Bakterinis gingivitas – tai dantenų liga, kuri atsiranda dėl bakterinio apnašo kaupimosi tarp dantų ir pasireiškia dantenų kraujavimu, paburkimu bei „kišenių” gilėjimu. Gydymo metu odontologas pašalina esančius akmenis ir apnašas, poliruoja senas plombas ir moko pacientą teisingai valyti dantis. Negydant, gingivitas gali pereiti į gilesnius audinius ir sukelti jų uždegimą – periodontitą, dėl kurio tirpsta kaulas ir ilgainiui netenkama dantų.
Simptomai
- Dantenų sukietėjimas
- Dantenų kraujavimas
- Dantenų spalvos pokyčiai
- Dantenų paburkimas
- Dantenų „kišenių” gilėjimas
- Dantenų skausmas
Ligos eiga
Dantenų uždegimas paprastai vystosi lėtai. Dantenų spalva nuo lengvo paraudimo pradinėje ligos stadijoje pereina iki melsvai raudonos ar tamsiai mėlynos esant lėtiniam gingivitui. Išnyksta sveikoms dantenoms būdingas „apelsinų žievelės” vaizdas, paviršius atrodo lyg įtemptas. Pradinėje stadijoje dantenos būna minkštos, pabrinkę, vėliau, užsitęsus uždegimui, jos tampa kietos (fibrozinės). Dėl kraujotakos sutrikimo ir dantenų audinio išvešėjimo pagilėja kišenės, esančios tarp danties ir dantenų. Jos vadinamos dantenų arba pseudokišenėmis. Dantenos ima kraujuoti net lengvai prisilietus šepetėliu ar instrumentu. Esant lėtiniam bakteriniam gingivitui skausmingumo paprastai nebūna, bet uždegimui paūmėjus dantenos skaudės jas liečiant. Pašalinus minkštąjį apnašą uždegimas nesunkiai praeina.
Gydymas
Atliekama profilaktinė burnos higiena. Jei pacientui skauda, būtina nejautra. Profilaktinės higienos metu pašalinami viršdantiniai ir podantiniai konkrementai. Jei uždegimas smarkiai progresavęs ir audiniai smarkiai kraujuoja, išburkę, dažniausiai vieno vizito pas odontologą neužtenka.
Vizito metu gydytojas gali paskirti antiseptinius, uždegimą mažinančius skalavimo skysčius, jei reikia, – vaistų nuo uždegimo.
• Pakeičiami visi netinkami protezai ir plombos.
• Svarbu sugydyti visus kariesus.
• Paciento motyvacija. Su pacientu aptariama burnos higienos svarba. Įvertinus paciento asmens burnos higieną ir dantenų būklę po profesionalios burnos higienos, nustatoma, kiek kartų per metus pacientas turėtų atvykti profesionaliai burnos higienos procedūrai.
• Mitybos koregavimas.
• Jei planuojamas periodonto chirurginis gydymas, labai svarbu įvertinti paciento asmens burnos higieną, jo motyvaciją. Yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp apnašų kontrolės ir periodonto audinių žaizdų gijimo. Tik tuo atveju, kai apnašų kontrolė yra gera, gali būti atliekamas periodonto chirurginis gydymas. Vėliau pacientas pas higienistą turėtų lankytis 3–4 kartus per metus.
