštein-Baro ar kitų onkogeninių virusų) įtaka šiai ligai atsirasti..
Hodžkino limfomos simptomai
- Karščiavimas
- Kūno masės mažėjimas
- Niežulys
- Limfmazgių padidėjimas
- Naktinis prakaitavimas
- Padidėjusios kepenys
- Padidėjusi blužnis
Ligos eiga
Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai. Jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Dažnai padidėja tarpuplaučio limfmazgiai. Jei jie spaudžia trachėją ir bronchus, ligonis gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams pakyla temperatūra (kartais net >38°C), karščiavimas tęsiasi pakankamai ilgai. Būna sumažėjęs darbingumas, naktinis prakaitavimas, kartais odos niežulys, mažėja kūno masė. Kartais liga pastebima, kai padidėja matomų kūno vietų limfmazgiai. Kitais atvejais ligonis pastebi, kad pablogėja jo savijauta, jis karščiuoja, liesėja, ir liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Negydoma ji progresuoja, didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, jie suauga į didelius junginius, padidėja kepenys ir blužnis. Paskutinėje stadijoje pakitusių ląstelių patenka į kaulus, plaučius, odą (joje atsiranda įvairaus dydžio židinių).
