Etiologija. Kiaulytę (epideminį parotitą) sukelia paramiksovirusai. Sergančiojo kiaulyte seilėmis pavyko užkrėsti beždžiones, išauginti virusą vištos embrione. Virusas yra nelabai atsparus. Aukštesnėje temperatūroje, išdžiūvęs, saulės šviesoje, nuo dezinfekuojančių medžiagų jis greitai žūva. Virusas pirmą antrą ligos dieną būna kraujyje. Pavyko išskirti virusą ir iš nosiaryklės sekreto, seilių bei smegenų skysčio.
Epidemiologija. Pasitaiko kiaulytės epidemijų. Naujagimiai ir kūdikiai iki 6 mėn. ja neserga, nes turi imunitetą, įgytą iš motinos. Vaikai nuo 6 mėn. iki 2 metų epideminio parotito virusu užsikrečia retai, kartais jie serga seroziniu meningitu, o kitos ligos formos pasitaiko labai retai. Dažniausiai serga miestų vaikai darželiuose ir pirmosiose mokyklų klasėse. Užkrečiamumas yra didelis. Daliai vaikų būdinga latentinė šios ligos forma, bet imunitetą jie įgyja. Infekcijos šaltinis yra kiaulyte sergantys ligoniai, pradedant nuo paskutinių dviejų inkubacinio periodo dienų iki devintos ligos dienos. Virusas plinta oro lašiniu pūdu. Persirgusieji kiaulyte įgyja pastovų imunitetą.
Klinika. Kiaulytės inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 18 (8-37) dienų. Liga prasideda ūmai, ligoniui pakyla temperatūra iki 38-39 °C, bet ji gali būti subfebrili arba normali. Sutinsta vienos arba abiejų pusių paausiai. Patinimas pakelia ausies kaušelį, išplinta prieš jį ir už jo, taip pat į skruostus bei kaklą. Kita pusė patinsta po kelių valandų arba kelių dienų. Oda būna įtempta, neparaudusi, pati seilių liauka kieta, skausminga. Liaukai tinstant, skauda ausis, kaklą, dantis, ligoniui sunku išsižioti ir kramtyti, sumažėja seilių. Patinimas didėja 3-4 dienas, paskui 3-4 dienas mažėja ir išnyksta. Kartais gali būti pažandinių ir paliežuvinių liaukų uždegimas. Pasitaiko tik šių liaukų uždegimas, o paausinės liaukos gali likti nepažeistos. Seilių liaukų latakų angos būna paraudusios, paburkusios. Po 3-7 dienų temperatūra palaipsniui krinta, atslūgsta patinimas, gerėja savijauta bei apetitas, ir ligonis greitai sveiksta.
Jei pažeidžiamos ir kitos liaukos, smegenų substancija bei jų dangalai, liga užtrunka ilgiau.
Tinstant seilių liaukoms, kartais ligoniui skauda pilvą, jis vemia, viduriuoja, šlapime padaugėja amilazės, gali atsirasti acetono – tai pankreatitas. Sergant virusiniu pankreatitu, seilių liaukos gali ir nepatinti.
Pubertetiniąme periode berniukai pirmos savaitės pabaigoje kartais suserga orchitu (20-25%). Tuomet ligoniui vėl pakyla temperatūra, patinsta ir skauda vieną arba abi sėklides. Orchitas trunka 5-7 dienas ir gali būti kaip vienintelis kiaulytės simptomas. Mergaitės retai suserga ooforitu ir mastitu.
Gana dažnai prisimeta serozinis meningitas. Jis gali prasidėti bet kurioje ligos stadijoje, o kartais išryškėja, kai praeina seilių liaukų patinimas (po 1-4 savaičių). Meningitas gali būti vienintelis kiaulytės požymis. Smegenų skystis būna pakitęs ir kai nėra meningito požymių. Retai pasitaiko meningoencefalitas, kuriam būdinga sąmonės sutrikimas, afazija, kliedesys, kurtumas ir aklumas, paralyžiai.
Diferencinė diagnostika. Mažiems vaikams seilių liaukų uždegimą gali sukelti citomegalinis virusas (viruso ieškoma seilėse ir šlapime), dėl to daroma komplemento sujungimo reakcija.
Gali būti pūlinis parotitas, kuriuo dažniau suserga naujagimiai ir kūdikiai. Didesniems vaikams pūliniu parotitu gali komplikuotis sepsis, vidurių šiltinė, tymai ir kitos sunkios ligos. Jis būna vienpusis ir abipusis, greitai seilių liaukos supūliuoja. Pūlinį parotitą dažniausiai sukelia stafilokokai. Liauka būna patinusi, paraudusi, labai skausminga. Ją paspaudus, pūliai išsiskiria per seilių liaukos angą. Kraujyje esti neutrofilinė leukocitozė. Kiaulytę reikia diferencijuoti ir nuo periostito bei burnos dugno flegmonos.
Paliežuvinių seilių liaukų specifinį (virusinį) uždegimą reikia skirti nuo limfadenito. Be to, paliežuvinėse seilių liaukose gali susidaryti retencinės cistos. Kaklo priekinių ir periaurikulinių limfmazgių uždegimas su paburkimu taip pat gali simuliuoti parotitą.
Lėtinis recidyvuojantis sialodenitas dažniausiai pažeidžia paausinę liauką. Ligą paprastai sukelia streptokokai bei pneumokokai (dažnai būna seilių liaukų latakų anomalijos). Iš seilių latakų išsiskiria pūliai. Liga trunka mėnesiais ir metais. Tiriant rentgenu, kartais nustatomi akmenys. Daromos sialogramos su kontrastine medžiaga.
Kaskart, kai patinsta paausiai, pažandės, kaklas, reikia įtarti infekcinę mononukleozę, toksinę difteriją ir tarpuplaučio flegmoną. Svarbu kruopščiai ištirti žiotis, limfmazgius, kraują ir padaryti krūtinės ląstos rentgenogramą. Parotitui nebūdinga angina, limfadenitas, leukocitozė su neutrofilija. Vaikams, sergantiems toksine difteriją, patinimas nusileidžia iki raktikaulio ir dar žemiau, būna membraninė angina.
Parotitas pasikartoja ligoniams, sergantiems Beko sarkoidoze, leukoze, sklerodermija. Lėtinis parotitas gali būti ir dėl aktinomikozės. Seilių liaukose gali atsirasti piktybiniai navikai. Jose taip pat gali būti hemangiomos ir limfangiomos, todėl liaukos padidėja.
Pirminį parotitinį serozinį meningitą reikia diferencijuoti nuo kitos etiologijos serozinių meninigtų (poliomielito, Koksakio ir ECHO virusinės infekcijos).
Tuberkuliozinio meningito pradžia lėtesnė, eiga sunkesnė, būna teigiamas tuberkulino mėginys, smegenų skystyje esti sumažėję cukraus, randama tuberkuliozės mikobakterijų. Diferenciacijai padeda ir epidemiologinė anamnezė.
Kiaulytę diferencijuojant nuo kitų ligų, tam tikrą reikšmę turi padaugėjęs amilazės kiekis kraujyje ir šlapime net ir tada, kai nesti pankreatito. Specifinės yra komplemento sujungimo, hemagliutinacijos stabdymo ir odos alerginės reakcijos. Tikslinga šiuos tyrimus padaryti, kai esti pirminis parotitinis meningoencefalitas. Virusą galima išauginti iš smegenų skysčio. Diagnostikai tinka ir imunofluorescencijos metodas.
Gydymas – simptominis. Ligonis turi gulėti, kol karščiuoja ir yra patinusios seilių liaukos. Kai skauda galvą bei dantis ir pakyla aukšta temperatūra, skiriama acetilsalicilo rūgšties po 40- 60 mg/kg per parą; dozė dalijama į 4-6 dalis. Patinusios odos vietos tepamos riebalais, aprišamos vata ir šildomos soliuksu. Burna skalaujama ramunėlių užpilu. Kai yra orchitas, dedami kompresai, kapšelis parišamas suspensorijumi, o skausmams malšinti skiriama kodeino po 3 mg/kg per parą; dozė dalijama į 6 dalis. Jei sėklidės yra labai patinusios ir skausmingos, gydoma kortikosteroidais (4-5 dienas), tuomet sumažėja patinimas ir skausmingumas. Jei orchitas yra vienpusis, rekomenduojama suleisti rekonvalescentų kraujo serumo, tada gali procesas nepereiti į kitą pusę. Paprastasis gamaglobulinas yra neveiklus.
