Miego paralyžius
Miego paralyžius – trumpalaikis žmogaus kūno paralyžius, ištinkantis, kai žmogus miega, o ypač, kai yra REM miego stadijoje (sapnuoja). Šis paralyžius neleidžia žmogui judėti miego bei sapnavimo metu. Jei miego paralyžius nesaugo žmogaus jam sapnuojant, žmogus gali vaikščioti per miegus ir save sužaloti. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti […]
Raumenų distrofija
DIUŠENO RAUMENŲ DISTROFIJA (DMD) IR BEKERIO RAUMENŲ DISTROFIJA (BMD) A.Etiologija (ligos priežastis) Distrofinopatijos yra susijusios su X chromosoma recesyvinės ligos, atsirandančios dėl distrofino (DMD) geno, esančio X chromosomos trumpajame petyje (geno vieta – Xp21.2) mutacijos. Distrofinopatijos yra skirstomos į: a) Diušeno raumenų distrofiją (toliau – DMD);b) Bekerio raumenų distrofiją (toliau – BMD);c) Su DMD asocijuota […]
Alzheimerio liga
POŽYMIAI Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas”? Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį, pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir […]
Liumbalinė stenozė
Liumbalinė stenozė dažniausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Nugaros juosmens dalies skausmai, atsirandantys ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus ir greitai praeinantys arba bent sumažėjantys atsigulus (ypač – ant šono, sulenktomis kojomis) – požymiai, leidžiantys rimtai įtarti, kad jūs turite liumbalinę stenozę – stuburo kanalo susiaurėjimą juosmens dalyje. Anatomija Stuburo kanalas – ertmė, nusitęsianti per […]
Epilepsija (Absansas)
Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliu vadinamas paroksizminis stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Epilepsijos diagnozei reikia bent dviejų sąlygų: epilepsijos priepuoliai turi būti savaiminiai ir kartotiniai. Savaiminiai – tai tokie priepuoliai, kurie tiesiogiai […]
Agnozija
Agnozija (gr. agnōsia – nežinojimas) – atpažinimo sutrikimas, atsirandantis dėl galvos smegenų žievės viršugalvio ir pakaušio sričių pažeidimo. Jutimai ir atmintis nepažeisti, tačiau jutimais surinkta informacija nesuvokiama kaip prasminga. Būna įvairių formų. Ligonis nesugeba atpažinti matomų (optinė agnozija, arba psichinis aklumas), duodamų apčiupinėti žinomų daiktų (taktilinė agnozija), nors gali nusakyti atskiras jų ypatybes. Gali neatpažinti […]
Alpimas
Alpimas – trumpas sąmonės netekimas. Kai smegenys gauna nepakankamai deguonies, žmogus gali trumpam netekti sąmonės, tai yra apalpti. Dažniausiai greitai atsigaunama, nes parkritus ant žemės galva būna tame pačiame lygyje kaip ir širdis, todėl į smegenis vėl pradeda tekėti kraujas ir aprūpina jas deguonimi. Kai sąmonės netenkama ilgiau – daugiau kaip vieną minutę – būtina […]
Astenija
Astenija – tai padidėjęs nuovargis ir nervingumas. Pacientės nuskundimai: nuovargis, greitas išsekimas, galvos skausmai, atminties sutrikimais, nemiga, primena astenijos simptomus, tačiau nėra astenijai būdingų vegetacinių sutrikimų (prakaitavimo, tachikardijos, kraujospūdžio svyravimų). Pastaruoju metu nebuvo egzogeninių galvos smegenų traumų, galėjusių įtakoti astenijos atsiradimą (ankstesnės traumos buvo seniau, taigi negalėtų turėti įtakos). Be to, astenijos metu kalbos […]
Autizmas
Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai […]
Galvos smegenų sukrėtimas
Galvos smegenų sukrėtimas (GSS) kliniškai pasireiškia staigiu ir greitai praeinančiu sąmonės praradimu, trumpalaike amnezija. Tai – dažna būklė (50 atvejų iš 100 000 žmonių per vienerius metus). Lengvais GSS atvejais žmogus sąmonės nepraranda, tačiau trumpam jaučiasi apsvaigęs. Dažniausiai GSS patiria maži vaikai sportuodami ar važiuodami dviračiu. Suaugusieji GSS dažniausiai patiria autoavarijų metu arba griūdami. Amnezijos […]