Gera cukrinio diabeto kontrolė neatsiejama nuo hipoglikeminių būsenų, kurias būtina laiku įvertinti ir kontroliuoti. Gerai kontroliuojant cukrinį diabetą siekiama, kad glikemija svyruotų kiek įmanoma arčiau sveiko žmogaus glikemijos svyravimų lygio. Tokiu atveju hipoglikemijų išvengti sudėtinga. Todėl, gerai suvokiant hipoglikemijos metu vykstančius organizmo pokyčius, tinkamai parinkus vaistus nuo diabeto, išmokius pacientą atpažinti pirmuosius požymius, hipoglikemijų dažnį galima smarkiai sumažinti, o, esant reikalui, tinkamai gydyti.
Hipoglikemija – būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau nei 3,5 mmol/l. Hipoglikemiją gali sukelti ne tik insulinas, bet ir geriamieji gliukozės kiekį kraujyje mažinantys preparatai. Biguanidai hipoglikemijų nesukelia, tai – vadinamieji antihiperglikeminiai vaistai.
Sulfanilkarbamido junginių sukelta hipoglikemija būna nuo 0,19 iki 0,25 atvejų 1000 ligonių per metus [1, 2]. Tai daug mažiau negu gydant insulinu – 100 atvejų 1000 ligonių per metus [3]. Tačiau kasdieninėje praktikoje hipoglikemija pasireiškia daug dažniau. Kai kurių autorių duomenimis, 20 proc. besigydančiųjų sulfanilkarbamido preparatais 2 tipo diabetu sergančių 45-65 m. amžiaus pacientų, buvo patyrę bent vieną hipoglikemijos epizodą per 6 mėn., o
0-6 proc. pacientų tokių simptomų jautė kiekvieną mėnesį.
Iš geriamųjų vaistų dažniausiai hipoglikemiją sukelia chlorpropamidas ir glibenklamidas, todėl jie tampa vis mažiau tinkami sergantiesiems diabetu gydyti. Chlorpropamidas dėl šios priežasties nebevartojamas.
Naujos kartos, ypač ilgo veikimo, sulfanilkarbamido preparatai (pvz., tokie kaip Gliclazid MR, Glimepirid, Glucotrol XL) daug rečiau sukelia hipoglikemines būkles, nes jų formų įvairovė leidžia fiziologiškiau atnaujinti kasos b ląstelių funkciją.
Lengvesnės sulfanilkarbamido darinių sukeltos hipoglikemijos klinikinės pasekmės nėra iki galo ištirtos, tačiau manoma, kad ir ši būklė vyresniems žmonėms gali turėti rimtų padarinių. Sunki hipoglikemija yra pati pavojingiausia sulfanilkarbamido darinių sukelta būklė. Nors ji nėra dažna, tačiau mirštamumas nuo jos yra apie 10 proc., tuo tarpu insulinu gydytų pacientų, hospitalizuotų dėl sunkios hipoglikemijos, mirtingumas siekia 3-4 proc.
Sulfanilkarbamido preparatai metabolizuojami kepenyse. Kai kurie jų metabolitai taip pat gali sukelti hipoglikemiją. Hipoglikemiją pacientai paprastai jaučia, nesunkiai ją atpažįsta ir daugeliu atvejų jie sugeba sau suteikti pagalbą. Tačiau pacientams, ilgai sergantiems 2 tipo diabetu, yra sutrikęs hipoglikemijos atpažinimas, simptomų atsiranda staiga, netikėtai, jie greitai progresuoja. Tokie pacientai nebesuspėja sau suteikti pagalbos. Tai būna esant autonominės nervų sistemos pažeidimui. Sumažėjusi gliukozės koncentracija taip pat sulėtina atpažinimo reakcijų greitį.
Vyresniame amžiuje hipoglikemija gali būti ir nenustatyta, nes gydytojas pasikeitusį paciento elgesį, pažintinės funkcijos sutrikimą ar sąmonės praradimą gali traktuoti kaip aterosklerozės, galvos smegenų kraujotakos sutrikimo faktą. Tačiau reikia prisiminti, kad židininė neurologinė simptomatika, tokia kaip hemiparezė ar hemiplegija, vyresniems žmonėms dažnai praeina, kai gliukozės koncentracija normalizuojasi.
Esant diabetiniams makrokraujagysliniams sutrikimams hipoglikemija gali turėti rimtų pasekmių: gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, miokardo išemija. Ūminė hipoglikemija pavojinga ligoniams, sergantiems koronarine širdies liga.
Hipoglikemija vaidina didelį vaidmenį mikrokraujagyslinių diabeto komplikacijų patogenezei. Esant pažeistoms kraujagyslėms hipoglikemija, veikdama kraujotaką ir sudedamąsias kraujo dalis, gali dar labiau pagreitinti mikroangiopatijos vystymąsi.
Ūminė hipoglikemija gali sumažinti glomerulų filtraciją ir sulėtinti inkstų kraujotaką. Kraujotakos sulėtėjimas gali sukelti arteriolių spazmą ir pabloginti inkstų funkciją. Ūminė hipoglikemija, blogindama kapiliarinę kraujotaką, sunkina akių tinklainės išemiją.
Taigi hipoglikemija 2 tipo cukrinio diabeto atveju priklauso nuo daugelio veiksnių: vyresnio pacientų amžiaus, nepakankamos mitybos, sutrikusios kontrareguliacinės sistemos. Atsiradus ūminei neurologinei simptomatikai vyresniame amžiuje, pasikeitus paciento psichikai, taip pat būtina įsitikinti, ar nėra hipoglikemijos. Tam tikra pacientų dalis serga ir kitomis ligomis bei vartoja daugybę kitų medikamentų, kurie gali stiprinti hipoglikeminį sulfanilkarbamido preparatų poveikį (pvz., fenilbutazono, varfarino, salicilatų ir kt.). Jei inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi, yra didesnė hipoglikemijos vystymosi tikimybė.
Klinikiniai hipoglikemijos požymiai yra: prakaitavimas, drebulys, silpnumas, pablogėjęs regėjimas, alkis, širdies plakimo sutrikimas, lūpų tirpimas, nerišli kalba, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas. Jiems esant paprastai glikemija būna mažesnė nei 3,0 mmol/l. Iki pusės visų hipoglikemijų pacientams pasireiškia naktį (2-4 val.). Todėl informatyvus yra glikemijos tyrimas prieš miegą. Jeigu apie 23 val. ji yra mažesnė nei 6 mmol/l, nakties hipoglikemijos rizika yra 80 proc. Tuo tarpu jei glikemija yra didesnė nei 6 mmol/l, galimybė išvengti hipoglikemijos priepuolio yra 88 proc.
Įvairus fizinis krūvis bei sportas mažina glikemiją. Negalima pamiršti, kad paciento organizmas gali įvairiai reaguoti į intensyvesnį krūvį ir taip pat provokuoti hipoglikeminę būklę. Alkoholis ne tik stiprina hipoglikeminį insulino poveikį, bet ir slopina smegenų reakciją į sumažėjusį gliukozės kiekį.
Hipoglikemijų gydymas. Nesunkios hipoglikemijos atveju patariama suvartoti 10 g gliukozės, suvalgyti 10 g lėtai pasisavinamų angliavandenių. Sunkios hipoglikemijos atveju skiriama 5, 10 ar 40 proc. gliukozės tirpalų į veną. Sunkesniais atvejais gydoma gliukokortikoidais į veną.
Hipoglikemija, sukelta insulino perdozavimo, greitai lengvėja gydant intravenine gliukoze, tačiau sulfanilkarbamido sukelta hipoglikemija gali būti užsitęsusi, ir greitos reakcijos į intraveninę gliukozę gali nebūti. Šie pacientai dėl hipoglikemijos turėtų būti stacionarizuojami ir ilgiau stebimi.
Dr. Rita Šulcaitė
KMU Endokrinologijos institutas
