REXSAN

Difilobotriazė

Difilobotriazė

Kas tai yra difilobotriazė?

Difilobotriazė – lėtinė parazitinė liga, kurią sukelia žuvinis arba, dar kitaip vadinamas, platusis kaspinuotis Diphyllobothrium latum.

Sukėlėjas

Tai pats stambiausias žmogaus parazitas. Jo ilgis siekia 10 metrų ir daugiau. Turi plokščią kūną, primenantį kaspiną. Parazitas sudarytas iš galvutės, kaklelio ir kūno. Kaspinuočio kūnas sudarytas iš 300-4000 narelių. Galinių subrendusių narelių visas vidus yra užpildytas kiaušinėliais. Į aplinką kaspinuočio kiaušinėliai patenka su išmatomis, atitrūkus arba suplyšus paskutiniam nareliui. Kiaušinėliai yra maži, matomi tik per mikroskopą, pilkai geltonos spalvos.

Kaip kaspinuotis vystosi ?

Žuvinio kaspinuočio vystymasis yra labai sudėtingas. Jo vystymuisi reikalingas gėlas vanduo, du tarpiniai ir vienas galutinis šeimininkas. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai vėžiagyviai ir gėlavandenės žuvys, kurių organizme kaspinuočio lerva praeina tam tikras vystymosi stadijas. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus ir žuvimi mintantys gyvūnai (katės, šunys, meškos, lokiai, lapės ir kt.). Jų žarnyne kaspinuotis suauga ir subręsta, todėl galutiniai šeimininkai su išmatomis išskiria kaspinuočio kiaušinėlius ir yra pagrindiniai infekcijos platintojai. Kaspinuočių kiaušinėliai bręsta tik gėlame vandenyje. Priklausomai nuo vandens temperatūros, kiaušinėliai subręsta per 9-12 dienų. Kiaušinėliams subrendus iš jo išeina mažam, apvali, blakstienėlėmis padengta lerva. Ji laisvai plaukioja vandenyje, kol ją praryja pirmas tarpinis šeimininkas – vėžiagyvis – ciklopas. Ciklopo organizme lerva pasiekia tam tikrą vystymosi stadiją. Vėliau vėžiagyvius (ciklopus) praryja jais mintančios žuvys (lydekos, vėgėlės, ešeriai, lašišos ir kt.). Žuvų organizme kaspinuočio lervos vystosi iki invazinės (užkrečiamos) stadijos. Subrendusios (invazinės) lervos įsiskverbia į žuvų raumenis, patenka į ikrus ir kitus žuvų vidaus organus. Šios stadijos kaspinuočio lervutė yra 1-25 mm ilgio ir primena mažas kirmėles. Jų kūnas lygus, be narelių, baltos spalvos, galvutė jau turi prisisiurbimo plyšius. Plėšrios žuvys užsikrečia rydamos ne tik vėžiagyvius, bet ir smulkesnes žuvis, todėl vienoje žuvyje gali būti labai daug šio kaspinuočio lervų.

Kaip užsikrečiama ?

Žmogus užsikrečia suvalgęs kaspinuočių lervomis užkrėstos žalios ar termiškai nepakankamai apdorotos žuvies.

Parazito vystymasis žmogaus organizme

Žmogui suvalgius kaspinuočio lervomis užsikrėtusios žalios ar nepakankamai išvirtos ar iškeptos žuvies, jo plonajame žarnyne lervos prisitvirtina prie žarnos sienelės ir pradeda augti. Per 1-1,5 mėnesio kaspinuotis suauga ir žmogaus organizme gali gyventi iki 10 metų. Žmogus ar kitas užsikrėtęs žinduolis išskiria kaspinuočio kiaušinėlius į aplinką visą laiką, kol parazitas gyvena jo žarnyne.

Susirgimo paplitimas

Tai gamtinė židininė liga. Žuvinių kaspinuočių vystymasis susijęs su gėlo vandens gyvūnais, todėl difilobotriazės židiniai formuojasi arti upių ir ežerų. Lietuvoje šių ligų anksčiau pasitaikydavo Kuršių pamario, Nemuno deltos, Trakų rajono gyvenvietėse. Pastaraisiais metais šis susirgimas žmonėms registruojamas labai retai, tik pavieniais atvejais.
Pasaulyje difilobotriazė registruojama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Airijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Suomijoje. Kiekvienais matais Rusijoje difiliobotriozė diagnozuojama daugiau kaip 20 tūkst. žmonių (sergamumo rodiklis – 14-15 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Rusijos Federacijoje šie susirgimai registruojami vietovėse, kurios susiję su upių (Volgos, Kamos, Jenisiejaus, Obės, Irtyšiaus, Amūro ir kitų) baseinais.

Ligos požymiai

Žmogus suserga praėjus 1,5 mėn. po užsikrėtimo. Sergant difilobotriaze dažnai klinikinių požymių nebūna arba jie būna labai neryškūs. Tačiau dalis ligonių skundžiasi greitu nuovargiu, bendru silpnumu, galvos ir pilvo skausmais, pykinimu, viduriavimu, kuris gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu. Kartais būna neaukšta temperatūra, retais atvejais ir aukšta (38ºC – 39ºC). Žuviniai kaspinuočiai iš žmogaus organizmo pasisavina vitaminą B12 ir folio rūgštį, todėl vystosi B12 hipovitaminozė ar anemija (mažakraujystė). Esant didelei kaspinuočių invazijai, jie gali užkimšti žarnos spindį ir dėl to gali išsivystyti žarnų nepraeinamumas. Sunkiais atvejais galimi kraujotakos ir nervų sistemos pažeidimo reiškiniai: tachikardija (dažnas širdies ritmas), arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, epilepsiniai priepuoliai.

Kaip liga nustatoma ?

Įvertinus klinikinius ir epidemiologinius duomenis ir įtarus difilobotirazę, atliekamas išmatų mikroskopinis tyrimas. Jo metu ieškoma kaspinuočio kiaušinėlių. Ligonis kiekvieną dieną į aplinką su išmatomis išsiskiria milijonus kiaušinėlių, todėl išmatose jie lengvai aptinkami. Kartais išmatose randama ir kaspinuočio narelių.

Gydymas

Patvirtinus diagnozę, infekcinių ligų gydytojas skiria specifinį gydymą. Po gydymo ligoniai mediciniškai stebimi. Jiems atliekami reikalingi tyrimai, norint išsiaiškinti ar žmogus visiškai pasveiko nuo šios ligos. Esant neigiamam atsakymui, ligonių medicininis stebėjimas nutraukiamas.

Priemonės, apsaugančios nuo užsikrėtimo:

  • Svarbu kuo greičiau nustatyti užsikrėtusius žmones ir juos gydyti, nes ligonis kiekvieną dieną su išmatomis išskiria daugiau kaip milijoną kaspinuočių kiaušinėlių ir labai užteršia aplinką.
  • Neteršti vandens telkinių žmonių ir gyvūnų išmatomis.
  • Nemaitinti žaliomis žuvimis šunų ir kačių tose vietovėse, kur yra susiformavusių šios ligos gamtinių židinių.
  • Nevalgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies.
  • Žuvis ir jos produktus namų sąlygomis reikia kepti ar virti ne trumpiau kaip 20 minučių, kad visos žuvies dalys pasiektų nemažiau kaip 56° C temperatūrą, kuri išsilaikytų nors 5 minutes.

 

Žuvies ir jos produktų nukenksminimas namų sąlygomis:

  • Kepti ne trumpiau kaip 20 min.
  • Žuvį virti 15-20 min. nuo užvirimo momento.
  • Pyragą su žuvies įdaru kepti 45 – 60 min.
  • Stiprus sūdymas (20 proc. druskos žuvies svoriui) ir 10 dienų laikymas taip pat nukenksmina užsikrėtusias žuvis.
  • Ruošiant šalto rūkymo žuvį, reikia ją pasūdyti ir užšaldyti 3 – 4 sav.
  • Žuvų užšaldymas -18°C 24 valandoms arba iki -10°C 72 valandoms taip pat jas gali nukenksminti.

Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė