Žmonės su negalia – nusikaltėlių taikinys

„Neretai žmonės, turintys veiksnumo apribojimą, tampa piktavalių aukomis. Jais lengva manipuliuoti ir taip, pavyzdžiui, pasisavinti butą, nes jų sprendi­mai ne visada būna adekvatūs. Savo praktikoje turime atvejų, kai neveiksnūs žmonės parduoda butus ar kitą turtą“, – pasakoja gydytojas psichiatras psi­choterapeutas Martynas Marcinkevičius.

Tiesa, būdų apsaugoti žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, interesus yra.

Turtą apsaugo veiksnumo apribojimas 

„Neretai žmonės, turintys veiksnumo apribojimą, tampa piktavalių aukomis. Jais lengva manipuliuoti ir taip, pavyzdžiui, pasisavinti butą, nes jų sprendimai ne visada būna adekvatūs. Savo praktikoje turime atvejų, kai neveiksnūs žmonės parduoda butus ar kitą turtą“, – pasakoja gydytojas psichiatras psichoterapeutas M.Marcinkevičius. 

Anot jo, žmonėms su negalia, siekiant apsaugoti jų interesus, taikomas veiksnumo apribojimas. Tiesa, kaip aiškina psichiatras, sistema per pastaruosius metus patobu­lėjo – anksčiau žmonės buvo skirstomi į veiksnius arba ne. Keletą metų, priėmus naują Civilinį kodeksą, atsirado veiksnumo apribojimas tik tam tikrose srityse. Be to, veiksnumas privalomai kasmet peržiūrimas iš naujo. 

„Nors sistema dar nėra tobula, tai – didžiulis žingsnis į priekį. Veiksnumo riboji­mai gali būti nedideli. Visiškai atsisakyti veiksnumo apribojimų negalėtume. Visa tai dėl žmonių su negalia apsaugos, kad šie netaptų piktavalių aukomis“, – paaiškina M.Marcinkevičius.

Specialistai detalizuoja: dalinis neveiklumas – balansas, kad žmogus nenukentėtų ir jam maksimaliai būtų suteiktos galimybės veikti tose srityse, kuriose gali. 

„Manau, kad kelias, kuriuo Lietuva eina, yra teisingas. Nesakau, kad sistema idea­li. Kelias naujas – tobulėjimui ribų nėra, o sistemai įvertinti reikia daugiau laiko, bet pati jos idėja pakankamai gera. Kita gera Lietuvos praktika, kad neveiksnumą turinčių asmenų peržiūrą atlieka ne vienas paskirtas specialistas, bet ištisos savival­dybių komisijos, bendruomenių atstovai, kurie susiduria su tais žmonėmis iš arti“, – pasakoja M.Marcinkevičius, atkreipdamas dėmesį į „raudoną vėliavėlę“ – žmonių, kuriems nustatytas neveiksnumas, globėjų paskyrimą.

Rūpestį kelia globėjų klausimas

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Lina Gulbinėįsitikinusi, jog būtina peržiūrėti globėjų klausimą. Mat jie, pasak specialistės, dažnai piktnaudžiauja situacija.

„Pastebime ir nepriežiūros, nepagarbaus elgesio su žmonėmis atvejų. Bendraudami su pagalbą teikiančiomis įstaigomis, pastebėjome ir tai, jog artimieji dažnai dėl veiksnumo kovoja, tik kad lengviau disponuotų žmogaus turtu, pajamomis“, – kalba L.Gulbinė.

„2022 metais, atlikdami tyrimą, apklausėme globos įstaigų specialistus, pagalbos priimant sprendimus specialistus, socialinius darbuotojus, dirbančius savivaldybėje. Jie nurodė, kad viena priemonių, galinti apsaugoti turtinius santykius, galėtų būti neleidžiamų imti kreditų ir paskolų asmenų registras. Taip pat ne institutas, o pagalbos priimant sprendimus paslauga, kai pagalba teikiama savivaldybėje žmogui, kuriam to reikia. Trečias – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Toliau ėjo asmeninė pagalba, asmeninis asistentas, pagalba į namus.

Pagalbos priimant sprendimus specialistai bendrauja su asmeniu, aptaria atvejus, jo pasirinkimo galimybes, leidžia žmogui klysti, jei pasirinko netinkamą sprendimą. Aptaria, kaip kitą kartą pasirinkti tinkamai. Pastebėta, kad žmogus su apribotu veiksnumu yra išmokęs tik atlikti tai, ką jam liepia globėjas, bet savo norų išreikšti tiesiog nemoka“, – pasakoja specialistė. Kaip aiškina L.Gulbinė, viena pagalbos priimant sprendimus specialistų darbo krypčių – išmokyti žmogų norėti ir reikšti savo norus.

Tiesa, globėjas nėra priskiriamas tik teismo keliu. Jį pasirinkti galima ir pačiam, jei šis pasinaudoja išankstiniu nurodymu. Kitais atvejais, kaip aiškina žmonių su negalia atstovė, globėjas paskiriamas teismo. Dažniausiai tai būna mamos, gimi­naičiai, globos įstaigos.

Neveiksnumo kategorija stigmatizuoja 

Teisėjas Jan Maciejevski atkreipia dėmesį, kad teismas savo iniciatyva negali patikrinti, ar globėjas atitinka globotinio interesus, nebent kas nors kreipiasi dėl jo nušalinimo.

„Neveiksnumo kategorija stigmatizuoja žmones. Būtų galima sugalvoti kitas kate­gorijas, nes kai kuriais atvejais jis gali žeisti. Tarkime, komoje gulinčio žmogaus negalime apklausti, nežinome, ar jis tikrai neveiksnus. Dabar tiesiog pritempiama, kad neveiksnus: jam paskiriamas turto administratorius, reikalų tvarkytojas. Protinė negalia – aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai reikia rasti tinkamą formą, kad žmonės su negalia būtų apsaugoti nuo piktavalių“, – pasakoja teisėjas Jan Maciejevski.

Jo nuomone, asistentas ar turto administratorius gali būti išeitis. Tiesa, kaip tai pa­daryti, kad nežeistų orumo ir nestigmatizuotų, bet kartu ir užtikrintų jų interesus, anot J.Maciejevski, yra teisės kūrimo laisvė – galima džiazuoti. 

Asmeninio asistento tikslas –padėti veikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad asmeninio asistento vaidmuo – pagalba namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, jis gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už asmenį su negalia, o tai atlikti kartu su juo. 

Asmeninę pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis yra nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Tokios pagalbos poreikį metams nustato socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Asmeninio asistento pagalbą gali teikti fizinis asmuo, kuris su negalia turinčiu asmeniu nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Tiesa, asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, išklauso įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.

Tarp kitko

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ parengtame „Balsai už teisingumą“ projekte, kurio centre – žmonės su negalia, patyrę nusikaltimus, pateikiama, jog remiantis ikiteisminių tyrimų duomenimis, žmonės su negalia dažniausiai nukenčia nuo smurtinio pobūdžio nusikaltimų – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, sistemingo terorizavimo. Moterys su negalia dažniau tampa šių nusikaltimų aukomis, palyginti su negalią turinčiais vyrais, taip pat moterys su negalia du tris kartus dažniau tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis nei vyrai su negalia. 2019 m. iš 94 nužudymų aukų 11 buvo asmenys su negalia, t. y. 12 proc. visų žmogžudysčių aukų. 

Nusikaltimų nuosavybei srityje vyrai su negalia dažniau nukenčia nei moterys su negalia. Vyrai dažniau tampa vagystės, sukčiavimo, turto sugadinimo ar sunaikinimo aukomis. Remiantis surinkta informacija, 2019 metais nuo smurto nukentėjo 434 asmenys su negalia, iš jų 226 – asmenys, nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje. Du asmenys su negalia nukentėjo nuo nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. 410 asmenų, nukentėjusių nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar prievartos, gavo socialinę paramą. Remiantis Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, t. y. organizacijos, vienijančios visus 16 specializuotų kompleksinių pagalbos centrų, teikiančių paramą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, pirmininkės informacija, 2020 m. iš 12 tūkst. asmenų, pranešusių apie smurtą, 363 buvo asmenys su negalia. 

Autorė: Greta Vanagienė