Pastebėta, kad žmones, gyvenančius mieste, dažniau kamuoja įvairios alergijos. Nemažą įtaką alergijai turi ir ekologija. Patekusios į užterštą orą augalų žiedadulkės prilimpa prie kietųjų sudegusio kuro dalelių ir tampa agresyvesnės, palyginti su tomis pačiomis žiedadulkėmis, esančiomis kur nors kaimo laukuose. Kita vertus, jei mes dirbame užterštoje aplinkoje arba rūkome, tuomet mūsų gleivinė yra nuolat dirginama ir pasidaro jautresnė, laidesnė alergenams.
Kas sukelia ligą?
Ją sukelia maždaug 50 rūšių augalų žiedadulkės. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, ore susidaro didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. O kuo jos smulkesnės, tuo labiau alergizuoja organizmą.
Dažniausiai alergiją ankstyvą pavasarį sukelia lazdynų, beržų, ąžuolų, alksnių, o neretai ir pušų žiedadulkės. Pastaruoju metu žiedadulkių struktūra labai pasikeitė. Jeigu per elektroninį mikroskopą pažvelgtume į žiedadulkę, pamatytume, kad jos gaureliai aplipę teršalų dalelėmis. Tokios žiedadulkės dar labiau alergizuoja. Dėl oro taršos į žmogaus organizmą patenka ne tik specifinių alergenų – žiedadulkių, bet ir nespecifinių – atmosferos oro teršalų: ozono, azoto oksido ir sieros dioksido. Šiais pakitimais galima paaiškinti tai, kad net 75 proc. kenčiančiųjų nuo alerginės slogos ir astmos gyvena mieste.
Stambiausios yra medžių žiedadulkės, smulkiausios – žolių ir piktžolių. Kuo smulkesnė žiedadulkė, tuo giliau ji gali įsiskverbti į kvėpavimo takus ir greičiau sukelti alergiją. Dėl šios savybės žolių žiedadulkės pavojingesnės nei medžių.
Kuo alerginė sloga skiriasi nuo paprastos
Šienligės požymiai labai primena įprastinę virusinę ligą: atsiranda ūmi sloga, čiaudulys, besitęsiantis iki 10–20 kartų, iš nosies bėga vandeningos išskyros, paburksta gleivinė, todėl sunku kvėpuoti. Prasideda ir akių uždegimas – akys parausta, ašaroja, perši, bijo šviesos, ima niežėti ir tinti akių vokai. Gali atsirasti dusulio priepuoliai, kamuoti sunkumas krūtinėje, kvėpuojant girdėti švilpesys. Kartais gali pakilti ir nedidelė temperatūra – 37°C ir kelios dalys.
Kaip atskirti paprastą slogą nuo alerginės? Nuo tradicinės slogos, tinkamai gydantis, paprastai pasveikstama per savaitę, o alerginė sloga gali užsitęsti visą augalų žydėjimo sezoną. Įprastą slogą galime pasigauti bet kuriuo metų laiku, o svarbiausias šienligės požymis – ji kartojasi kiekvienais metais žydint tam tikriems augalams.
Sezonine alergija sergantiems žmonėms ligos požymiai būna ypač ryškūs saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną. Sveikata pagerėja, jei diena lietinga ir apsiniaukusi.
Kartais, jei žmogus ypač jautrus žiedadulkėms, galimos kryžminės reakcijos su maisto produktais – šviežiais vaisiais ar daržovėmis. Jų suvalgius juntamas niežėjimas gerklėje, gali patinti lūpos ar liežuvis, kartais atsirasti pilvo skausmai, kamuoti viduriavimas.
Kaip pasilengvinti savijautą
Nosį ir gerklę rekomenduojama praplauti jūros vandeniu. Uždegimo apimtoms akims padeda dirbtinės ašaros. Taip pat galima užsidėti šaltą kompresą.
! Jokiu būdu negalima plauti akių vaistažolių nuoviru, nes tai gali tik pabloginti akių būklę. Venkite augalinės kilmės kosmetikos.
* Parėjus iš lauko pasikeisti viršutinius drabužius, prireikus prasiplauti akis ir nosį vandeniu. Persirengiant reikia stengtis, kad drabužiai neliestų veido.
* Nedžiovinti skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus. Drabužius ir patalynę reikia skalbti neutraliomis skalbimo priemonėmis.
* Kai lauke – žiedadulkių „audra”, langus reikia laikyti uždarytus. Tačiau kaip tada išvėdinti kambarius? Parduotuvėse yra žiedadulkes sulaikančių langų tinklelių. Gamintojai tikina, kad jie sulaiko 87 proc. mažiausių žiedadulkių ir daug daugiau stambių žiedadulkių. Šis tinklelis pagamintas iš specialaus, orą ir šviesą praleidžiančio audinio. Dulkes namie valykite drėgna šluoste. Žiedadulkes gerai sugaudo drėgnos užuolaidos.
* Galima naudoti specialius purškiklius, sumažinančius aplinkos alergenų kiekį drabužiuose, kilimuose, naminių gyvūnų gultuose, automobilių sėdynėse ir t.t.
* Žydint pavojingiems augalams stenkitės mažiau ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. Pasivaikščioti eikite vėsesniu oro ar purškiant lietui ir geriau vakare nei ryte, nes tuomet didesnė žiedadulkių koncentracija ore..
* Jeigu nuo žiedadulkių beria, drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis. Nepamirškite kepurės su snapeliu ar plačiais kraštais ir akinių nuo saulės, tuomet kuo mažiau žiedadulkių pateks į akis.
* Nevalgykite kryžminę alergiją sukeliančių maisto produktų.
Kaip liga gydoma?
Žinant alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių galima bandyti nustatyti šienligės kaltininkus. Vertėtų žinoti, kad alergija žiedadulkėms nustatinėjama šaltuoju metų laiku, kai augalai nežydi. Alergija gali būti atskirai tik medžių, tik piktžolių ar tik žolių žiedadulkėms. Bet būna ir visoms kartu.
Įprastinius alergiją slopinančius vaistus galima vartoti likus mėnesiui iki žydėjimo sezono pradžios.
Gydytojas taip pat gali skirti specialių vaistų nuo alergijos, kuriuos turėtumėte vartoti kitais metais dar neprasidėjus augalų žydėjimo sezonui, kad simptomai neatsinaujintų.
Šienligės sezono metu gydymas yra simptominis: skiriama vaistų nuo alergijos, nosies ir akių lašų. Skiriama specifinė imunoterapija, kai pagal tam tikrą schemą atliekama vakcinacija alergenais (žiedadulkėmis), kad žmogus jas galėtų toleruoti augalams žydint. Ši terapija skiriama kai šienligė kamuoja ilgiau nei du mėnesius, kai požymiai kartojasi keleri metai ir būna labai ryškūs. Prieš gydant specifine imunoterapija atliekami tyrimai, kurie padeda nustatyti, kam žmogus labiausiai alergiškas. Ilgas gydymas, trunkantis apie trejus metus, yra efektyvus – apie 80 proc. pasveiksta visiškai. Jis gali būti skiriamas vyresniems nei penkerių metų vaikams.
Prognozė
Jeigu alerginis rinitas tinkamai ir laiku gydomas – prognozė gera. Tuomet pavyksta išvengti viršutinių kvėpavimo takų komplikacijų (sinusito, ausies uždegimo ir kt.), nepasireiškia bronchų astma, pagerėja savijauta.
Jei minėtos priemonės nelabai padeda, galima pradėti vartoti alergiją slopinančius vaistus. Jei parinkta tinkama šių vaistų dozė, šienligės simptomai gali greitai išnykti. Gydymas gali užtrukti, jei liga užleista. Norint išvengti ligos pasikartojimo, vaistus reikėtų vartoti visą augalų žydėjimo laikotarpį.
Ligą gali perduoti ir tėvai
Sezonine alergija dažniausiai serga gana jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Vaikams šienligės simptomai gali pasireikšti maždaug nuo trejų–penkerių metų.
Jei šeimoje kuris nors iš tėvų, brolių ar seserų serga šienlige, didelė tikimybė, kad ir jūsų vaikas susirgs. Taip pat nemažas rizikos veiksnys gresia tiems, kurie vaikystėje buvo alergiški maistui ir sirgo atopiniu dermatitu.
Kartais pasitaiko, kad alergiją išprovokuoja tam tikros gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, moterims nėštumo metu ar po gimdymo gali pasireikšti šienligės simptomai. Patirtas didelis stresas taip pat gali būti palankus veiksnys alergijai atsirasti.
Kryžminės alerginės reakcijos
Žiedadulkės
Kryžminiai alergenai
BERŽŲ
Sėklavaisiai (obuoliai, kriaušės), kaulavaisiai (slyvos, persikai, vyšnios), bananai, kiviai, mangai, apelsinai, papajos, morkos, bulvės, salierai, prieskoninės žolės, sojos, pomidorai, karis, raudonieji pipirai, kmynai, riešutai.
ALKSNIŲ
Migdolai, salierai, vyšnios, riešutai, persikai, petražolės, obuoliai, kriaušės.
PIEVŲ ŽOLIŲ
Sėklavaisiai (obuoliai, kriaušės), kaulavaisiai (slyvos, persikai), kiviai, arbūzai, melionai, salierai, prieskoninės žolės, pomidorai, svogūnai, rugiai, kviečiai, avižos, ryžiai.
