Mollers

Bronchektazinė liga

Bronchektazinė liga (morbus bronchoectaticus)

Bronchektazinė liga – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, negrįžtamu bronchų spindžio išsiplėtimu.

Ligos priežastys

Bronchektazinę ligą sąlygoja daugelis faktorių. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Svarbiausi veiksniai yra nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos (Haemophilus influuenzae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa).
Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis). Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje.

Simptomai

  • Pelenų spalvos oda
  • Deformuota krūtinės ląsta
  • Silpnumas
  • Nežymus karščiavimas
  • Dusulys
  • Kosulys
  • Apetito stoka
  • Skrepliavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Bendras nuovargis

Ligos eiga

Ligai būdingas lėtinis produktyvus kosulys (kosulio priepuolius gali išprovokuoti kūno padėties pakeitimai, fizinis krūvis);
gausus („pilna burna „) skrepliavimas ypač rytais (skrepliai būna gleivingi, bekvapiai, paūmėjimo metu – pūlingi, trisluoksniai, nemalonaus kvapo, gali būti su kraujo dalelėmis, skrepliavimas gali tęstis mėnesiais ar metais); įvairaus stiprumo dusulys (ligos pradžioje dusulys gali varginti tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybės būsenoje); krūtinės skausmas, kūno temperatūros padidėjimas ( kūno temperatūra dažnai esti šiek tiek padidėjusi, paūmėjimo metu ji gali būti aukšta.
Būdingi bendro negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, apetito stoka.
Kartais, ligonis sergantis bronchektazine liga, būna pelenų spalvos oda, jo rankų ir kojų pirštai sustorėja (pasidaro panašūs į būgno lazdeles), nagai būna laikrodžio stiklo formos, deformuota krūtinės ląsta.
Jau vaikystėje susirgęs bronchektazine liga vaikas gali lėčiau augti.
Tinkamai gydant bronchektazinės ligos eiga daugelį metų yra stabili, rečiau (esant netinkamam ar nesant gydymo) ji greit progresuoja.
Ligai būdingi periodiniai paūmėjimai, dažniausiai pavasarį ir rudenį.

Komplikacijos

Kai piešuždegiminis gydymas yra nepakankamas, bronchektazinė liga gali komplikuotis kraujavimu iš plaučių, plaučių pūliniu, plaučių uždegimu, lėtine plautine širdimi ir plaučių nepakankamumu, amiloidoze. Ligai progresuojant sutrinka širdies ir inkstų veikla.

Tyrimai

Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų.
Kraujo tyrime būdingas padidėjęs leukocitų skaičiaus, pagreitėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas paryškėjęs linijinis druožėtumas („geležinkelio bėgiai”), piešinio korėtumas.
Atlikus skreplių tyrimą, nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, bei jų jautrumas antibiotikams.
Bronchoskopijos metu aptinkama paraudusi, paburkusi bronchų gleivinė, matomas pūlingo sekreto skyrimasis iš bronchų.
Kompiuterinėje plaučių tomogramoje nustatomi išsiplėtę bronchų spindžiai, cistiniai dariniai.Ankščiau būdavo atliekama bronchografija, kuri buvo standartas bronchektazinei ligai patvirtinti, tačiau šiuo metu ją pakeitė kompiuterinė plaučių tomograma.

Medikamentinis/Chirurginis gydymas

Bronchektazinę ligą turi gydyti gydytojas! Pagrindinis bronchektazinės ligos gydymo tikslas – slopinti kvėpavimo takų bakterinę infekciją.
Svarbiausias gydymo būdas yra savalaikė, adekvati antibiotikų terapija. Antibiotikų dozė ir rūšis yra parenkama gydytojo, atsižvelgiant į ligos eigą bei simptomus.
Ligai paūmėjus, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų (pvz., ampicilinas, amoksicilinas), II ir III kartos cefalosporinai (pvz., cefakloras, cefotaksimas), makrolidai (pvz., azitromicinas, klaritromicinas). Dažniausiai skiriami geriamieji vaistai.
Esant sunkiai ligonio būklei antibiotikai leidžiami į veną ar raumenis.
Ligoniams taikoma kvėpavimo gimnastika, pozicinis drenažas, vibracinis krūtinės ląstos masažas.
Atkosint labai tirštus, tąsius skreplius siūloma vartoti atsikosėjimą gerinančius vaistus – mukolitikus (pvz., acetilcisteinas, ambroksolis).
Ligai paūmėjus, gali būti atliekamos sanacinės bronchoskopijos. Šio tyrimo metu, bronchoskopu iš bronchų šalinami skrepliai, praplaunami bronchai.
Esant sunkiai ligonio būklei, gresiant komplikacijoms reikalingas gydymas ligoninėje.
Kai bronchektazinė liga yra tik viename plaučio segmente ar skiltyje siūlomas chirurginis gydymas. Chirurginės operacijos metu pašalinama pakitusi plaučių dalis.

Natūralus gydymas

Sergančiam bronchektazine liga patartina keletą kartų per dieną, ypač ryte atsibudus ir vakare prieš užmiegant, persisverti per lovos kraštą galva žemyn ir, galvą prisilaikant rankomis, giliai kvėpuoti ir išsikosėti.
Naudinga daryti gydomąją mankštą, kvėpavimo pratimus.
Sergančiam bronchektazine liga reikalingas visavertis, turintis daug baltymų ir vitaminų (ypač vitaminų A ir C) maistas. Sunkiai sergančiam pravartu gulėti lovoje su pakeltu kojūgaliu.

Profilaktika

Svarbu dar vaikystėje laiku ir visiškai išgydyti infekcines ligas, nuo mažens grūdinti organizmą, šalinti viršutiniuose kvėpavimo takuose esančius infekcinio užkrato židinius.
Sergantiems bronchektazine liga paūmėjimų prevencijai skiriami imuniteto stimuliatoriai.
Rekomenduojama skiepytis nuo gripo.