Kauno miesto tarybos narį Tautvydą Barštį pasivijo praeities šešėliai. Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dirbusios medikės „Kauno dienai” atskleidė šiurpią tiesą: T.Barštys buvo laikomas ypač sunkių, paranojiška šizofrenija sergančių ligonių skyriuje.
Tyrimas nuvedė į psichiatrijos ligoninę
Oficialioje T.Barščio anketoje, kurią kiekvienas kandidatas turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, neužsimenama nei apie sveikatos problemas, nei apie įsigaliojusius teismo nuosprendžius, kuriais žinomas kaunietis buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą.
Rinkėjai mato nepriekaištingo verslininko paveikslą. Kai redakciją pasiekė informacija apie galimas politiko praeities nuodėmes, dienraštis pradėjo tyrimą. Jo vingiai nuvedė iki kaimyninės Baltarusijos, Anykščių, pakaunėje esančios Žiegždrių ligoninės.
„Kauno dienai” pavyko rasti atsakymus į klausimus, ar iš tiesų žinomas Kauno politikas, kuris miesto taryboje priima visiems miestiečiams rūpimus sprendimus, gali atsakyti už savo veiksmus.
Buvusi Žiegždrių psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja Romualda Usavičienė atvirai pareiškė: „Ketvirtajame vyrų skyriuje gulėdavo neramūs ligoniai, galintys pasielgti labai ūmiai ir aštriai. Tai buvo potencialiai pavojingų ligonių skyrius. Prisimenu, kad T.Barštys gulėjo ketvirtojo vyrų skyriaus palatoje, prieš pat gydytojų kabinetą. Jis ten gulėjo labai ilgai. Buvo ramus, problemų nekėlė. Paskui jį perkėlė kitur”, – atvirai kalbėjo ji.
Bandė kartis?
Su T.Barščiu ligoninėje teko susidurti ir kauniečiui Algimantui Bakui.
„Aš į Žiegždrius buvau atvežtas iš Černiachovsko specialiosios psichiatrijos ligoninės-kalėjimo 1986 m. T.Barštys tuo metu ligoninėje jau nebegulėjo, bet keletą kartų jį mačiau, kai jis apsilankydavo pas buvusią jo skyriaus gydytoją R.Usavičienę.
Tuomet įsiminiau, kad tai buvo aukštas, šiek tiek mikčiojantis vyras. Ligoniai daug apie T.Barštį pasakojo. Buvo kalbama, kad T.Barštys yra bandęs kartis, kad jį reketavo tokie trys broliai Balaikos, kurie tarp ligonių turėjo neoficialią valdžią.
Iš T.Barščio Balaikos gaudavę visokių deficitinių prekių, kurių parūpindavo kažkokios parduotuvės vedėja dirbusi jo mama”, – sakė A.Bakas. Jo nuomone, T.Barščio bandymas kartis galėjo būti ir ligos imitacija.
Kad T.Barštys buvo ketvirtojo skyriaus ligonis, gerai prisimena ir 31 metų šio skyriaus vyresniąja seserimi išdirbusi pakaunės gyventoja Monika Motiekaitienė.
„Tautvydas Barštys buvo mūsų pacientas – gulėjo ketvirtajame vyrų skyriuje. Tuo metu teko su juo bendrauti”, – prisiminė patyrusi slaugytoja.
Kodėl kausto baimė?
„Kauno dienos” žurnalistui į akis krito simptomiškas reiškinys: apie T.Barštį pasakoję arba atsisakę pasakoti liudytojai tarsi jautė didelę baimę, kad paliudijus gali atsitikti kažkas bloga.
Liudytojai bailiai užsimerkdavo net prieš aplinkybę, jog milijonierius T.Barštys dabar yra viešas žmogus – Kauno miesto tarybos narys, kuris rinkėjus visiškai skaidriai privalėtų informuoti apie savo gyvenimą – ir praeitį, ir dabartį.
Kodėl žmonės galėtų bijoti jų interesams turinčio tarnauti tarybos nario? Gal paskui T.Barštį velkasi kriminalinės istorijos? Daryti tokią prielaidą leidžia „Kauno dienos” šaltiniai, kurių patikimumą patvirtino ir su T.Barščiu susidūrę liudytojai.
„Dažniausiai į tą skyrių patekdavo teisti asmenys. T.Barštys tais laikais buvo dar studento amžiaus. Į Žiegždrius jis pateko dėl reikalų Baltarusijoje – vežė iš ten padangas. Šitas (T.Barštys – red. pastaba) atsigulė pas mus. Kitas gavo kažkiek metų kalėjimo”, – prisiminė ketvirtojo vyrų skyriaus ligonius prižiūrėjusi M.Motiekaitienė.
Sunki šizofrenija
Žiegždrių ligoninės ketvirtajame skyriuje tuo metu buvo gydomi sunkūs ligoniai – dažniausiai tie, kuriems diagnozuojama šizofrenija.
„Kauno dienos” šaltiniai teigia, kad Mogiliovo srities Pervomaisko rajono liaudies teismo sprendimu T.Barštys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip negalintis suprasti savo veiksmų.
Mogiliovo psichiatrijos ligoninės komisijai žinomo politiko diagnozę buvo nusiuntusi R.Usavičienė.
Šiuo metu pensijoje esanti moteris sakė atsimenanti, kad teko rašyti ir siųsti kažkokią išvadą, tačiau jokių detalių atmintyje jau neišliko.
„Rašėme kažkokius raštus, bet juos rašėme su daktaru Antanu Kriščiūnu. Tai seni laikai. Nenoriu jų prisiminti ir sukelti kam nors nepatogumų. Noriu ramybės”, – sakė daug metų Žiegždrių ligoninėje dirbusi garbaus amžiaus gydytoja.
„Atsimenu, kad vieną kartą T.Barštys nelauktai buvo perkeltas į penktąjį vyrų skyrių. Gydytojos Janinos Keselienės, su kuria gerai sugyvenome, paklausiau, kodėl tas T.Barštys perkaltas, bet ji man tepasakė, kad per daug noriu žinoti”, – pasakojo kaunietė.
Liga visam gyvenimui
Paranojiškos formos šizofrenija – labai sunki ir nepagydoma liga. Tai patvirtino ir laikinai Žiegždrių psichiatrijos ligoninės vadovės pareigas einanti Rasa Dumbliauskienė. Pasak jos, tai – liga visam gyvenimui.
Iš liudytojų prisiminimų akivaizdu, kad Žiegždrių ligoninės ketvirtajame vyrų skyriuje pacientai neretai būdavo gydomi drastiškais būdais, kurie palauždavo sveikus žmones ir palikdavo neišdildomų pėdsakų jų psichikoje.
Žiegždrių ligoninės kasdienybę 1992 m. išleistoje knygoje „Bepročių pasaulyje” aprašęs Henrikas Klimašauskas pasakoja apie čia viešpatavusius santykius. Kai vienas ligonis nesutiko, kad jam būtų įleista stipri injekcija, „seselė pasišaukė tris sanitarus (…) Atėję į palatą, šitie banditai sutartinai puolė ir užgriuvo ligonį, o seselė suleido vaistus. Po to, kad vaistai „efektyviau” veiktų, banditai dar apdaužė savo auką.”
Anot H.Klimašausko, po intensyvaus gydymo kai kurie pacientai palūždavo ir tapdavo tikrais idiotais, nepajėgiančiais adekvačiai vertinti aplinkos.
Duos tik policijai
Ar intensyvaus gydymo skyriuje gulėjusio T.Barščio negalėjo neigiamai paveikti šioje ligoninėje taikyti drastiški prievartos metodai?
Pasidomėjus apie galimybę susipažinti su ligoninėje gydyto viešo asmens (būtent toks yra Kauno miesto tarybos narys T.Barštys) ligos istorija, Žiegždrių psichiatrijos ligoninės referentas Edvardas Alaburda pabrėžė, kad tokius duomenis medikai gali pateikti tik policijai ir teismui.
„Kauno diena” pasiteiravo, ar tokie duomenys būtų svarbūs Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jos vadovas Zenonas Vaigauskas ėmė svarstyti, kad sovietmečiu psichikos ligų diagnozės galėjo padėti apsisaugoti nuo įvairiausių persekiojimų. „Kauno dienos” šiuo metu Baltarusijoje atliekamo tyrimo duomenimis, T.Barštį greičiausiai persekiojo kitokie gaudytojai ir slapstytis psichiatrijos ligoninėje jis galėjo bandyti ne kaip koks disidentas, bet kaip visiškai kitokio pobūdžio pėdų mėtytojas.
Ėmė skųstis skausmais
„Kauno dienos” šaltinio duomenimis, kriminalinės veikos, dėl kurių T.Barštys atsidūrė Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ypatingai sunkių ligonių skyriuje, prasidėjo 1980 m.
1980 m. pradžioje T.Barščiui krito įtariamai dėl nusikaltimų serijos. Tų metų pabaigoje jis pradėjo „aktyviai skųstis galvos skausmais, nurodydamas, kad anksčiau jau gydėsi Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Jo elgesys buvęs neadekvatus”, – rašoma antspaudu patvirtintame ekspertizės akte Nr. 128, kurį 1984 m. balandžio 17 d. išdavė Mogiliovo miesto psichiatrinė ligoninė, pasirašė komisijos pirmininkas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas V.S.Bykovas ir psichiatras-ekspertas V.N.Savčenkovas.
Komisijos išvadose toliau teigiama: „Pagal T.B. nusiskundimą Minsko respublikinėje psichiatrijos ligoninėje buvo atlikta stacionarinė ekspertizė. Pagal ekspertizės aktą konstatuota, kad T.B. neserga psichikos liga, pagal būklę gydytis psichiatrijos ligoninėje nereikalinga.”
Tapo Žiegždrių pacientu
„Kauno dienos” gautoje medžiagoje konstatuojama, kad T.Barštys vėliau tris kartus gulėsi į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę ilgam laikui.
„Pirmą kartą gulėjo 1981 02 19 – 1982 06 04. Prieš atsiguldamas buvo nustojęs bendrauti su aplinkiniais, blogai miegojo, dažnai skaudėjo galvą, pablogėjo nuotaika, girdėjo balsus, kurie liepė daryti kažką blogo. Bandė kartis, buvo išimtas iš kilpos ir atvežtas į ligoninę.
Gydytas, išrašytas su diagnoze: paranojiškos formos šizofrenija. Po to dar du kartus gulėjo Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. 1983 m. balandį jam buvo pripažinta II grupės psichinė negalia. Remiantis išdėstytu, komisija daro išvadą, kad T.B. serga chroniška psichikos liga, šizofrenijos forma, asmenybės susidvejinimu.
Nurodyti psichikos susirgimai neleidžia tiriamajam atsakyti už savo veiksmus ir juo valdyti. Dėl savo psichinės sveikatos stovio T.B. negali stoti prieš teismą ir turi būti priverstinai gydomas bendrojo tipo psichiatrijos ligoninėje”, – tokią išvadą antspaudu patvirtino Mogiliovo psichiatrijos ligoninės komisija, gavusi Žiegždrių ligoninės teikimą.
T.Barštys kaip neveiksnus pilietis buvo apibūdintas ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninės išvadose (iš ligos istorijos Nr. 865/83): „Diagnozė: šizofrenija, paranoidinė forma, vidutiniškai progresuojanti eiga. Ligonis protarpiais būdavo grubokas, pradėjo nesilaikyti skyriaus režimo. 1983 07 14 buvo išleistas į atostogas, tačiau iš atostogų negrįžo. Prognozė pasveikimo atžvilgiu bloga, kas mėnesį privalo pasitikrinti pas rajono psichoneurologą.”
Nauja tyrimo kryptis
„Kauno diena”, besidomėdama aplinkybėmis, kurios T.Barštį atvedė į Žiegdrių psichiatrijos ligoninės sunkių ligonių skyrių, aptiko praeities pėdsakų, vedančius į Mogiliovovo sritį, Bobruiską.
Gauti duomenys, atrodo, gali atskleisti svarbias priežastis, dėl kurių Kauno miesto tarybos narys T.Barštys tapo su ypač sunkiais ligoniais dirbančių psichiatrų pacientu.
„Kauno diena” tęsia tyrimą Baltarusijoje.
Mįslingas įsilaužimas
1984 m. gruodį kreipėsi į tuometį Alytaus rajono liaudies teismą, kad būtų panaikintas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje. Alytaus teismo sprendimu priverstinis gydymas Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje buvo nutrauktas.
1987 m. pavasarį buvo įsilaužta į Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytojos kabinetą. Pavogtas naujas radijo imtuvas „Estonia” ir išneštas seifas. Vagys seifą nutempė į netoli ligoninės esantį miškelį. Seife buvo ligonių bylos, kurias vagys tiesiog išbarstė miške. Tarp dingusių bylų buvo T.Barščio ligos byla.
Šį epizodą neblogai atsimena ir A.Bakas. „Vagystę įvykdė toks narkomanas Kybartas. Tačiau ligoninės vadovybė perspėjo, kad niekam apie tai nebūtų pranešta. Prašė, kad tylėčiau iš aš. Sutikau, nes nemanau, kad būčiau ką nors pasiekęs”, – sakė A.Bakas.
Ieškodama T.Barščio bylos, „Kauno diena” kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą.
Vyresnioji archyvarė Onutė Mitrulevičienė informavo, kad ieškomos bylos saugojimo terminas jau pasibaigęs. 1984–1985 m. Alytaus rajono liaudies teisme nagrinėtos bylos buvo sudegintos 2003 m. rugsėjo 4 d.
Liudijo žinomas kaunietis
Epizodus iš T.Barščio gyvenimo Žiegždrių psichiatrijos ligoninės papasakojęs kaunietis A.Bakas – gana žinomas žmogus. Jis yra Lietuvoje bene populiariausio šuns senbernarės Bitės šeimininkas. Jo laikomas keturkojis išgarsėjo savo pasiaukojamu elgesiu – gelbėdamas vaikus, moteris, bejėgius gyvūnus, net ir kačiukus.
A.Bakas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę pateko atsisakęs tarnauti sovietinės vidaus kariuomenės daliniuose.
„Daug mano artimųjų nukentėjo nuo sovietų represijų, trėmimų, todėl tarnauti vidaus kariuomenės daliniuose man neleido sąžinė”, – sakė A.Bakas.
Už tokį sprendimą A.Baką nuteisė karo tribunolas ir pasiuntė į Irkutsko specialųjį kalėjimą. Jam teko kalėti ir ypatingojo režimo Černiachovsko psichiatrijos ligoninėje-kalėjime, iš kur devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo pervežtas į Žiegždrius.
Bandė susitikti su T.Barščiu
A.Baką neblogai atsimena ir buvusi T.Barščio gydytoja R.Usavičienė.
„Algimantą Baką gerai atsimenu. Tas žmogus atrodė savo vietoje – ramus, paslaugus, kultūringas. Pavyzdžiui, galėjo gražiai apkarpydavo tvorą, gerai atlikti kitus jam pavestus darbus. Dauguma ketvirtojo skyriaus pacientų atrodė naivūs kaip vaikai, o A.Bakas buvo visai kitoks – atrodė gilus, mąstantis”, – apie kaunietį pasakojo R.Usavičienė.
Ryškesniais atsiminimais apie A.Baką pasidalijo ir M.Motiekaitienė.
„Jis buvo paslaugus, tvarkingas ir labai drąsus. Kartą iš kalėjimo atvežtas agresyvus ligonis įsitvirtino viename kabinete. A.Bakas išspyrė duris ir jį nuginklavo”, – dalijosi prisiminimais moteris.
Skirtingi likimai
„Kauno diena” ketino pasikalbėti su T.Barščiu apie mįslingą jo praeitį, apie to laiko aplinkybes, palikusias jo biografijoje pribloškiančius pėdsakus. Sužinojęs pokalbio temą, Kauno miesto narys tepasakė, kad klausimai turi būti atsiųsti raštu ir nutraukė pokalbį.
Netrukus klausimai jam buvo nusiųsti, tačiau atsakymų nesulaukta. Bandėme su juo susisiekti telefonu, bet į skambučius niekas neatsakė. Nors ir nesulaukusi atsakymų, „Kauno diena” palieka T.Barščiui galimybę atsakyti į juos vėliau.
Apgavo žinomus žmones
T.Barštys jau ne vieną kadenciją savo kišenėje nešiojasi Kauno miesto tarybos nario mandatą. „Kauno diena” rašė, kad mandatas buvo gautas abejotinais metodais – apgaudinėjant rinkėjus.
Kaip žinoma, kai kuriems politikams prieš rinkėjus lengviau sublizgėti ne konkrečiais darbais, iškalba, intelektu, išsilavinimu, bet reklamos produktais, kurie neturi nieko bendra su realiais kandidato privalumais.
Prieš praėjusius rinkimus į Kauno miesto savivaldybę T.Barštys platino nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas su garsiais ir gerbiamais žmonėmis – visų laikų geriausiu Lietuvos krepšininku Arvydu Saboniu, akrobatinio skraidymo asu Jurgiu Kairiu ir principingumu garsėjančia žurnaliste Gražina Sviderskyte.
Šios reklaminės nuotraukos sukėlė žinomų žmonių pasipiktinimą.
„Kai sužinojau, kad nedavusi sutikimo ir nė nepaklausta, prieš savo valią, buvau įtraukta į politinę reklamą, nevalingai kaito ausys, tarsi būčiau apgavusi būrį patiklių rinkėjų”, – tokiais žodžiais nepavydėtiną situaciją, į kurią pateko T.Barščio dėka, apibūdino žurnalistė.
Panašiai kalbėjo ir J.Kairys. Garsusis pilotas sakė esantis priblokštas T.Barščio savivalės ir įžūlaus įsivaizdavimo, kad jis gali elgtis kaip tinkamas.
Apgautas pasijuto ir A.Sabonis, kuris prisipažino, kad kartu nusifotografuoti paprašęs T.Barštys net neužsiminė, kad atvaizdą naudos savo reklaminei kampanijai.
„Jei būčiau žinojęs, būčiau nesifotografavęs, nes nesu nei raudonas, nei žalias, nei geltonas”, – „Kauno dienai” pabrėžė krepšininkas.
Paklausta, ar nebandė iš T.Barščio pareikalauti pasiaiškinimo, G.Sviderskytė sakė: „T.Barščiui neskambinau, nes, manau, tai yra beprasmiška. Jis taip pasielgė, nes, kaip sakoma, „vsio zakono”. O žmonių suvokimas apie bendražmogiškąją moralę ir apie bendražmogiškąsias vertybes yra skirtingas. Vargas, jei rinkėjas balsuoja kaip zombis politinės reklamos suvarpytu kiaušu.”
