Praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas labai svarbus tyrimas mitybos srityje. Jį atliko Erano Segal ir Erano Elinav iš Weizmann mokslo instituto ir patvirtino, ką mes, DNAFit komanda, jau seniai žinojome, kad nėra vieno mitybos plano, tinkančios absoliučiai visiems.
Sveika mityba prisideda prie mūsų ilgo ir sveiko gyvenimo, bet kas yra sveika mityba? Ar visiems ji vienoda? Ne! Kaip ir vienas kostiumo švarko dydis netinka visiems, taip ir ta pati dieta, ar viena „rekomenduojama paros dozė” netinka visiems.
Mitybos genetika apima individualios genetinės variacijos tyrimą bei maistinių medžiagų sąveiką organizme, įskaitant mikro – ir makroelementus bei toksinus. Įrodyta, kad genetinės variacijos turi įtakos maistinių medžiagų įsisavinimui, transportavimui, metabolizmui ir eliminacijai, taip pat turi įtakos kasdieniam organizmo poreikiui tam tikrų, esminių maistinių medžiagų. Iš tiesų buvo atliktas įrodymas, kuris truko apie 10 metų, kad:
“Identifikavus vitaminų apykaitos polimorfizmą ar bendrines genų mutacijas, daugeliui tokių asmenų buvo nustatytas didesnis konkrečių vitaminų kiekio poreikis” Prof. Rima Rozen, Am. J. Clin. Nutr. 76(2), 301–2 (2002)
Sveika mityba – tai ne paprastas pasiūlymas šiuolaikiniame pasaulyje ir mitybos ekspertų komitetai, priimdami sprendimus dėl mitybos rekomendacijų, turi imtis atsakomybės dėl pateiktos sudėtingos ir neišsamios informacijos. Asmeninės mitybos tikslas yra ne pakeisti oficialias sveikos mitybos gaires, tačiau sustiprinti ir modifikuoti jas kiekvienam individualiai. Mitybos genetikos patarimų lygis turėtų būti vertinamas pagal tuos pačius standartus, kaip ir tradicinės mitybos patarimai.
Mitybos genetikos tyrimai įvertina, kaip sąveikauja tarpusavyje genai, dieta ir kartais gyvenimo būdas, kuomet vieno komponento poveikis priklausomas nuo kito statuso. Klasikinis pavyzdys yra laktazės (LCT) genas ir laktozės netoleravimas. Europoje daugiausia sutinkamos dvi versijos šio geno: viena parodo organizmo toleranciją laktozei, t.y. kai žmogus visą savo gyvenimą toleruoja laktozę ir gali vartoti maisto produktus, turinčius laktozės (pieno produktus), nes ši genų variacija pajėgi visą žmogaus gyvenimą gaminti aukšto lygio laktazės fermentą. Tai yra fermentas, kuris suskaldo pieno cukrų, laktozę.
Kita genų variacija sukelia laktozės netoleravimą. Kūdikiai dažniausiai laktozę toleruoja, tačiau kiek paaugę, paprastai tarp 5-8 metų, genas atsakingas už laktazės fermento gamybą, lėtina savo veiklą, ir šio fermento gaminama vis mažiau, ir laktozė organizme nėra tinkamai suvirškinama. Tuomet organizmas žarnyne naudoja tam tikras bakterijas, sukuriant fermentacijos procesą ir dujų gamybą, kuris sukelia vieniems lengvesnius, kitiems sunkesnius skrandžio sutrikimus. Svarbu pastebėti apie laktozės netoleravimą: šie simptomai pasireiškia žmonėms, netoleruojantiems laktozės, tik vartojant didelius laktozės kiekius. Kai laktozė vartojama retai ar nedideliais kiekiais, netoleruojantis laktozės žmogus, gali pilnai gyventi pilnavertį gyvenimą. Iš tiesų laktozės netoleravimas daugeliui žmonių yra įprastinė būsena – didžioji dalis pasaulio gyventojų gali toleruoti laktozę tik pirmaisiais kūdikystės metais, kuomet yra maitinami motinos pienu. Laktozės toleravimas, kitaip dar vadinamas laktozės atkaklumu, žmonijos istorijoje pradėtas gvildenti palyginti visai neseniai. Daugelis vidurio Europos žmonių beveik visiškai netoleruoja laktozės – kaip pavyzdys Italijoje, laktozės netoleravimas yra labai didelis, vidutiniškai apie 70%, bet reikia atkreipti dėmesį, kad tai priklauso dar ir nuo regiono.
Tad išvada būtų paprasta – tikrai nėra vienos mitybos taisyklės, tinkančios visiems. Tai yra labai individualus dalykas ir geriausiai išsiaiškinti galima, kas tinka būtent jums, įvertinus jūsų genetiką, kuri atsakinga yra už mitybą. Šiandien jau tai įmanoma atlikus DNAFit dietos tyrimą ir jums daugiau niekada nereikės eksperimentuoti su jūsų organizmu, kas jam tinka, o kas nelabai.
Daugiau informacijos rasite: www.dnafit.lt