Nobel biocare

Dizenterija (Šigeliozė)

Dizenterija (arba šigeliozė) – šigelių sukeliamas storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu su gleivėmis ir krauju išmatose.
Dizenteriją sukelia lazdelė, kurios dabar žinoma 4 grupės (50 tipų), besiskiriančios antigenine struktūra, patogeniškumu, toksiškumu. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys ūmine ar lėtine dizenterija ir sveiki bakterijų nešiotojai. Ypatingai pavojingi pastarieji, taip pat sergantys blankiomis ligos formomis, jeigu jų darbas susijęs su maisto gamyba ar prekyba, o sanitarinė kultūra žema. Nešvariomis rankomis jie užkrečia pieno produktus, daržoves, vaisius, uogas („nešvarių rankų liga”). Galimi buitiniai (dažniau vaikų kolektyvuose), vandens kilmės (kai teršiami vandens telkiniai) ir pieno kilmės (kai blogai pasterizuojamas pienas) protrūkiai. Imlumas šigelėms yra visuotinis, imunitetas trumpalaikis. Kasmet Lietuvoje kyla dizenterijos protrūkiai, kurių dažniausios priežastys – nekokybiški pieno produktai, iš privačių asmenų pirktas ir maistui vartotas nevirintas pienas.
Inkubacinis dizenterijos periodas trunka 1-5 dienas, liga prasideda ūmiai kolito ir bendros intoksikacijos požymiais: ligonį krečia šaltis, pykina, temperatūra padidėja iki 38-39°C, prasideda raižantys pilvo skausmai, viduriavimas. Pirmiausia išmatose matomos gleivės, l -2-ąją ligos dieną atsiranda kraujo priemaišų. Atsiranda liguistas mėšlungiškas noras tuštintis (tenezmas). Temperatūra po 1-2 dienų sumažėja, tačiau skausmingas viduriavimas (tuštinasi 10-30 kartų per dieną) trunka dar kelias dienas vargindamas ligonį. Dizenterija paprastai trunka 1-3 savaites, tačiau galimi įvairūs ligos variantai (ūminė ar lėtinė, sunki, vidutinio sunkumo ar lengva eiga).
Norint patvirtinti diagnoze, įvertinti gydymo efektyvumą, atliekami bakteriologiniai išmatų tyrimai. Sunkiais atvejais gydoma stacionare, o lengvomis bei vidutinio sunkumo formomis ir lėtine dizenterija sergantieji gali būti gydomi ambulatoriškai.
Priešepideminės ir profilaktinės priemonės. Kuo anksčiau izoliuoti ligonį, dezinfekuoti jo butą, stebėti bendravusius su juo žmones – pagrindinės priemonės, taikomos epideminiame židinyje. Sergantiems lėtine dizenterija ir bakterijų nešiotojams draudžiama dirbti maisto pramonės ir prekybos įstaigose, vaikų kolektyvuose. Labai svarbios profilaktinės priemonės – sanitarinis švietimas ir higienos įgūdžių ugdymas, vandens telkinių ir maisto produktų sanitarinė kontrolė, musių naikinimas.