Denge karštligė

Kokia tai liga?

Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas.

Sukėlėjas

Dengė virusas priklauso Flaviviridae šeimai. Skiriami 4 viruso serotipai, kurie gali sukelti klasikinę Denge karštligę, sunkesnę formą – Denge hemoraginę karštligę ir Denge šoko sindromą.
Viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės.

Kaip užsikrečiama?

Virusas žmogui perduodamas transmisiniu būdu, jį ypač platina Aedes aegypti uodai. Užsikrėtęs žmogus virusą gali perduoti karščiavimo periodo pabaigoje, kai uodas prisisiurbia kraujo.
Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.

Paplitimas pasaulyje

Daugiausia Denge infekcijos atvejų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Sergamumo pakilimas stebimas lietingu laikotarpiu. Paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas. Per paskutinius dešimtmečius Denge karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje). 1981 m. Kuboje užregistruota didelė dengės karštligės epidemija. Nuo 2003 m. 24-iose Amerikos žemyno šalyse ligos atvejai registruojami sausio – gegužės mėnesiais; šis laikotarpis sutampa su lietinguoju laikotarpiu daugelyje ligos apimtų šalių. Denge karštligės atvejai Europos Sąjungos šalyse neregistruojami. Ne endeminėse šalyse yra užregistruota keletas įvežtinių Dengė karštligės atvejų.
Didžiausią susirūpinimą pasaulyje kelia potencialus Denge karštligės plitimas iš endeminių teritorijų. Šis procesas yra susijęs su klimato atšilimu ir uodų populiacijos didėjimu.

Simptomai

Inkubacinis ligos laikotarpis – 3 – 14 dienų; liga pasireiškia 3 – 5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai sergama lengva Denge karštlige (DK), kartais pasireiškia sunkesnė ligos forma – Denge hemoraginė karštligė (DHK) – karščiuojama, kraujuojama, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dar sunkesnė ligos forma yra Denge šoko sindromas. Esant neteisingam gydymui, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15 – 40 proc. Asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas prieš ligą sukėlusią viruso padermę.

Profilaktika

Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra.
Asmenys, keliaujantys į endemines šalis, turi laikytis šių saugos priemonių:

Individualios priemonės:

Naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, naktį rekomenduojama deginti pyretroidu impregnuotą spiralę, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas (repelentus));
Vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančių medžiagų, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms;
Rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų nuo saulėlydžio iki saulėtekio, nes šiuo metu uodai aktyviausi. Vaikščiojant tamsiu paros metu patariama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsių spalvų drabužių, kurie vilioja uodus;
Gyvenamosios patalpas įrengti taip, kad į jas nepatektų uodai.

Bendruomeninės priemonės:

Sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo);
Ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus;
Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3 – 14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.

Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras