Herpesvirusinę infekciją, arba kitaip žinomą pūslelinę, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2). HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 – genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą. Oralinių lytinių santykių metu pirmojo tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o antrojo – burną.
HSV perduodamas sąlyčio (per seiles, pūslelių skystį), gimdymo metu ir lytiškai santykiaujant. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su pažeista burnos ar lūpų gleivine, HSV-2 infekcija – per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Viruso patekimo vietoje po 2-7 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda dauginės grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas. Jeigu bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti skausmingas šlapinimasis, gali padidėti kirkšnių limfmazgiai bei atsirasti bendrinių simptomų (padidėja temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai). Užsikrėtus herpes virusu, jis išlieka visą gyvenimą, tačiau simptomai jaučiami ne visada.
Dauguma asmenų tik nešioja šį virusą. Iš pradžių infekcija dėl savo požymių pastebima, vėliau, po 2 ar 3 savaičių, požymiai išnyksta. Virusas toliau gyvena nervų ląstelėse, kitur gali būti neaptinkamas. Kliniškai gali pasireikšti menstruacijų, streso metu, susirgus kokia nors kita infekcija. Simptomai dažniausiai pasireiškia tose pačiose vietose, tik jie mažiau ryškūs. Kai kuriems žmonėms jie kartojasi kelis kartus per metus, kitiems – kartą ar dar rečiau.
Herpes infekcijos požymiai dažniausiai išnyksta savaime. Nėra gydymo, kuris sunaikintų virusą ir būtų galima išvengti infekcijos pasikartojimo. Kai herpes infekcija pasireiškia kliniškai, gydytojas gali skirti vaistų, kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą. Ilgas lėtinės infekcijos gydymas sumažina atsinaujinimo galimybę.